Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Nemokumas 19
    • Administratorių veiklos forma 4
      • 1.

        AR LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO 129 STRAIPSNIO 2 DALYJE NUMATYTAS REIKALAVIMAS VERSTIS VIENA IŠ VEIKLOS FORMŲ TAIKOMAS IR ADMINISTRUOJANT FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO PROCESUS?

        Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 str. 2 d. numatyta, jog Įstatymas reglamentuoja Nemokumo administratoriaus profesiją, todėl šio įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas nemokumo administratoriui verstis tik viena veiklos forma taikomas visiems nemokumo administratoriams, įskaitant ir tuos, kurie administruoja fizinių asmenų bankroto procesus pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą. 


        Atnaujinta: 2021 03 17
         

        Atnaujinta: 2021 03 26

      • 2.

        KADA ADMINISTRATORIUS FIZINIS ASMUO TURI TEISĘ KEISTI VEIKLOS FORMĄ?

        Prieš pasirinkdamas naują veiklos formą administratorius fizinis asmuo privalo užbaigti ar atsisakyti visų administruotų juridinio asmens nemokumo procesų ar fizinio asmens bankroto procesų. Šis reikalavimams netaikomas iki 2019 m. gruodžio 31 dienos jo pradėtiems administruoti juridinio asmens nemokumo procesams ar fizinio asmens bankroto procesams. Veiklos formos pakeitimo diena laikoma kita darbo diena po dienos, kai administratorius fizinis asmuo apie veiklos formos pakeitimą raštu (siunčiant pranešimą elektroninėmis priemonėmis jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu) informuoja AVNT arba vėlesnė paties administratoriaus nurodyta veiklos formos pakeitimo data.


        Atnaujinta: 2021 03 17

        Atnaujinta: 2021 03 26

      • 3.

        AR NEMOKUMO ADMINISTRATORIUS FIZINIS ASMUO, PASIRINKĘS VERSTIS INDIVIDUALIA VEIKLA, GALI BŪTI NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS JURIDINIO ASMENS VADOVAS? 

        Administratorius, pasirinkęs verstis individualia veikla, nevykdo pareigos verstis tik viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, jeigu tuo pat metu yra nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovas nepriklausomai nuo to, ar yra įgaliotas administruoti nors vieną nemokumo procesą, išskyrus procesus pradėtus iki 2019 m. gruodžio 31 dienos.
        Išimtis. Administratorius, pasirinkęs verstis individualia veikla, gali vadovauti nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui, jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo neadministruoja ir nesiekia pradėti administruoti juridinio asmens nemokumo procesų ar fizinio asmens bankroto procesų, t. y. nevykdo ir nesiekia pradėti vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos, nors ir yra įrašytas į Nemokumo administratorių sąrašą.
        Atnaujinta: 2021 03 17

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 4.

        AR NEMOKUMO ADMINISTRATORIUS FIZINIS ASMUO, PASIRINKĘS VERSTIS INDIVIDUALIA VEIKLA, GALI NENUTRAUKTI  DARBO SANTYKIŲ SU NEMOKUMO ADMINISTRATORIUMI JURIDINIU ASMENIU, JEI JAME NEMOKUMO PROCESŲ NEADMINISTRUOJA? 

        Administratorius, pasirinkęs verstis individualia veikla, nevykdo pareigos verstis tik viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, kai neturėdamas administruojamų procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo nenutraukia darbo santykių su nemokumo administratoriumi juridiniu asmeniu, kuriame dirba nemokumo administratoriaus pareigose.  

        Atnaujinta: 2021 03 17

    • Dėl administratoriaus pareigų bankroto metu 2
      • 1.

        Ar bankroto proceso metu parduodant turtą, kuriam yra taikomas PVM ir kurį turės sumokėti pirkėjas, šio turto pradinė pardavimo kaina nurodoma su PVM?

        Tarnyba pažymi, kad esamas teisinis reguliavimas aiškiai nenustato, ar turto, parduodamo iš varžytynių, pradinė pardavimo kaina turi būti skelbiama prie jos pridedant PVM. Tarnybos nuomone, siekiant išvengti nevienareikšmių situacijų, varžytynėse turto kaina turėtų būti skelbiama įskaičiuojant PVM, t. y. nurodant galutinę kainą, iš kurios vėliau būtų išskaičiuojamas PVM.
          

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar bankroto administratorius turi laukti ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto įmonės turto perleidimo pabaigos ir neatlikti sandorių patikrinimo pagal lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 punktą?

        Įmonės sandorių patikrinimas baudžiamojoje ir civilinėje byloje turi visiškai skirtingus tikslus. Bankroto administratorius neturėtų šių patikrinimų tapatinti, todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 punkte numatyta pareiga turėtų būti vykdoma lygiagrečiai su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Dėl administratorių teikiamų duomenų (ataskaitų) 9
      • 1.

        Kokią informaciją (duomenis) apie restruktūrizavimo procesą Tarnybai turi teikti restruktūrizavimo administratoriai?

        Vadovaujantis Duomenų apie įmonės restruktūrizavimo procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr. V4-44, 5.1–5.7 papunkčiais, restruktūrizavimo administratorius Tarnybai teikia pranešimus ir įsiteisėjusias teismo nutartis (per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties (sprendimo) įsiteisėjimo dienos):

        • apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą, būdus, kuriais galima susipažinti su parengtu restruktūrizavimo plano projektu ir išvada (likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo dienos);
        • apie iškeltą įmonės restruktūrizavimo bylą;
        • apie patvirtintą restruktūrizavimo planą (plano pakeitimus);
        • apie nutrauktą įmonės restruktūrizavimo bylą,
        • apie sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą;
        • dėl restruktūrizavimo administratoriaus atstatydinimo iš pareigų ir kito restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo, restruktūrizavimo administratoriaus fizinio asmens laikino pavadavimo, kito restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių įsiteisėjimo dienos);
        • kitas nutartis (sprendimus), priimtas apygardos ir aukštesnės instancijos teismų, turėjusių įtakos kitoms nutartims (sprendimams) ar jų įsigaliojimui;
        • pranešimus apie restruktūrizuojamos įmonės vadovą (kitą asmenį, turintį teisę veikti įmonės vardu) (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties gavimo dienos).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokią informaciją (duomenis) apie bankroto procesą Tarnybai turi teikti bankroto administratoriai?

        Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr. V4-44, 3.1–3.3 ir 5.1–5.2 papunkčiais, bankroto administratorius Tarnybai teikia pranešimus ir įsiteisėjusias teismo nutartis (per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties (sprendimo) ar kreditorių susirinkimo sprendimo įsiteisėjimo dienos):

        • apie pradėtą bankroto procesą;
        • apie nutrauktą bankroto procesą;
        • priėmus nutartį (sprendimą) likviduoti įmonę dėl bankroto, taip pat nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą;
        • nutraukus supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir priėmus nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra tvarka;
        • priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (ir išregistravimo);
        • priėmus nutartį (sprendimą) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, dėl pavaduojančio administratoriaus paskyrimo;
        • kitas nutartis (sprendimus), priimtas apygardos ir aukštesnės instancijos teismų, turėjusių įtakos kitoms nutartims (sprendimams) ar jų įsigaliojimui;
        • pranešimus apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam pavedama administruoti įmonę, paskyrimą ar pakeitimą įmonėje.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Ką daryti, kai pildant įmonių bankroto ar restruktūrizavimo ataskaitos duomenis (per ĮRBIS) programa nesusumuoja bendrų sumų?

        Jeigu pildant ataskaitos duomenis programa (per ĮRBIS) nesusumuoja bendrų sumų, reikia atsiversti ĮRBIS puslapio pradžią ir susirasti (dešiniame kampe) nuorodą „Instrukcija“, kur 8 punkte „Sumavimo problemos“ yra aprašyta, kokių veiksmų reikia imtis, kad interneto naršyklė ir ĮRBIS programa būtų suderintos.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kokiu būdu teikiamos įmonių bankroto, restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto ataskaitos?

        Įmonių bankroto, restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto ataskaitos teikiamos elektroniniu būdu per ĮRBIS interneto sąsają. Bankroto ar restruktūrizavimo administratoriams gavus leidimą teikti bankroto ar restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikiami prisijungimo duomenys prie ĮRBIS. Prisijungę administratoriai savo paskyroje mato visus administruojamus procesus.

        Ataskaita laikoma pateikta tuomet, kai jos pateikimas patvirtinamas, o jeigu ji įgauna grąžintos ataskaitos statusą, būtina ją patikslinti pagal pateiktas pastabas bei teikti (siųsti) pakartotinai.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kokiais atvejais turi būti teikiamos Fizinių asmenų bankroto ataskaitos?

        Vadovaujantis Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012-12-12 įsakymu Nr. V-108, 5.5 papunkčiu, bankroto administratorius Tarnybai teikia Fizinio asmens bankroto ataskaitą (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):

        1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;

        2) patvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą;

        3) nutraukus fizinio asmens bankroto bylą;

        4) baigus fizinio asmens bankroto bylą;

        5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 6.

        Kokiais atvejais turi būti teikiamos Įmonių restruktūrizavimo ataskaitos?

        Vadovaujantis Duomenų apie įmonės restruktūrizavimo procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr. V4-44, 5.8 papunkčiu, restruktūrizavimo administratorius Tarnybai teikia Įmonės restruktūrizavimo ataskaitą (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):

        1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;

        2) patvirtinus restruktūrizavimo planą;

        3) nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą;

        4) baigus įmonės restruktūrizavimo bylą;

        5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.).

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 7.

        Kokiais atvejais turi būti teikiamos Įmonių bankroto ataskaitos?

        Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr. V4-44, 3.4 ir 5.3 papunkčiais, bankroto administratorius Tarnybai teikia Įmonės bankroto ataskaitas (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):

        1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;

        2) nutraukus bankroto procesą;

        3) priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto;

        4) priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos;

        5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.).  

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 8.

        Ar bankroto administratoriui juridiniam asmeniui reikia pranešti tarnybai apie ne darbo, o kitos sutarties sudarymą su asmeniu, turinčiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas?

        Tuo atveju, jei su asmeniu, turinčiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bus sudaryta ne darbo, o kita (pavyzdžiui, paslaugų, bendradarbiavimo) sutartis, apie tai bankroto administratorius juridinis asmuo neprivalo informuoti Tarnybos (išskyrus atvejį, kai pagal kitą sutartį paskiriamas naujas bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovas (žr. Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr. V4-44, 10.4 papunktį).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 9.

        Dėl bankroto administratorių atrankos 

        Tarnybos nuomone, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 16 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius apima laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki šios įmonės pabaigos, tuo tarpu deklaracijų tikslinimas ir teikimas už ankstesnius laikotarpius galėtų būti traktuojamas kaip bankroto administratoriaus teisė, bet ne pareiga.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Dėl bankroto administratorių atrankos 2
      • 1.

        Kaip veikia Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa?

        Nuo 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, įgyvendinta Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa, kuri parenka ir patvirtina bankroto administratorius įmonių bankroto procedūroms vykdyti.  Bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka (automatizuotu būdu apskaičiuoja Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos posistemis) įvertinus administratorių veiklą apibūdinančius kriterijus (darbo krūvį, darbo patirtį, galiojančias nuobaudas ir kt.).

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar bankroto administratoriaus juridinio asmens darbuotojui ĮRBIS bus nustatoma darbo patirtis, jei darbuotojas pradėjo administruoti įmonę jai turint bankrutavusios įmonės statusą, tačiau buvo pakeistas iki šios įmonės išregistravimo?

        Bankroto administratoriaus juridinio asmens darbuotojui ĮRBIS nebus nustatoma darbo patirtis, jei darbuotojas pradėjo administruoti įmonę jai turint bankrutavusios įmonės statusą, tačiau buvo pakeistas iki šios įmonės išregistravimo. Tokiu atveju ĮRBIS bus laikoma, kad bankroto procesas yra baigtas darbuotojo, kuris įmonės išregistravimo metu ĮRBIS buvo nurodytas kaip už įmonės administravimą atsakingas darbuotojas.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Skundai dėl administratoriaus veiklos 2
      • 1.

        Ar pateikus skundą dėl bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus veiklos, visada yra pradedamas neplaninis jo veiklos patikrinimas?

        Pateikus skundą dėl administratoriaus veiklos, ne visada yra pradedamas neplaninis jo veiklos patikrinimas. Gavusi skundą, Tarnyba turi įvertinti, ar yra pagrindas pradėti šį patikrinimą, t. y. turi įvertinti skunde keliamus klausimus: ar jų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, ar nėra suėjęs senaties terminas jiems nagrinėti ir kt.

        Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl skunde nurodytų bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu (žr. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 str. 1 dalį).

        Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 12 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje pastarasis veikia.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2. Kaip galima pateikti skundą dėl bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus veiklos?

        Skundą dėl administratoriaus veiklos galima pateikti el. paštu info@avnt.lt ar kitu pareiškėjui patogiu būdu, pvz., paštu ar tiesiogiai atvykus į Tarnybą. Pažymėtina, kad patvirtintos skundo formos nėra, todėl jis rašomas laisva forma. Skunde turėtų būti nurodytas administratorius, kurio veikla yra skundžiama, jo administruojama įmonė ar fizinis asmuo, dėl kurio administravimo yra teikiamas skundas, konkretūs galimai netinkami administratoriaus veiksmai. Kartu su skundu, jei įmanoma, taip pat turėtų būti pateiktos skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijos.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

  • Apskaita 128
    • Apskaitos tvarkymo ir FA sudarymo teisės aktai 2
      • 1.

        Pagal kokius apskaitos standartus turi būti tvarkoma apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos?

        Ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnyje nurodytus apskaitos standartus.

         

        Įvairių teisinių formų juridinių asmenų apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas

        Teisinė juridinio asmens forma

        Apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal:

        Finansų maklerio įmonės,

        reguliuojamos rinkos operatorius,

        Lietuvos centrinis vertybinių popierių    depozitoriumas,

        draudimo įmonės,

        perdraudimo įmonės,

        valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą,

        kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas

        Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus)

        Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje

        Verslo apskaitos standartus

        arba

        tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

         

        Konsoliduotąsias finansines ataskaitas privalantys sudaryti subjektai, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų šių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

        AB, UAB, ŽŪB,

        valstybės įmonės,

        savivaldybės įmonės

        Verslo apskaitos standartus

        arba

        tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

        Kolektyvinio investavimo subjektai,

        profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą

        39-ąjį verslo apskaitos standartą „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“

        arba

        tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

        Pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą,

        pensijų fondai, veikiantys Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą

        39-ąjį verslo apskaitos standartą „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“.

        Kredito unijos

        43-iąjį verslo apskaitos standartą „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“.

        Mažosios bendrijos

        38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“

        arba

        visus kitus verslo apskaitos standartus

        arba

        tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

        Individualios įmonės,

        tikrosios ūkinės bendrijos,

        komanditinės ūkinės bendrijos

        Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintas Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisykles.

        Jei savo nuožiūra nusprendžia arba privalo sudaryti finansines ataskaitas:

        38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos"
        arba

        visus kitus verslo apskaitos standartus,

        arba

        tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (tarptautinius apskaitos standartus).

        Viešosios įstaigos, išskyrus biudžetines įstaigas ir viešąsias įstaigas, kurios pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų ir kurios taiko viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus,

        asociacijos, rūmai,

        labdaros ir paramos fondai,

        daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos,

        politinės partijos,

        kiti pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai

        Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintas Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisykles.

        Viešojo sektoriaus subjektai

        Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

         

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 2.

        Kokie teisės aktai reglamentuoja gyventojų individualios veiklos, veiklos pagal verslo liudijimus ir žemės ūkio veiklos apskaitą?

        Verslo apskaitos standartai nereglamentuoja gyventojų individualios veiklos, veiklos pagal verslo liudijimus ir žemės ūkio veiklos apskaitos.

         

        Teisės aktai, reglamentuojantys fizinių asmenų ekonominės veiklos  apskaitą

         Fizinių asmenų grupės

         Apskaitą reglamentuoja:

        Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą)

         Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintos Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės

        Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus

         Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklės 

         Ūkininko ūkiai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla

         Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 patvirtintos Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijos 

        Ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų ir kitą investicinę paramą, taip pat parama neketinantys naudotis ūkininkai

        Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės  11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintos Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijos

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir pajamos 2
      • 1.

        Kokie pagrindiniai ateinančių laikotarpių pajamų požymiai?

        Ateinančių laikotarpių pajamos apibūdintos 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 51 punkte.

        Balanso H dalyje Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos parodomos nuomos, prenumeratos, abonementų, draudimo ir panašių tęstinio pobūdžio paslaugų ateinančių laikotarpių pajamos, kai yra abi šios sąlygos:

        • įmonė avansu gavo pinigus už paslaugas pagal sąskaitą faktūrą, draudimo polisą ar kitą apskaitos dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą arba yra didelė tikimybė, kad per ateinančius laikotarpius paslaugos bus suteiktos ir žinoma jų kaina;
        • paslaugos teikiamos nuolatos daugiau nei vieną ateinantį ataskaitinį laikotarpį, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių FA rinkinys (gali būti 2 mėnesiai, ketvirtis, penki mėnesiai, metai ir t.t.).

        Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas apskaičiuojama ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti pajamų dalis, koreguojamas ateinančių laikotarpių pajamų likutis ir registruojamos ataskaitinio laikotarpio pajamos.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokie pagrindiniai ateinančių laikotarpių sąnaudų požymiai?

        Ateinančių laikotarpių sąnaudos apibūdintos 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 33 punkte.

        Balanso C dalyje Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos parodomos nuomos, prenumeratos, abonementų, draudimo ir panašių tęstinio pobūdžio paslaugų ateinančių laikotarpių sąnaudos, kai yra abi šios sąlygos:

        • įmonė avansu sumokėjo už paslaugas pagal sąskaitą faktūrą, draudimo polisą ar kitą apskaitos dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą arba yra didelė tikimybė, kad per ateinančius laikotarpius paslaugos bus gautos ir žinoma jų kaina;
        • paslaugos bus gaunamos nuolatos daugiau nei vieną ateinantį ataskaitinį laikotarpį, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių FA rinkinys (gali būti 2 mėnesiai, penki mėnesiai, metai ir t.t.).

         Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas apskaičiuojama ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti sąnaudų dalis, koreguojamas ateinančių laikotarpių sąnaudų likutis ir registruojamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Atgalinė nuoma 5
      • 1.

        Kaip apskaitoje turi būti registruojamas pelnas (nuostolis), gautas turtą pardavus pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį?

           Pelnas, gautas pardavus tokį turtą, neturi būti pripažįstamas to laikotarpio, kada turtas buvo parduotas, pajamomis. Jis turi būti amortizuojamas per atgalinės finansinės nuomos laikotarpį. Kiekvieną mėnesį apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 492 Ateinančių laikotarpių pajamos

           K 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos

           Nuostolis, susidaręs tą turtą pardavus, turėtų būti pripažintas to laikotarpio, kada turtas buvo parduotas, sąnaudomis.

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 2.

        Kada ir kaip apskaitoje registruojamas pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį valdomas turtas, pvz., pastatas?

           Paprastai turto pardavimo data sutampa su atgalinės finansinės nuomos sutarties data. Tą pačią dieną, kai pastatas buvo parduotas ir išnuomotas pagal finansinės nuomos sutartį, apskaitoje turėtų būti registruojamas kaip įsigytas pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį:

           D 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina

           K 4211 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai

           Įmonės apskaitoje turėtų būti išskirta ir ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kada ir kaip pardavėjo apskaitoje registruojama turto, pvz., pastato, parduodamo pagal atgalinės nuomos sutartį, pardavimo operacija?

           Paprastai pastato pardavimo data sutampa su atgalinės finansinės nuomos sutarties data. Pastato pardavimo ir atgalinės finansinės nuomos sutarčių sudarymo datą apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           D 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

           K 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina

           K 492 Ateinančių laikotarpių pajamos

        arba
           D 271 Sąskaitos bankuose

           D 6400 Ilgalaikio  turto perleidimo nuostolis

           D 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

           K 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kas yra atgalinė nuoma?

        Pagal 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas atgalinės nuomos esmė yra ta, kad įsigytas turtas vėliau pagal finansinės nuomos sutartį perduodamas jo pardavėjui.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Ar naują turto įsigijimo vertę reikia nudėvėti per iš naujo patvirtintą naudingo tarnavimo laiką?

           Pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį gauto turto, pavyzdžiui, pastato, naujos įsigijimo vertės nusidėvėjimas skaičiuojamas per visą likusį anksčiau nustatytą naudingo tarnavimo laiką. Apskaitoje nusidėvėjimas registruojamas šiais įrašais:


           D 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos


           K 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Atlygio natūra apskaita 1
      • 1.

        Kaip įmonės apskaitoje registruojamos natūra gautos darbuotojo pajamos?

        Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą natūra gautos darbuotojo pajamos yra priskiriamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Nuo 2009 m. sausio 1 d. gyventojų pajamos natūra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o pajamų natūra davėjas nuo gyventojo pajamų natūra privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir už gavėją sumokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmoką. Numatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti, ar šie mokesčiai bus išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo, ar bus padengti darbdavio sąskaita. Darbdavys nuo gyventojo natūra gautų pajamų taip pat turi apskaičiuoti ir sumokėti 30,98 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų.

        Kadangi dėl darbuotojų natūra gaunamų pajamų papildomų sąnaudų įmonė nepatiria ir jos įsipareigojimai darbuotojams nepadidėja, todėl šių pajamų balansinėse sąskaitose ji atskirai neregistruoja. Nuo šių pajamų apskaičiuoti mokesčiai turi būti registruojami įmonės balansinėse sąskaitose. Pavyzdžiui, darbuotojas savo asmeniniams reikalams naudojo įmonės automobilį, todėl įmonė apskaičiavo 375 EUR jo natūra gautų pajamų, iš kurių išskaičiavo 56,25 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 22,50 EUR privalomojo sveikatos draudimo ir 11,25 EUR socialinio draudimo įmokų. Apskaičiuoti mokesčiai įmonės apskaitoje gali būti registruojami šiose sąskaitose:

         D 4480 Mokėtinas darbo užmokestis                                           90,00

         K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis                          56,25

         K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos                         11,25

         K 4486 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos   22,50

         Įmonė nuo darbuotojo natūra gautų pajamų apskaičiavo 116,18 EUR valstybinio socialinio draudimo įmokų. Apskaičiuotos įmokos įmonės apskaitoje gali būti registruojamos šiose sąskaitose:

         D 63 Bendrosios ir administracinės sąnaudos                       116,18

         K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos                       116,18

         Jeigu, tarkime, apskaičiuoti mokesčiai būtų kompensuojami pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą, ūkinės operacijos įmonės apskaitoje galėtų būti registruojamos ir kitokiais įrašais:

         D 63 Bendrosios ir administracinės sąnaudos                       206,18

         K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis                          56,25

         K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos                       127,43

         K 4486 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos   22,50

         Darbuotojų natūra gautos pajamos nesiejamos su išmokomis iš Garantinio fondo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalį darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais, darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, t. y., kai įgyvendinami lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Atostoginių sąnaudos ir kaupiniai 2
      • 1.

        Ar sudarant 2018-12-31 finansines ataskaitas atostoginių kaupinius reikia skaičiuoti įvertinant darbuotojo ir darbdavio Sodros mokesčių sujungimą nuo 2019-01-01 ?

        Pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 16 punktą įmonė turi pripažinti visas sąnaudas, susijusias su numatomu trumpalaikiu atlygiu darbuotojui už mokamą kompensuojamą ne darbo laiką. Pagal standarto 16 punktą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pripažinti visus įsipareigojimus darbuotojui už kompensuojamą ne darbo laiką.

        Vykdant mokesčių reformą1 nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestį padidinus 1,289 karto, o darbdavio įmokų Sodrai dydį nustačius nuo 1,77 proc. iki 3,03 proc.2 nuo padidinto darbo užmokesčio, dėl šių pokyčių įmonės apskaitoje darbuotojų atlygio už kaupiamąjį kompensuojamą ne darbo laiką suma ir su ja susijusių įmokų Sodrai bendra suma, t. y. atostoginių kaupinių suma, nesikeičia, todėl įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. atostoginių kaupinius finansinėms ataskaitoms sudaryti gali perskaičiuoti ar ne, atsižvelgdama į konkrečias sąlygas.

        Jei įmonėje nuo 2019 m. sausio 1 d. įvyko reikšmingų darbo užmokesčio pokyčių, turėsiančių įtakos atostoginių išmokoms, ir galima juos tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti iki finansinių ataskaitų sudarymo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, tai įmonė atostoginių kaupinius 2018 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoja pagal pasikeitusius duomenis.

        Jei įmonėje yra darbuotojų, kuriems mokama minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, tai šiems darbuotojams apskaičiuotos atostoginių kaupinių sumos 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms sudaryti turėtų būti perskaičiuojamos atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėjusią minimaliąją mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį (MMA=555 EUR, MVA=3,39 EUR)3.

        Jei įmonė pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas apskaičiuodama 2018 m. pelno mokestį atostoginių kaupinių sumas padidina 1,289 karto ir priskiria leidžiamiems atskaitymams (darbdavio įmokas Sodrai apskaičiuoja (1,77 proc. – 3,03 proc.)  nuo padidinto darbo užmokesčio) ir jei apskaitoje pripažįsta atidėtąjį pelno mokestį, tai dėl išnykusių laikinųjų skirtumų 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose turėtų koreguoti atidėtąjį pelno mokestį. Pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ 33 punktą pasikeitus atidėtojo mokesčio balansinei vertei susidaręs skirtumas parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

         

        1  Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1335).

        2  1,63 proc. + nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas pagal tarifų grupes (I gr. – 0,14 proc.; II gr. – 0,42 proc.; III gr. – 0,7 proc.; IV gr. – 1,4 proc.).

        3  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokiais atvejais reikia skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį dėl atostoginių kaupinių?

        Vidutinės, didelės ir viešojo intereso įmonės privalo skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ IV–VIII skyrių nuostatas. Visos kitos įmonės savo nuožiūra gali pasirinkti taikyti nurodytų skyrių nuostatas.

        Kai dėl atostoginių kaupinių apskaičiuojant apskaitinį pelną sąnaudos įtraukiamos į vieną ataskaitinį laikotarpį, o apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną – į kitą ataskaitinį laikotarpį, kada bus apskaičiuota faktiška jų suma už darbuotojo atostogų laiką, tada pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto 7 punktą atsiranda įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir apskaitoje gali būti pripažįstamas atidėtasis pelno mokestis ir atidėtojo mokesčio turtas.

        Įmonė apskaitoje turi registruoti atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto 19 punktą pagrįstai tikisi ateityje uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno.

        Pirmą kartą apskaitoje registruojant atidėtojo mokesčio turtą gali būti daromi šie įrašai:

        D 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas

        K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Atsargų registravimas apskaitoje 5
      • 1.

        Pagal kokį verslo apskaitos standartą apskaitoje turi būti registruojami atsargų inventorizacijos rezultatai?

        Nustatyto atsargų pertekliaus ar trūkumo priežasčių gali būti įvairių. Nustačius, kad inventorizacijos metu paaiškėjusio atsargų pertekliaus ar trūkumo tikroji priežastis yra apskaitos klaida, šios atsargos registruojamos apskaitoje pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas.

        Paaiškinimus, kokia verte ir kaip apskaitoje turi būti registruojami atsargų inventorizacijos rezultatai, nustačius arba nenustačius tikrosios pertekliaus ir trūkumo priežasties, galima rasti čia.

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 2.

        Kada ilgalaikis materialusis turtas perkeliamas į atsargas?

        Ilgalaikis materialusis turtas į atsargų sąskaitą perkeliamas tą datą, nuo kurios turtas nenaudojamas įmonės veikloje ir atitinka visus 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punkte nustatytus kriterijus:

        • Dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti.
        • Jo pardavimas turi būti labai tikėtinas. Turto pardavimas yra labai tikėtinas, kai:

        - tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;

        - to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jį parduoti;

        - turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo jo užregistravimo atsargų sąskaitoje datos.

        • Jei toks turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas datos, jis ir toliau gali būti laikomas atsargų sąskaitoje, jei jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, bet įmonė neatsisakė tikslo šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 3.

        Ar galime atskiroms turto grupėms taikyti skirtingus įkainojimo būdus?

        Atsižvelgdama į atsargų apyvartą ir kitas sąlygas, įmonė atsargas gali sugrupuoti pagal jų pobūdį, tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei pritaikyti atsargų įkainojimo būdą (FIFO, LIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų ar kt.). Atsargų grupes ir įkainojimo būdus įmonė pasirenka pati ir nurodo juos apskaitos politikoje.

        Pavyzdžiui, jei pagal žaliavų naudingąsias savybes pirmiausia būtina sunaudoti anksčiausiai įsigytas atsargas, žaliavoms įkainoti tikslinga taikyti FIFO, o rezervuaruose laikomam kurui, kuris susimaišo ir negalima nustatyti jo sunaudojimo eiliškumo, įkainoti – svertinio vidurkio būdą.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Įmonė prekiauja automobiliais, kuriuos įsigyja iš Švedijoje esančios įmonės. Prekių pristatymas vykdomas pagal INCOTERMS sąlygų FOB terminą. Kada apskaitoje reikėtų registruoti automobilius – ar kai jie gaunami, ar sąskaitoje faktūroje nurodytą datą?

           Vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standartu „Atsargos“, prekės apskaitoje registruojamos, kai visa su jomis susijusi rizika ir nauda perduodama pirkėjui. Registruojant apskaitoje ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, reikia atsižvelgti į sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiai nustato pagal Tarptautinių prekybos rūmų priimtas taisykles INCOTERMS. Pagal FOB terminą „Franko laivo denis“ reiškia, kad pardavėjas įvykdo perdavimo įsipareigojimą, kai nurodytame išsiuntimo uoste prekės įkeliamos per laivo bortą. Nuo to momento visas išlaidas ir riziką dėl prekių sugadinimo arba praradimo turi prisiimti pirkėjas. Kai prekės, šiuo atveju automobiliai, pakraunamos į laivą, bet Lietuvoje dar negautos, apskaitoje jos registruojamos sąskaitoje Prekės kelyje. Apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 2045 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, kelyje

           K 443 Skolos tiekėjams

           Kai automobiliai gaunami į sandėlį Lietuvoje, apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina

           K 2045 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, kelyje

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 5.

        Kokia verte atsargos turi būti parodomos balanse?

        Finansinėse ataskaitose atsargos turi būti parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Atsiskaitymai banko kortele 2
      • 1.

        Kaip apskaitoje registruoti pirkėjų atsiskaitymą banko kortele, kai pinigai į banko sąskaitą bus gaunami kitą ataskaitinį laikotarpį?

        Kai pirkėjai už prekes ar paslaugas atsiskaito bankų kortelėmis, jas autorizavus, apmokėjimo už prekes (paslaugas) data laikoma atsiskaitymo banko kortele data.

        Pavyzdžiui, pagal įmonės „B“ kasos aparato žurnalo duomenis paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pirkėjų atsiskaitymų už prekes bankų kortelėmis bendra suma buvo 500 EUR. Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis šią dieną į įmonės „B“ sąskaitą buvo įskaityta 410 EUR visų atsiskaitymų bankų kortelėmis. Likę atsiskaitymai bankų kortelėmis į įmonės sąskaitą įskaityti sekančią dieną. Įmonės „B“ apskaitoje daromi įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose                                                              410

        D 273 Pinigai kelyje                                                                       90                                     

        K 500 Prekių pardavimo pajamos                                                  500

        Kai pinigai užskaitomi į banko sąskaitą, pagal banko sąskaitos išrašo duomenis įmonės „B“ apskaitoje daromi įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose                                                              90

        K 273 Pinigai kelyje                                                                       90

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokia data registruoti apmokėjimą įmonės banko kortele už atskaitingo asmens pirktas prekes (pinigų rezervavimo banko sąskaitoje ar nurašymo)?

        Kai atskaitingas asmuo sumoka už prekes ar paslaugas banko kortele, mokėjimo už prekes ar paslaugas data laikoma pinigų rezervavimo įmonės banko kortelės sąskaitoje data.

        Apskaitoje registruojant pinigų judėjimą įmonės banko kortelės sąskaitoje pinigų rezervavimo ir pinigų nurašymo iš sąskaitos ūkinės operacijos registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos įvykdomos. Šiam tikslui gali būti naudojama kontrarinė įšaldytų lėšų sąskaita arba kita įmonės sąskaitų plano sąskaita.

        Sudarant finansines ataskaitas balanse turi būti parodoma pinigų suma, kuria įmonė disponuoja paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

        Pavyzdžiui, įmonės „A“ atskaitingas asmuo atsiskaitė už prekes įmonės banko kortele. Įmonės „A“ banko kortelės sąskaitos 20X7 m. gruodžio 31 d. išraše yra nurodyta: 2 500 EUR pinigų likutis, 500 EUR rezervuota pinigų suma ir 2 000 EUR galutinis likutis, kuriuo įmonė gali disponuoti. Įmonės „A“ apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

        D 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos                                500

        K 279 Įšaldytos lėšos (−)                                                               500

        Sudarant įmonės „A“ 20X7 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas balanse parodoma 2 000 EUR pinigų likutis banko kortelės sąskaitoje, kuriuo įmonė „A“ disponuoja.

        Kai rezervuota pinigų suma 20X8 m. sausio mėn. nurašoma iš įmonės banko kortelės sąskaitos, įmonės „A“ apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

        D 279 Įšaldytos lėšos (−)                                                               500

        K 271 Sąskaitos bankuose                                                             500

        Kai darbuotojas pateikia įmonei ataskaitą su ūkines operacijas patvirtinančiais apskaitos dokumentais įmonės „A” apskaitoje daromi įrašai:

        D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės arba

        D 63XX Bendrosios ir administracinės sąnaudos                          500

        K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos                                500

        Atnaujinta: 2021 04 20

    • Daugiabučių namų administravimo apskaita 7
      • 1.

        Kaip gyvenamuosius namus administruojančios įmonės apskaitoje registruojama iš valstybės ir savivaldybių gaunama parama gyventojams ir įmonei?

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ dotacija laikoma valstybės ar savivaldybės institucijos tikslinė parama įmonei, jei įmonė anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjo nustatytas sąlygas.

           Mūsų nuomone, jei įmonė, administruojanti ar organizuojanti daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą, veikia kaip tarpininkė ir į banko sąskaitą gauna valstybės paramos daugiabučio namo savininkams lėšas, kurios pagal teisės aktus yra skirtos gyventojams remti (toliau – parama gyventojams) ir kurios pagal nustatytą tvarką turi būti pervestos kredito įstaigai, tai savo apskaitoje įmonė turėtų registruoti ne dotaciją, o įsipareigojimą, arba mažinti iš namo savininkų gautinų įmokų sumą.

           Jei pagal įmonės apskaitos politiką apskaitoje neregistruojamos gautinos namo savininkų įmokos, tai gavus paramos gyventojams pinigus, galėtų būti daromi įrašai:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 449 Kitos mokėtinos sumos (gauta parama gyventojams)

           Teisės aktų nustatyta tvarka paramos gyventojams pinigus pervedusi kredito įstaigai, įmonė apskaitoje registruotų:

           D 449 Kitos mokėtinos sumos (gauta parama gyventojams)

           K 271 Sąskaitos bankuose

           Jei pagal įmonės apskaitos politiką apskaitoje registruojamos gautinos namo savininkų įmokos, daromi įrašai:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 244 Kitos gautinos sumos (namo savininkų ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis) 

           Jei administruojanti ar organizuojanti daugiabučio namo atnaujinimo projekto  įgyvendinimą įmonė iš valstybės ar savivaldybės institucijų pagal paramos programą gauna lėšas įmonės patirtoms išlaidoms kompensuoti, pavyzdžiui, įmonės lėšomis parengto daugiabučio namo atnaujinimo projekto sąnaudoms kompensuoti,  tokia parama įmonės apskaitoje  registruojama kaip su pajamomis susijusi dotacija:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 402 Su pajamomis susijusios dotacijos

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ su pajamomis susijusi dotacija, skirta patirtoms sąnaudoms kompensuoti, apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalimi, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta:

           D 402 Su pajamomis susijusios dotacijos

           K 6XX Sąnaudos

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip gyvenamuosius namus administruojančios įmonės apskaitoje registruojama banko paskola, jei įmonė pati paima ir turi grąžinti paskolą, nors pinigai bus naudojami gyvenamiesiems namams atnaujinti (renovuoti)?

          Jei įmonė su kredito įstaiga sudaro sutartį dėl ilgalaikės paskolos, kurią įsipareigoja pati grąžinti, tai, nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui paskola naudojama, įmonės apskaitoje turėtų būti registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma visa paimtos paskolos suma kaip finansinis įsipareigojimas bankui.

           Gavus paskolą, įmonės apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 422 Skolos kredito įstaigoms (ilgalaikė įmonės skola)

           K 4411 Skolų kredito įstaigoms einamųjų metų dalis (įmonės skola kredito įstaigai)     

          Įmonės apskaitoje būtų registruojamos ataskaitinio laikotarpio palūkanų sąnaudos:

           D 6802  Kitų įmonei suteiktų paskolų palūkanų sąnaudos

           K 441 Skolos kredito įstaigoms (mokėtinos palūkanos)

           Pervedusi pinigus kredito įstaigai, įmonė apskaitoje registruoja:

           D 4411 Skolų kredito įstaigoms einamųjų metų dalis (įmonės skola kredito įstaigai)     

           D 441 Skolos kredito įstaigoms (mokėtinos palūkanos)

           K 271 Sąskaitos bankuose

          Kai, vykdydama įsipareigojimus namo savininkams, įmonė paskolos pinigais sumoka rangovams už namo remonto ar renovacijos darbus, o namo savininkai įsipareigoja grąžinti įmonei pinigus mokėdami įmokas, tai rangovams sumokėta suma turėtų būti įmonės apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma kaip iš namo savininkų gautina suma. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

            D 167 Po vienų metų gautinos sumos  (namo savininkų ilgalaikės skolos) 

            D 244 Kitos gautinos sumos (namo savininkų ilgalaikių skolų  einamųjų metų dalis) 

            K 271 Sąskaitos bankuose

        Iš namo savininkų gautinos sumos kredito palūkanoms padengti mažina įmonės palūkanų sąnaudas. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

            D 244 Kitos gautinos sumos (iš namo savininkų)

            K 6802  Kitų įmonei suteiktų paskolų palūkanų sąnaudos.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip registruojama gyvenamuosius namus administruojančios įmonės apskaitoje banko paskola gyvenamųjų namų atnaujinimo (renovacijos) projektui vykdyti, kai paskolą paimti ir grąžinti turi namo savininkai?

          Pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Todėl sprendžiant, ar administruojančios įmonės apskaitoje turi būti registruojama banko paskola gyvenamųjų namų atnaujinimo (renovacijos) projektui vykdyti, turi būti atsižvelgiama į sudarytų sutarčių ir atliekamų ūkinių operacijų ekonominę prasmę.
          Mūsų nuomone, jei įmonė veikia kaip tarpininkė ir, atstovaudama namo savininkams, su kredito įstaiga sudaro namo remonto ar atnaujinimo paskolos sutartį, pagal kurią grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas kredito įstaigai turi ne pati, bet įsipareigoja paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas surinkti iš namo savininkų ir pervesti bankui, tai įmonės apskaitoje turėtų būti registruojami tik iš namo savininkų gauti pinigai ir finansiniai įsipareigojimai pervesti gautas įmokas kredito įstaigai. Iš namo savininkų gautos kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos administruojančios įmonės apskaitoje galėtų būti registruojamos įrašais:

           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos namo savininkų įmokos kreditui grąžinti)

          Pervedus kredito įstaigai namo savininkų įmokas, įmonės apskaitoje būtų registruojama:

           D 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos namo savininkų įmokos kreditui grąžinti)

           K 271 Sąskaitos bankuose

           Mūsų nuomone, minėtu atveju paskolų namui remontuoti ar atnaujinti ir iš namų savininkų gautinų paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokų duomenys galėtų būti registruojami įmonės nebalansinės apskaitos registruose. Sudarant finansines ataskaitas, įmonės aiškinamajame rašte galėtų būti atskleidžiama reikšminga informacija apie kredito įstaigų paskolų sumą, grąžinimo terminus ir  iš namų savininkų gautiną sumą.

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 4.

        Kaip administruojančios įmonės apskaitoje registruojamos į kaupiamųjų lėšų banko sąskaitą būsimiems namo remonto ar atnaujinimo darbams renkamos lėšos?

            Jei vykdydama įsipareigojimus namo savininkams gyvenamuosius namus administruojanti įmonė atidaro banko sąskaitą, kurioje kaupia namo savininkų įmokas būsimiems namo remonto ar atnaujinimo darbams apmokėti, tai ji savo apskaitoje iš namo savininkų gautas įmokas turėtų registruoti kaip įsipareigojimus namo savininkams. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:

           D 271  Sąskaitos bankuose

           K 449  Kitos mokėtinos sumos (gautos savininkų įmokos namo remontui)

           Už namo remonto ar atnaujinimo darbus sukauptas lėšas pervedusi rangovams, administruojanti įmonė apskaitoje nurašo įsipareigojimą namo savininkams:

           D 449  Kitos mokėtinos sumos (gautos savininkų įmokos namo remontui)

           K 271  Sąskaitos bankuose

           Jei įmonė su kitais ūkio subjektais ne tik pasirašo namo remonto ar atnaujinimo darbų sutartis, bet ir prisiima atsiskaitymo už darbus riziką, tai yra įsipareigoja atsiskaityti su rangovais ar kitais ūkio subjektais nepriklausomai nuo to, ar iš namo savininkų bus gautos visos lėšos, tai įmonės apskaitoje turėtų būti registruojami įsipareigojimai rangovams.

           D 6301 Bendrosios ir administracinės sąnaudos (remonto, atnaujinimo darbai)

           K 449   Kitos mokėtinos sumos (skola rangovams)

        Be to, jei namo savininkai įsipareigojo įmonei mokėti įmokas už rangovų atliktus darbus, tai apskaitoje turėtų būti registruojama ir iš namo savininkų gautinos sumos. Rangovų atliktų namo priežiūros, remonto ar atnaujinimo darbų vertė įmonės apskaitoje galėtų būti registruojama įrašais:

           D 244   Kitos gautinos sumos (savininkų skola už namo remontą)

           K 6301 Bendrosios ir administracinės sąnaudos (remonto, atnaujinimo darbai)

           Vėliau iš namo savininkų gauti pinigai įmonės apskaitoje būtų registruojami:

           D 271  Sąskaitos bankuose

           K 244  Kitos gautinos sumos (savininkų skola už namo remontą)

           Pervedus pinigus rangovams, įmonės apskaitoje būtų registruojama:

           D 449  Kitos mokėtinos sumos (skola rangovams)

           K 271  Sąskaitos bankuose

           Mūsų nuomone, jei už namo remonto ar atnaujinimo darbus atsiskaitymo su rangovais rizikos įmonė neprisiima, tai rangovų atliktų darbų ir savininkų įmokų, kurias įmonė turės surinkti, suma galėtų būti registruojama įmonės nebalansinės apskaitos registruose.

        Atnaujinta: 2021 04 20

      • 5.

        Ar gyvenamuosius namus administruojančios įmonės apskaitoje registruojamos lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų banko sąskaitoje?

        Daugiabučius namus administruojančios įmonės apskaitoje registruojant į kaupiamųjų lėšų banko sąskaitą renkamas lėšas turėtų būti vadovaujamasi įmonės principu, tai yra įmonės apskaitoje registruojamas tik tos įmonės turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir nuosavas kapitalas. Mūsų nuomone, įmonės apskaitoje turėtų būti registruojami pinigai, sukaupti įmonės vardu atidarytose einamojoje, kaupiamųjų lėšų ar paskolų banko sąskaitose, jei pagal sutartį su banku įmonė gali sąskaitose esančiais pinigais disponuoti, nes ji nurodyta kaip pinigų gavėja ir gali duoti bankui nurodymus atlikti mokėjimus iš sąskaitų ar gali jas uždaryti.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 6.

        Ar gyvenamuosius namus administruojančios įmonės iš gyventojų surinktos mėnesinės įmokos, skirtos apmokėti namų priežiūros, remonto ar atnaujinimo darbus, pripažįstamos įmonės pajamomis?

        Pagal 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ nuostatas pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos kitų asmenų vardu surinktos lėšos, kadangi tai nėra veiklos tarpininko gaunama ekonominė nauda. 

        Kai daugiabučius namus administruojanti įmonė veikia kaip tarpininkė, tai yra už fiksuoto dydžio atlygį (administravimo mokestį) organizuoja namų priežiūrą, remontą ar atnaujinimą, ir renka iš daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – namo savininkai) mėnesines įmokas, skirtas kitiems ūkio subjektams apmokėti už namų priežiūros, remonto ar atnaujinimo darbus, tai šios įmokos nėra administruojančios įmonės gaunama ekonominė nauda, todėl jos neturėtų būti pripažįstamos jos pajamomis.

        Administruojančios įmonės pajamomis pripažįstamas administravimo mokestis ir pačios įmonės atliekamų darbų vertė, o sąnaudomis – įmonės patirtos sąnaudos šioms pajamoms uždirbti. Administruojančios įmonės apskaitoje registruojant  administravimo mokestį ir administruojančios įmonės atliktų darbų vertę galėtų būti daromi įrašai:

        D 241 Pirkėjų skolos (iš namų savininkų gautinos sumos)
             K 500 Suteiktų paslaugų pajamos (administravimo mokestis ir pačios įmonės atliktų darbų vertė)
             K 449 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 7.

        Kokie teisės aktai reglamentuoja įmonės, administruojančios gyvenamųjų namų atnaujinimo (renovacijos) projektus, apskaitą?

           Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais, jeigu finansinės ataskaitos sudaromos pagal verslo apskaitos standartus.  Minėtuose įstatymuose ir verslo apskaitos standartuose nėra išimčių ar specialių nuostatų įmonėms, administruojančioms daugiabučius gyvenamuosius namus. 

           Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį apskaitos politiką (apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti) ūkio subjekto vadovas turi parinkti ir įgyvendinti atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį  ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Dotacijų pripažinimas 9
      • 1.

        KAIP REIKĖTŲ REGISTRUOTI APSKAITOJE SUBSIDIJĄ MIKROĮMONĖMS, SKIRTĄ APYVARTINĖMS LĖŠOMS?

        Pagal 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 20 punktą, jei dotacijos negalima susieti su patirtomis arba būsimų laikotarpių sąnaudomis ar negautomis pajamomis, arba jei ji gauta be jokių sąlygų, dotacija pripažįstama panaudota tą laikotarpį, kada buvo gauta arba buvo gautas sprendimas ar kitas įrodymas, kad ji bus teikiama.

        Jei paramos teikimo dokumente nėra numatyta jokių lėšų panaudojimo sąlygų, pagal kurias būtų galima dotaciją susieti su patirtomis arba būsimų laikotarpių sąnaudomis ar negautomis pajamomis, tai nėra jokio pagrindo priskirti dotaciją kitiems laikotarpiams, išskyrus tą, kada dotacija buvo gauta. Šiuo atveju įmonė gautų lėšų panaudojimą gali registruoti apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo gautos. Gautos piniginės lėšos apskaitoje gali būti registruojamos šiais įrašais:

        D 271 Sąskaitos bankuose

        K 5401 Kitos pajamos

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 2.

        KAIP TEISINGAI REGISTRUOTI APSKAITOJE GAUTĄ SUBSIDIJĄ UŽ DARBUOTOJŲ PRASTOVAS?

        Pagal 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 17.2 punktą dotacijos patirtoms sąnaudoms kompensuoti apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta, ir tokia pat dalimi mažinama pelno (nuostolių) ataskaitos kompensuojamų sąnaudų straipsnio suma.

        Kai prastovas dėl karantino paskelbusi įmonė gauna subsidiją, kompensuojančią darbuotojų darbo užmokestį, apskaitoje registruojama gauta dotacija:

        D 271 Sąskaitos bankuose

        K 402 Su pajamomis susijusios dotacijos

        Registruojant patirtoms sąnaudoms kompensuoti panaudotą dotaciją daromi šie įrašai:

        D 402 Su pajamomis susijusios dotacijos

        K 6304 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 3.

        Kaip apskaitoje registruojama dotacija darbo vietai steigti ar darbo užmokesčio sąnaudoms kompensuoti?

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ naujoms darbo vietoms kurti ar darbo užmokesčio sąnaudoms kompensuoti gauta dotacija pripažįstama su pajamomis susijusia dotacija.

           Jei dotacija skiriama patirtoms sąnaudoms kompensuoti, pagal šį standartą pripažįstama panaudota tokia jos dalis, kiek padengiama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta, t. y. jeigu dotacija gauta darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms kompensuoti, tai ta suma ir turėtų būti mažinamos darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos.

           Jeigu dotacija buvo gauta darbo vietai steigti, mažinamos įmonės patirtos sąnaudos, susijusios su darbo vietos įsteigimu.

           Jei darbo vietai įrengti įsigyjamas ilgalaikis materialusis turtas, apskaitoje pripažįstama dotacija, susijusi su turtu. Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ su turtu susijusios dotacijos pripažįstamos panaudotomis tokios sumos, kokios ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sumos įskaičiuojamos į sąnaudas. Jei dotacija gaunama pinigais ilgalaikiam turtui įsigyti, jos panaudojimas nepripažįstamas tol, kol nepradedamas skaičiuoti įsigyto turto nusidėvėjimas.

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 4.

        Ar savivaldybės pervestos lėšos priskiriamos dotacijoms negautoms pajamoms kompensuoti, kai įmonė gyventojui išrašo sąskaitą už suteiktas komunalines paslaugas ar perleistą prekę?

        Paslaugas teikianti ar prekes perleidžianti įmonė gyventojui išrašo sąskaitą už suteiktas komunalines paslaugas (pavyzdžiui, už sunaudotą elektros energiją ir pan.) ar perleistą prekę (pavyzdžiui, socialiai remtiniems asmenims neatlygintinai perleidžia knygą ir pan.). Šią įmonės išrašytą sąskaitą apmoka savivaldybė.

        21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 11 punkte nustatyta, kad valstybės parama, kurios tikslios sumos negalima nustatyti arba atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos, dotacija nepripažįstama, o informacija apie tai pateikiama aiškinamajame rašte.

        Jei už gyventojams suteiktas paslaugas ar neatlygintinai perleistas knygas sąskaita faktūra yra išrašoma savivaldybei, suteiktų paslaugų ar perleistų prekių operacija apskaitoje turėtų būti registruojama pajamų ir gautinų sumų sąskaitose apskaitos standartų nustatyta tvarka.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kaip apskaitoje registruoti dotacijos, kuri skirta negautoms pajamoms kompensuoti, panaudojimą?

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ negautoms pajamoms kompensuoti skirtos dotacijos apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek per tam tikrą laikotarpį apskaičiuojama negautų pajamų, ir tokia pat dalimi didinama pelno (nuostolių) ataskaitos kompensuojamų pajamų straipsnio suma:

           D 402  Su pajamomis susijusios dotacijos

           K 5XX Pajamos

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 6.

        Kaip apskaitoje registruoti dotacijos, kuri skirta patirtoms sąnaudoms kompensuoti, panaudojimą?

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ patirtoms sąnaudoms kompensuoti skirtos dotacijos apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta; tokia pat dalimi mažinama pelno (nuostolių) ataskaitos kompensuojamų sąnaudų straipsnio suma:

          D 402  Su pajamomis susijusios dotacijos

          K 6XX Sąnaudos

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 7.

        Kaip apskaitoje registruoti turtu gautos ar turtui įsigyti skirtos dotacijos panaudojimą?

        Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ ilgalaikiu turtu ar ilgalaikiam turtui įsigyti gautos dotacijos pripažįstamos panaudotomis proporcingai dalimis, t. y. mažinamos dotacijos sumos tiek, kiek to turto:

        1) Nudėvima (amortizuojama) ir kokia nusidėvėjimo (amortizacijos) suma pripažįstama sąnaudomis. Tokiu atveju registruojant dotacijos panaudojimą, mažinamos minėtų sąnaudų straipsnių sumos.

        2) Nudėvima (amortizuojama) ir kokia nusidėvėjimo (amortizacijos) suma įskaičiuojama į prekių arba teikiamų paslaugų savikainą. Tokiu atveju registruojant dotacijos panaudojimą, mažinamos prekių arba teikiamų paslaugų savikainos straipsnio sumos.

        3) Perleidžiama. Tokiu atveju registruojamas dotacijos nurašymas, mažinamas nuostolis dėl ilgalaikio turto perleidimo ir (arba) didinamas ilgalaikio turto perleidimo pelnas.

        4) Vertė sumažėja. Tokiu atveju registruojamas dotacijos panaudojimas, mažinamos ilgalaikio turto (materialiojo ar nematerialiojo) vertės sumažėjimo sąnaudos.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 8.

        Kada dotacijos apskaitoje pripažįstamos panaudotomis?

        Pagal 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 13 punktą dotacijų apskaita tvarkoma vadovaujantis kaupimo principu, t. y. dotacijos arba jų dalys pripažįstamos panaudotomis tą laikotarpį, kada patiriamos su jomis susijusios sąnaudos. Jei dotacija suteikiama negautoms pajamoms kompensuoti, jos panaudojimas registruojamas didinant kompensuojamas pajamas. Jei dotacija suteikiama ankstesniais laikotarpiais patirtoms sąnaudoms ar nuostoliams kompensuoti, jos panaudojimas iš karto registruojamas mažinant patirtas sąnaudas.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 9.

        Ar galima apskaitoje registruoti dar negautą dotaciją?

        Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ dotacija pripažįstama, apskaitoje registruojama ir balanse rodoma, kai ji atitinka standarto 8 punkte nustatytus pripažinimo kriterijus. Apskaitoje pripažįstama gautina dotacija, kai įmonė atitinka dotacijos sąlygas ir kai yra pagrįstas užtikrinimas ar sprendimas, kad dotacija arba jos dalis bus gauta. Dotacijų suteikimo sąlygos apibūdinamos sutartyse, sprendimuose, projektuose ar kituose dokumentuose.

        Gautina dotacija apskaitoje registruojama šiais įrašais:

        D 244 Kitos gautinos sumos

        K 40X Dotacijos, subsidijos

        Jei nėra įrodymų, kad dotacija arba jos dalis bus gauta, tai nors dotacijos gavėjas ir atitinka dotacijos davėjo nustatytas sąlygas, tokia dotacija arba jos dalis apskaitoje registruojama tada, kai gaunama.

        Atnaujinta: 2021 04 21

    • Draudimo išmokos 4
      • 1.

        Ką registruoti apskaitoje, kai apdrausto turto remontas bus atliktas ir draudimo išmoka bus gauta ateinantį ataskaitinį laikotarpį?

        Jei sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remontas bus atliekamas kitą ataskaitinį laikotarpį, sudarant finansines ataskaitas šio turto balansinė vertė turėtų būti mažinama nuvertėjimo suma.

        Pavyzdžiui, įmonei „A“ priklausantis pastatas nukentėjo nuo audros. Pagal turto draudimo sutartį šio pastato remonto (naudingų savybių atstatymo) išlaidas kompensuos draudimo įmonė, tačiau pastato naudingas savybes atkuriantis remontas bus atliekamas tik ateityje.

        Apskaitoje registruojami patirti nuostoliai dėl pastato vertės sumažėjimo:

        D 6309 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos

        K 1219  Pastatų ir statinių vertės sumažėjimas (–)

        Kitą ataskaitinį laikotarpį atlikus remontą mažinamas pastato vertės sumažėjimas.

        Įmonės „A“ apskaitoje daromi įrašai:

        D 1219 Pastatų ir statinių vertės sumažėjimas (–)

        D 2441 Gautinas PVM (kai įmonė turi teisę į PVM atskaitą)

        K 4430 Skolos tiekėjams (už pastato remonto darbus)

        Gauta draudimo išmoka mažinami patirti nuostoliai.

        Įmonės „A“ apskaitoje daromi įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose (gauta draudimo įmoka)

        K 6309 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ką registruoti apskaitoje, kai draudikas turto draudimo išmoką sumoka remonto įmonei?

        Pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 22 punktą įmonės sąnaudos mažinamos gaunamų kompensacijų, kurias įmonei suteikia ar sumoka kiti asmenys.

        Kai draudimo bendrovė už sugadinto automobilio remontą sumoka remonto įmonei, o ne automobilio savininkei ir įmonė remonto išlaidų nepatiria, jos apskaitoje nei remonto sąnaudos, nei jų kompensacija neregistruojama. Įmonės automobilio savininkės apskaitoje turėtų būti registruojamos sąnaudos ir mokėtina suma, kurią įmonė privalo sumokėti.

        Pavyzdžiui, pagal remonto įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą automobilio savininkė įmonė „A“ turi sumokėti ne visą sąskaitos sumą, o tik dalį, t. y. franšizės dydžio sumą ir pridėtinės vertės mokestį. Įmonės apskaitoje registruojama:

        D 2441 Gautinas PVM arba

        D 6308 Veiklos mokesčių sąnaudos (PVM, kai įmonė neturi teisės į PVM atskaitą)

        D 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos (franšizės dydžio suma)

        K 4430 Skolos tiekėjams

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip pripažįstama ir įmonės apskaitoje registruojama gauta kaupiamojo draudimo išmoka, kai naudos gavėjas yra darbdavys?

           Pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 34 punkto nuostatas, kai pagal gyvybės draudimo sutartį naudos gavėjas yra darbdavys, kaupimui skirta draudimo įmokos dalis pripažįstama finansiniu turtu ir apskaitoje registruojama pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus, o kita draudimo įmokos dalis pripažįstama sąnaudomis.

           Pavyzdžiui, įmonė „A“ kaupiamuoju gyvybės draudimu yra apdraudusi 10 darbuotojų. Draudimo sutartis sudaryta 10 metų, naudos gavėja yra įmonė. Draudžiamojo įvykio atveju draudimo suma yra 50 000 EUR. Pagal įmonės „A“ su draudimo įmone sudarytos draudimo sutarties sąlygas įmonė „A“ per metus už kiekvieną darbuotoją moka po 200 EUR, iš kurių 95 proc. draudimo įmonė investuoja į įmonės „A“ pasirinktą investavimo sritį ir iš gautų įmokų atskaičiuoja 5 proc. kaip paslaugų teikimo mokestį. Mokėdama kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas, įmonė įgyja finansinį turtą, kurio vertė bus perskaičiuojama pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas. Įmonės „A“ apskaitoje daromi įrašai:

           D 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas (200 EUR x 10 x 0,95)                         1 900

           D 6810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos (2 000 – 1 900)       100

           K 271 Sąskaitos bankuose (200 EUR x 10)                                                             2 000

           Įmonė „A“ gavo pranešimą iš draudimo įmonės, kad už sumokėtų įmokų sumą yra įsigyta 1 900 investicinių vienetų, kurių kiekvieno vertė l EUR. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną investicinio vieneto vertė buvo 1,10 EUR. Sudarydama finansines ataskaitas įmonė finansinį turtą įvertina tikrąja verte:

           1 900 x 1,10 = 2 090 EUR.

           Apskaitoje užregistruojamas šio turto vertės (2 090 – 1 900) pokytis:

           D 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas                                                                 190

           K 6810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos                                190

           Įmonė „A“ taip pat registruos ir kitas sumokėtas draudimo įmokas, kol pasibaigs šios sutarties galiojimas, ir ji įgis teisę į draudimo išmokas. Pasibaigus kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčiai, sąskaitoje Kitas ilgalaikis finansinis turtas įmonė buvo užregistravusi 23 000 EUR, o į jos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 22 500 EUR draudimo išmoka. Gavusi draudimo išmoką, įmonė apskaitoje registruoja:

           D 271 Sąskaitos bankuose                                                                                   22 500

           D 6810 Kitos finansinės investicinės veiklos sąnaudos                                    500

           K 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas                                                             23 000

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kaip pripažįstamas ir įmonės apskaitoje registruojamas gautas žalos atlyginimas?

           Kai žalos atlyginimu atkuriama tik iki žalos atsiradimo buvusi turto balansinė vertė ar jos dalis, tai pagal verslo apskaitos standartus nepripažįstama nei pelno, nei pajamų.

           Kai žalos atlyginimas neviršija prarasto turto balansinės vertės, nepadidina įmonės ekonominės naudos ir dėl jo nepadidėja įmonės nuosavas kapitalas, pagal 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ nuostatas jis neatitinka pajamų apibrėžimo, todėl pajamomis nepripažįstamas.

           Pavyzdžiui, ataskaitinių metų pradžioje iš įmonės „A“ sandėlio buvo pavogta perparduoti skirtų prekių, kurių balansinė vertė 20 000 EUR ir kurios buvo apdraustos turto draudimu. Tačiau įmonės vadovybė abejoja, kad bus atlyginta visa žala, todėl prarastų prekių įsigijimo savikainą įmonė pripažįsta sąnaudomis ir prarastas prekes nurašo, o apskaitoje registruoja:

           D 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos                20 000

           K 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina     20 000

           Dėl vagystės patirtą 18 000 EUR žalą atlygino draudimo įmonė. Įmonė „A“ apskaitoje registruoja:

           D 271 Sąskaitos bankuose                                                                    18 000

           K 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos                18 000

           Jei gautas žalos atlyginimas būtų didesnis už prarastų prekių balansinę vertę (pavyzdžiui, žala yra 20 000 EUR, o atlyginta 20 500 EUR), tai jų skirtumas būtų pripažįstamas kitos veiklos pajamomis ir apskaitoje būtų registruojama:

           D 271 Sąskaitos bankuose                                                                     20 500

           K 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos                 20 000

           K 5401 Kitos pajamos                                                                                    500

        Atnaujinta: 2021 04 21

    • Filialų, atstovybių buhalterinė apskaita 2
      • 1.

        Ar užsienio įmonės Lietuvoje įsteigtas filialas ar atstovybė privalo rengti finansines ataskaitas?

           Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio įmonių filialų ir atstovybių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Apskaitos politiką, principus ir metodus filialo ar atstovybės apskaitai turėtų nustatyti jį įsteigusi užsienio įmonė.

           Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse įregistruotų juridinių asmenų filialai registro tvarkytojui pateikia užsienio juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tokios finansinės ataskaitos būtinos pagal įstatymus. Jeigu užsienio juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis reikalavimais, kurie skiriasi nuo Europos Sąjungoje taikomų reikalavimų, pagal Juridinių asmenų registro nuostatus ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo devintą skirsnį registro tvarkytojui pateikiamas užsienio juridinio asmens filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu tokios finansinės ataskaitos būtinos pagal įstatymus. Tokiu atveju užsienio bendrovės filialo metinės finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansines ataskaitas.

           Civiliniame kodekse ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nėra prievolės užsienio įmonės atstovybei rengti metines finansines ataskaitas ir pateikti Juridinių asmenų registrui.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar Lietuvoje veikiančios įmonės įsteigtas filialas ar atstovybė turi rengti finansines ataskaitas?

           Kadangi filialas ir atstovybė nėra atskiras juridinis asmuo, o tik valdo steigėjo jiems patikėtą turtą ir pagal suteiktus įgaliojimus vykdo veiklą, jie finansinių ataskaitų nesudaro. Tačiau jie gali tvarkyti atskirą savo apskaitą.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Finansinio turto įvertinimas 4
      • 1.

        Kokia verte finansinėse ataskaitose parodomos suteiktos paskolos ir gautinos sumos?

        Už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos ir kitos finansinės skolos parodomos balanse paskolų, pirkėjų skolų, ir kitų gautinų sumų straipsniuose, įvertinamos vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ VII skyriaus Paskesnis finansinio turto įvertinimas 32–35 punktais. 

        Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas suteiktos paskolos ir gautinos sumos įvertinamos:

        • pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 32.2 punktą – amortizuota savikaina, kuri gaunama taikant apskaičiuotų palūkanų metodą;
        • jei grąžinimo terminas nėra ilgas (neviršija 12 mėn.) ir apskaičiuotų palūkanų metodo poveikis yra nereikšmingas, pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 34 punktąįsigijimo savikaina, iš kurios atimta vertės sumažėjimo sumą. 

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 2.

        Kaip nustatoma įsigytų kitų įmonių akcijų tikroji vertė?

        Kitų ūkio subjektų išleistų vertybinių popierių (akcijų, investicinių vienetų ir kitų, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos) tikroji vertė nustatoma vadovaujantis 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatomis:

        • laikantis tikrosios vertės nustatymo principų (standarto 5–14 p.);
        • teisingai pritaikant tikrosios vertės nustatymo vertinimo metodą (standarto 15–17, 20 ir 21 p.);
        • pasirenkant patikimumo lygį ir rodiklius (standarto 22–37 p.).

        Viešai skelbiama kaina, už kurią vertės nustatymo dieną būtų parduodamas turtas pagal sandorį įprastomis rinkos sąlygomis pasirinktoje rinkoje, dar vadinama rinkos kaina ir laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kokia verte finansinėse ataskaitose parodomos įsigytos kitų įmonių akcijos?

        Kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai popieriai (akcijos, investiciniai vienetai ir kiti, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos), kurie įsigyti numatant juos parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, įmonės balanse parodomi kaip ilgalaikės investicijos arba trumpalaikės investicijos ir sudarant finansines ataskaitas turi būti įvertinami pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 8 ir 32.1 punktus – tikrąja verte.

        Išimtis taikoma investicijoms į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir tikrosios vertės negalima nustatyti, jos finansinėse ataskaitose turi būti įvertinamos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 33 punktą – įsigijimo savikaina, iš kurios atimta vertės sumažėjimo suma.

        Patronuojamųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, atskirose finansinėse ataskaitose parodomos kaip ilgalaikis finansinis turtas (įmonių grupės įmonių akcijos). Šios akcijos sudarant finansines ataskaitas įvertinamos pagal 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ 54 punktą – įsigijimo savikainos metodu, t. y. įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.

        Asocijuotųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, atskirose finansinėse ataskaitose parodomos kaip ilgalaikis finansinis turtas (asocijuotųjų įmonių akcijos). Šios akcijos sudarant finansines ataskaitas įvertinamos pagal 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ 7–9 punktus įsigijimo savikainos metodu, t. y. įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kaip vertinti įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose banke laikomus pinigus, ilgalaikius ir trumpalaikius terminuotuosius indėlius, įsigytas bankų obligacijas, indėlių sertifikatus ir kitą finansinį turtą, kai gauta informacija, kad bankas bankrutuoja?

        Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

        Jei įmonė gali daryti objektyvias prielaidas, kad jos atsiskaitomose sąskaitose esantys pinigai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai terminuotieji indėliai, kurių suma viršija apdraustą sumą, įsigytos banko obligacijos, indėlių sertifikatai, kurie nėra apdrausti, ir kitas finansinis turtas nebus atgauti, sudaromose  finansinėse ataskaitose galėtų būti parodomi kaip gautinos sumos.

        Kiekvieną kartą sudarydama finansines ataskaitas įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad gautinų sumų vertė yra sumažėjusi. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Jei tikėtina, kad gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto įmonė neatgaus, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.

        Finansinio turto vertės sumažėjimas nustatomas, pripažįstamas, registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėse ataskaitose vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto XII skyriaus Finansinio turto nuvertėjimas nuostatomis.

        Finansinio turto nuvertėjimo suma įmonės apskaitoje gali būti pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Finansinių ataskaitų pateikimas 3
      • 1.

        Ar galima pateikti juridinių asmenų registrui ne visą įstatymuose numatytą finansinių ataskaitų rinkinį, o tik santrauką?

        Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nenumatytos finansinių ataskaitų rinkinio santraukos, todėl Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui turi būti pateikiamas visas finansinių ataskaitų rinkinys.

        Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnyje yra patvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniai atitinkamai įmonių kategorijai, t. y. labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Finansinių ataskaitų forma ir turinys nustatyti verslo apskaitos standartuose.

        Pagal 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 30 punktą verslo apskaitos standartuose nustatytos finansinių ataskaitų formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre. Įmonės savo nuožiūra negali keisti nustatytų finansinių ataskaitų formų, įrašyti kitokius straipsnių pavadinimus, įterpti naujus ar išbraukti esamus straipsnius, juos pergrupuoti net ir tuo atveju, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokios sankcijos taikomos nepateikus finansinių ataskaitų?

        Atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnyje „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas“.

        Neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 EUR.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kada ir kam įmonės privalo pateikti metines finansines ataskaitas? 

        Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje išvardytų įmonių (viešojo intereso įmonių, valstybės ir savivaldybės įmonių, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą) taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse.

        Lietuvos Respublikos įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad patvirtintos metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotasis metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada skelbiami ta pačia tvarka kaip ir metinės finansinės ataskaitos.

        Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“.

        Metinės finansinės ataskaitos, taip pat ir  konsoliduotosios, Juridinių asmenų registro tvarkytojui  turi būti pateiktos per 30 dienų, kai juridinis asmuo įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka jas patvirtina, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.

        Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šio įstatymo 601 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bendrovė priima sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, tarpinis pranešimas ir numatytais atvejais auditoriaus išvada per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Gautinų sumų perleidimas 3
      • 1.

        Kokie reikalavimai taikomi skolų išieškojimo įmonės apskaitai?

        18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ V skyriuje Pirminis finansinio turto pripažinimas nustatyta, kad finansinis turtas (sutartinė teisė gauti pinigus) apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol neatitinka finansinio turto apibrėžimo. 

        Tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas įmonės taip pat turi vadovautis bendraisiais apskaitos principais, tarp jų ir atsargumo principu, pagal kurį  įmonė turi pasirinkti tokius apskaitos metodus, kurie neleistų nepagrįstai padidinti arba sumažinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertės. 

        Pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė (įmonė „A“) iš pirmo kreditoriaus (įmonės „B“) už 10 000 EUR įsigijo reikalavimo teisę gauti iš skolininko (įmonės „C“) 15 000 EUR. Per ataskaitinį laikotarpį skolų išieškojimo įmonė atgavo iš skolininko 12 000 EUR.

        Kai pagal pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį įvykdo savo įsipareigojimą pirmajam kreditoriui, skolų išieškojimo įmonė apskaitoje finansinį turtą (iš kitos įmonės gautiną sumą) turėtų registruoti įsigijimo savikaina.   

        Apskaitoje daromi įrašai:

        D 244  Kitos gautinos sumos (iš skolininko gautinos sumos)  10 000
        K 271  Sąskaitos bankuose (pirmajam kreditoriui sumokėta suma)  10 000

         

         

        Kai įmonė gauna iš skolininko pinigus, ji savo apskaitoje registruoja:

        D 271  Sąskaitos bankuose (iš skolininko gauta suma)  12 000
        K 244  Kitos gautinos sumos (iš skolininko gautinos sumos)    10 000
        K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos (iš skolininko gauta suma, viršijanti apskaitoje užregistruotą gautiną sumą)    2 000

         

        Jeigu skolų išieškojimo įmonė pirmiausia gauna pinigus iš skolininko, paskui atsiskaito su pirmuoju kreditoriumi, tai tokiu atveju savo apskaitoje registruoja:

        D 271 Sąskaitos bankuose (iš skolininko gauta suma) 12 000
        K 449 Kitos mokėtinos sumos (pirmajam kreditoriui mokėtinos sumos) 10 000
        K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos (iš skolininko gauta suma, viršijanti apskaitoje užregistruotą gautiną sumą)     

        2 000

         

        Kol reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepradėta vykdyti, teisę į gautinas sumas skolų išieškojimo įmonė gali registruoti nebalansinėse sąskaitose.

        Jei skolų išieškojimo įmonė už atlygį įsipareigojo išieškoti iš kitos įmonės skolas kreditoriaus naudai, tai savo apskaitoje įgytą teisę išieškoti iš kitos įmonės skolą registruoja nebalansinėse sąskaitose, o balansinėse sąskaitose – atlygį už atliktas tarpininkavimo paslaugas.

        Pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė „A“ pagal sutartį įsipareigojo įmonei „B“ išieškoti iš įmonės „C“ 15 000 EUR skolą, o įmonė „B“ įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti įmonei „A“ 2 000 EUR atlygį. Įmonė „A“ įvykdžiusi įsipareigojimą savo apskaitoje, pagal kurios duomenis sudaromos finansinės ataskaitos, registruoja 2 000 EUR už skolos išieškojimą uždirbtas pajamas:

        D 241 Pirkėjų skolos (įmonės „B“ skola)  2 000
        K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos       2 000

         

         

        Įmonė „A“ įmonės „C“ 15 000 EUR skolą, kurią turi išieškoti, pagal pasirinktą vidaus tvarką apskaito nebalansinių sąskaitų registruose.

        Atnaujinta: 2021 04 21

      • 2.

        Kaip apskaitoje registruoti įsigytą gautiną sumą (reikalavimo teises)?

        Pagal skolos perleidimo sutartį įsigyta gautina suma įgijusios įmonės apskaitoje registruojama vadovaujantis18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ V skyriaus Pirminis finansinio turto pripažinimas ir įvertinimas 24–27 punktais. Įsigyta gautina suma pirmą kartą apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikaina nustatoma pagal sumokėtą arba mokėtiną pinigų sumą ar kito perduoto turto vertę. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos. Pavyzdžiui, įmonė „A“ iš įmonės „B“ už 6 000 EUR įsigijo įmonės „C“ 10 000 EUR skolą. Kai įmonė „A“ sumoka įmonei „B“ sutartą sumą, įmonės „A“ apskaitoje daromi šie įrašai:

        D 244 Kitos gautinos sumos                                                          6 000 

        K 271 Sąskaitos bankuose                                                             6 000 

        Kai įmonė „A“ gauna pinigus iš įmonės „C“ ir ši suma didesnė už gautinos sumos įsigijimo savikainą, skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos pajamomis. Pavyzdžiui, jei įmonė „A“ gauna iš įmonės „C“ 7 000 EUR, apskaitoje daromi šie įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose                                                             7 000

        K 244 Kitos gautinos sumos                                                          5 000 

        K 581 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos                 1 000

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip apskaitoje registruoti gautinos sumos (reikalavimo teisių) perleidimą?

        Perleista gautina suma perleidusios įmonės apskaitoje registruojama vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ IX skyriaus Finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo nurašymas 38–44 punktais. Perleista gautina suma nurašoma ir registruojamas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra. Pavyzdžiui, įmonė „B“ perleido  įmonei „A“ už 6 000 EUR reikalavimo teisę gauti iš įmonės „C“ 10 000 EUR. Kai įmonė „A“ sumoka įmonei „B“ sutartą sumą, įmonė „B“ nurašo įmonės „C“ skolą ir pripažįsta sandorio rezultatą 4 000 EUR nuostolį, apskaitoje daromi šie įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose                                                             6 000 

        D 681 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos        4 000

        K 241 Pirkėjų skolos                                                                     10 000

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • IĮ pertvarkymas į UAB 4
      • 1.

        Kaip apskaitoje registruojamas UAB, kuri pertvarkyta iš individualios įmonės, įstatinis kapitalas?

        Pavyzdžiui, individualios įmonės pertvarkymo balanse pateiktą nuosavą kapitalą sudaro:

        • savininkų įnašai – 700 EUR;

        • nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – 1 500 EUR;

        • perkainojimo rezervas – 600 EUR.

        Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu reikalaujama įstatinio kapitalo suma susideda iš pertvarkymo balanse apskaičiuotų savininkų įnašų, dalies nepaskirstytojo pelno ir perkainojimo rezervo:

        700 EUR + 1 200 EUR + 600 EUR = 2 500 EUR

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kur turi būti parodomi individualios įmonės turto perkainojimo rezultatai?

        Iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo ji pagal turto vertinimo dienos duomenis turi sudaryti pertvarkymo balansą. Šiame balanse ir parodomi turto perkainojimo rezultatai. Pertvarkytos įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo dydis nustatomas pagal pertvarkymo balansą.

        Jei individuali įmonė iki sprendimo ją pertvarkyti priėmimo finansines ataskaitas rengė pagal verslo apskaitos standartus, o turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė yra didesnė arba mažesnė už balansinę vertę, pertvarkymo balanse didinama arba mažinama perduodamo turto vertė ir perkainojimo rezervas.

        Jei individuali įmonė iki sprendimo ją pertvarkyti priėmimo nerengė finansinių ataskaitų pagal verslo apskaitos standartus, perduodamas turtas pertvarkymo balanse parodomas turto vertinimo ataskaitoje nurodyta verte, atitinkamai patikslinant savininkų įnašus.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Individuali įmonė, kuri rengė finansines ataskaitas, persitvarko į UAB. Kokia verte – balansine ar rinkos – individualios įmonės turtas bus perduodamas už steigiamos UAB akcijas?

        Individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, pertvarkymo balanse turi būti parodomas pagal turto vertinimo dienos būklę nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytąja verte.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Ką pirmiausia reikia daryti prieš savininkui priimant sprendimą individualią įmonę  persitvarkyti į UAB, jei individuali įmonė finansinių ataskaitų nerengė?

        Iki sprendimo dėl pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę priėmimo dienos pertvarkomos įmonės turtas, kuris bus perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Atlikus turto vertinimą, sudaromas pertvarkymo balansas pagal turto vertinimo dienos duomenis.  

        Pertvarkymo balansas skirtas sprendimui dėl įmonės pertvarkymo priimti ir po pertvarkymo veiksiančios naujos teisinės formos įmonės įstatinio kapitalo dydžiui nustatyti. Jame parodomas įmonės turtas, įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

        Nuosavo kapitalo sudėtinės dalys gali būti: savininko įnašai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas, tačiau įmonė gali turėti ne visus nurodytus kapitalo komponentus, bet tik kai kuriuos iš jų.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikio materialiojo turto gavimas neatlygintinai 2
      • 1.

        Kaip apskaitoje registruoti su turtu susijusios dotacijos panaudojimą, jei dotacijos sutartyje nenurodyta nemokamai gauto turto vertė?

           Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ iš valstybės ir savivaldybės institucijų nemokamai gautas turtas, jei įmonė įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas, apskaitoje registruojamas kaip su turtu susijusi dotacija. Jeigu gauto turto vertė nebuvo nurodyta, tai turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Pagal standartą pripažįstama panaudota tokia su turtu susijusios dotacijos suma, kokios iš savivaldybės institucijos gauto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos įskaičiuojamos į sąnaudas. Pavyzdžiui, jei nemokamai gauto turto tikroji vertė 300 000 EUR ir turto įsigijimo savikaina bus lygi 300 000 EUR. Jei turto naudingo tarnavimo laikas 10 metų, taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo metodas, o likvidacinė vertė – 1 000 EUR, per metus sukaupta nusidėvėjimo suma – 29 900 EUR. Apskaitoje registruojamas dotacijos panaudojimas ir nusidėvėjimo sąnaudų mažinimas:

           D 401  Su turtu susijusios dotacijos                                                                         29 900

           K 6306  Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos          29 900

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip apskaitoje registruojamas neatlygintinai gautas turtas?

        Kiekviena ūkinė operacija apskaitoje registruojama atsižvelgiant į jos ekonominę prasmę. Registruodama apskaitoje neatlygintinai gautą turtą, įmonė pagal 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 5 punktą turi įvertinti, ar gautas turtas nėra atlygis už jos įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, nes šiuo atveju gautas turtas turi būti registruojamas kaip pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija.

        Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ tik iš valstybės ir savivaldybės institucijų nemokamai gautas turtas, jei įmonė įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas, apskaitoje registruojamas kaip turtu suteikta dotacija.

        Jeigu įmonė nemokamai gauna turto iš kitų asmenų, ji turi įvertinti, ar turtas yra atlygis už įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas. Gavus tokį turtą, registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija.

        Minėtais atvejais, jeigu gauto turto vertė nebuvo nurodyta, tai turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte pagal 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatas. Jeigu turto tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, jo vertė yra nulis.

        Pavyzdžiui, savivaldybės valdomai įmonei iš savivaldybės institucijos nemokamai gavus patalpas vaikų dienos centrui įrengti, įmonės apskaitoje registruojama turtu gauta dotacija. Kadangi sprendime suteikti patalpas (patalpos, savivaldybės apskaitos duomenimis, buvo visiškai nudėvėtos) vertė nebuvo nurodyta, todėl įmonės apskaitoje registruojama turto vertintojų nustatyta patalpų vertė 30 000 EUR:

        D 1XX Ilgalaikis turtas                                                                  30 000

        K 401  Su turtu susijusios dotacijos                                     30 000

        Pavyzdžiui, įmonei iš kitos įmonės gavus nemokamai ir be jokių sąlygų lengvąjį automobilį, apskaitoje gauto turto vertė pripažįstama pajamomis. Nustatyta tikroji automobilio vertė 500 EUR apskaitoje registruojama:

        D 1XX Ilgalaikis turtas                                                                  500

        K 5401 Kitos pajamos                                                                    500

        Pavyzdžių, kai įmonei perduotas turtas yra atlygis už jos įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas ir apskaitoje registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija, yra pateikta 21-ojo verslo apskaitos standarto metodinėse rekomendacijose prie standarto 5 punkto.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė 5
      • 1.

        Kaip apskaitoje registruojamas iki 1 EUR nudėvėtas, bet vėliau suremontuotas ilgalaikis materialusis turtas, jei jis ir toliau naudojamas įmonės veikloje?

           Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 30 punktą ilgalaikio materialiojo turto remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato. Jei ilgalaikio materialiojo turto remontas pailgina jo naudingo tarnavimo laiką ir pagerina naudingąsias savybes, o turto teikiama ekonominė nauda įmonei padidėja, remonto verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas.

           Jei ilgalaikio materialiojo turto remontas pailgina jo naudingo tarnavimo laiką ir padidina turto teikiamą ekonominę naudą, šių darbų verte turi būti padidinama jo įsigijimo savikaina ir, jei turto įsigijimo savikaina buvo nudėvėta, iš naujo nustatomas naudingo tarnavimo laikas. Prieš pradėdama skaičiuoti nusidėvėjimą, įmonė gali nustatyti naują turto likvidacinę vertę. Nustačius turto naudingo tarnavimo laiką ir naują likvidacinę vertę, šio turto likutinė vertė turi būti nudėvima per nustatytą naudingo tarnavimo laiką. Tokių darbų pavyzdys gali būti pastato remontas, kuris pailgina jo naudingo tarnavimo laiką.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip apskaitoje registruojamas iki 1 EUR nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas, jei jis toliau nebus naudojamas įmonės veikloje?

           Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ nudėvėtas ir toliau įmonės veikloje nenaudojamas turtas iškeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto. Jeigu įmonė ateityje nenaudos šio turto, jį nurašo pripažindama sąnaudas. Tačiau jeigu įmonė ketina turtą parduoti, jį atsargų sąskaitoje registruoja likutine verte tą datą, nuo kurios turto nenaudoja. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip finansinėse ataskaitose rodomas iki 1 EUR nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas, jei jis ir toliau naudojamas įmonės veikloje?

           Jei iki 1 EUR nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitai taikomas savikainos metodas, ir toliau yra naudojamas ir teikia įmonei ekonominės naudos, finansinėse ataskaitose jis parodomas 1 EUR verte.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kaip tikslinti ilgalaikio turto likvidacinę vertę?

          Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė gali būti tikslinama gavus papildomos informacijos.

          Turto likvidacinė vertė turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kiekvienų metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrima. Jei pastebėtas reikšmingas iš to turto laukiamos ekonominės naudos pasikeitimas, likvidacinė vertė turi būti pakeičiama, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.

          Kai priimamas sprendimas patikslinti likvidacinę vertę, ilgalaikio turto likutinė vertė turi būti nudėvima per likusį turto naudingo tarnavimo laiką, patikslintą nusidėvėjimo sąnaudų sumą po sprendimo priėmimo pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kaip nustatyti ilgalaikio turto likvidacinę vertę?

           Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ ilgalaikio turto likvidacinę vertę buhalterinėje apskaitoje nustato pati įmonė. Likvidacinė vertė yra suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą. Likvidacinė vertė nustatoma objekto įsigijimo dieną arba parengus jį naudoti. Likvidacinė vertė gali būti nustatoma pagal realizavimo kainą, gautą už turėtą panašų nudėvėtą turtą, realizuotų panašių objektų rinkos kainas, nepriklausomų turto vertintojų duomenis, tam tikrą procentą nuo pradinės įsigijimo vertės ir pan. Likvidacinė vertė turėtų būti mažinama numatomomis turto realizavimo išlaidomis pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikio materialiojo turto minimalios vertės keitimas 2
      • 1.

        Kaip apskaitinio įvertinimo keitimą dėl nustatytos kitokios minimaliosios ilgalaikio materialiojo turto vertės registruoti apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose?

        Finansinėse ataskaitose apskaitinio įvertinimo keitimo rezultatai turi būti parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame verslo apskaitos standarte „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką. Taikant perspektyvinį būdą keitimai ir taisymai daromi ataskaitinį laikotarpį ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais.
        Jei įmonė padidina minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę ir anksčiau įsigyto turto įsigijimo savikaina pasidaro mažesnė už įmonės apskaitos politikoje patvirtintą naują minimaliąją vertę, tai visų turto vienetų, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už naują minimaliąją vertę ir kurie dėl to jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, likutinė vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, o nurašytas turtas gali būti užregistruojamas nebalansinėse sąskaitose.

        Jei įmonė sumažina minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę ir dėl to anksčiau įsigyto turto įsigijimo savikaina pasidaro didesnė už įmonės apskaitos politikoje patvirtintą naują minimaliąją vertę, tai anksčiau nurašytų turto vienetų iš naujo vertinti ir koreguojančių įrašų apskaitoje daryti nereikia.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar nustatytos minimaliosios ilgalaikio materialiojo turto vertės keitimas yra laikomas apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo keitimu?

        Pagal nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusią 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 42 punkto redakciją, patvirtintą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VAS-17, ilgalaikio materialiojo turto minimaliosios vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikio materialiojo turto objektų atskyrimas 2
      • 1.

        Ar įmonės apskaitoje žemė ir pastatai turi būti užregistruoti atskirai, ar pastatų vertę galima įtraukti į žemės sklypo įsigijimo savikainą?

        Įmonė įsigijo žemės sklypą, kurio įsigijimo dokumentuose nurodyta ne tik žemės vertė, bet ir pastatų, esančių tame žemės sklype, vertė. Ar įmonės apskaitoje žemė ir pastatai turi būti užregistruoti atskirai, ar pastatų vertę galima įtraukti į žemės sklypo įsigijimo savikainą?

           Jeigu įmonės pagrindinis tikslas buvo įsigyti žemės sklypą, kurį ji naudos savo veikloje pajamoms uždirbti, o ne pastatai, ir nurodyta pastatų vertė nesudaro reikšmingos bendros įsigijimo kainos dalies, tai pastatų vertę galima įtraukti į žemės įsigijimo savikainą.

           Jei pastatų vertė sudaro reikšmingą bendros įsigijimo kainos dalį, tikėtina, kad įmonė pajamoms uždirbti ketina naudoti žemę ir pastatus, todėl jų įsigijimo savikaina turėtų būti užregistruota atskirai.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokia verte apskaitoje užregistruoti žemės sklypą, mišką ir ūkinį pastatą?

        Įmonė įsigijo žemės sklypą su mišku ir ūkiniu pastatu. Pirkimo ir pardavimo dokumente nurodyta bendra suma, neatskirta žemės sklypo, miško ir ūkinio pastato vertė. Kokia verte apskaitoje užregistruoti žemės sklypą, mišką ir ūkinį pastatą?

           Kiekviena ūkinė operacija apskaitoje turi būti registruojama atsižvelgiant ne tik į teisinę formą, bet ir į ekonominę prasmę. Remiantis patirtimi, įsigijimo paskirtimi ir naudojimu, nustatoma žemės sklypo, miško ir pastato apskaitos tvarka. Nustatyta apskaitos tvarka įtraukiama į įmonės pasirinktą apskaitos politiką. Svarbu pasirinkti tokį apskaitos būdą, kuris užtikrintų, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, jos veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

           Miško, pastatų ir žemės vertę apskaitoje įmonė gali registruoti atskirai, jeigu gali patikimai atskirti žemės ir pastatų įsigijimo savikainą. Nustatydama miško, pastatų ir žemės įsigijimo savikainą įmonė galėtų atsižvelgti į panašaus turto rinkos kainas, nepriklausomų turto vertintojų nustatytas vertes ir pan. Kiekvieno objekto įsigijimo savikaina galėtų būti nustatyta bendrą sumą paskirsčius proporcingai tų objektų rinkos kainoms. Atkreipiame dėmesį, kad verslo apskaitos standartai nenustato, pagal kokias taisykles ar metodus apskaičiuojama turto vertė.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 3
      • 1.

        Kaip skaičiuojamas ir apskaitoje registruojamas perkainoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas?

           Iki kito perkainojimo skaičiuojamas tiek įsigijimo savikainos, tiek dėl perkainojimo padidėjusios ilgalaikio materialiojo turto vertės dalies nusidėvėjimas. Nudėvint perkainoto turto vertę, suma, kuria padidėjo nusidėvėjimas dėl turto perkainojimo, sumažinamas ir perkainojimo rezervas. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytąjį pelną, todėl apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 6306  Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos

           K 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (−)

           K 1218 Pastatų ir statinių vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimas (−)

           kartu proporcingai vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimui mažinamas perkainojimo rezervas

           D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

           K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)

          Jeigu įmonė apskaitoje taiko ir 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ IV–VIII skyrių nuostatas, šio standarto nustatyta tvarka papildomai registruojamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas?

           Jei perkainojant ilgalaikį materialųjį turtą nustatoma didesnė jo vertė, tai apskaitoje registruojama dėl perkainojimo padidėjusios ilgalaikio materialiojo turto vertės dalis ir perkainojimo rezervas:

           D 1211 Pastatų ir statinių vertės pokytis dėl perkainojimo

           K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

           Jeigu įmonė apskaitoje taiko ir 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, turėtų būti skaičiuojamas atidėtasis pelno mokestis.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kada ir kaip ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas perkainotos vertės būdas?

           Ilgalaikis materialusis turtas perkainojamas ir perkainojimo rezervas sudaromas, kai įmonės apskaitos politikoje jo apskaitai būna nustatytas perkainotos vertės būdas. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, turi būti perkainojama ir visa ilgalaikio materialiojo turto grupė, kuriai tas turto vienetas priklauso. Visas vienai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu. Perkainojant ilgalaikio materialiojo turto grupę, turi būti perkainojamas ir kiekvienas tos grupės turto vienetas. Kiekvienos įmonės apskaitos registruose ilgalaikio materialiojo turto grupė gali būti mažesnė už pavyzdiniame sąskaitų plane ar balanso formoje pateiktą grupę.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti 2
      • 1.

        Kokius kriterijus turi atitikti į atsargas perkeltas ir laikomas parduoti ilgalaikis materialusis turtas?

           Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punktą ilgalaikis materialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas ir laikomas parduoti tik tada, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:

        •   Dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti.
        •   Jo pardavimas turi būti labai tikėtinas. Turto pardavimas yra labai tikėtinas, kai:

        - tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;

        - to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jį parduoti;

        - turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo jo užregistravimo atsargų sąskaitoje datos.

        •  Jei toks turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas datos, jis ir toliau gali būti laikomas atsargų sąskaitoje, jei jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, bet įmonė neatsisakė tikslo šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kas parodoma balanso formos 1.6 eilutėje "Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti"?

          Balanso formos atsargų dalies 1.6 eilutėje Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti, parodomas ilgalaikis materialusis turtas, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje ir kurį įmonė ketina parduoti. Šioje balanso eilutėje turi būti parodomas tik toks ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitinka visus 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punkte nustatytus kriterijus. Šioje balanso eilutėje taip pat turi būti rodomas ir į trumpalaikio turto sąskaitas perkeltas likviduojamos įmonės ilgalaikis turtas, kai netaikomas veiklos tęstinumo principas.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Įmonės vidaus dokumentai 2
      • 1.

        Kokie duomenys turi būti nurodomi įmonės vidaus apskaitos dokumentuose?

        Verslo apskaitos standartai nereglamentuoja apskaitos dokumentų surašymo. Ūkinių operacijų įforminimo, dokumentų išrašymo ir registravimo apskaitos registruose reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Įstatyme nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus privalomus rekvizitus. Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:

        1)        apskaitos dokumento pavadinimas;

        2)        ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;

        3)        apskaitos dokumento data;

        4)        ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys;

        5)        ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (ar) kiekine išraiška (jeigu ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekine išraiška, turi būti nurodomi mato vienetai);

        6)        asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios vardų raidės, pavardės, parašai ir pareigos.

        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ yra nustatyti papildomi dokumentų rekvizitai, būtini mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems dokumentams.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kas yra įmonės vidaus apskaitos dokumentai?

        Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje Ūkinių operacijų įforminimas ir registravimas nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.  

        Įmonėje naudojamus vidaus apskaitos dokumentus (buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avanso apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir t. t.) ir jų rengimo tvarką įmonė nusistato savo vidaus apskaitos taisyklėse.

        Įmonės turėtų pasirinkti ir pasitvirtinti vidaus apskaitos dokumentų turinį ir formą, pagal kuriuos bus daromi įrašai apskaitos registruose, atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamosi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Įmonių grupės 2
      • 1.

        Kokių sandorių duomenys parodomi balanso įmonių grupės įmonių straipsniuose?

        Finansinėse ataskaitose įmonių grupės įmonių straipsniuose parodomi sandorių su visų įmonių grupių, kurioms priklauso įmonė, patronuojančiąja ir patronuojamosiomis įmonėmis duomenys.

        Pagal pateiktą pavyzdį įmonių finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai ir su mažiausios, ir su didžiausios įmonių grupės įmonėmis.

        UAB „X“ finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai su šiomis įmonėmis:

        UAB „A1“, UAB „A2“, UAB „B1“ ir UAB „B2“.

        UAB „A1“ finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai su šiomis įmonėmis:

        UAB „X“, UAB „A2“, UAB „B1“, UAB „B2“.

        UAB „A2“ finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai su šiomis įmonėmis:

        UAB „X“, UAB „A1“, UAB „B1“, UAB „B2“.

        UAB „B1“ finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai su šiomis įmonėmis:

        UAB „X“, UAB „A1“, UAB „A2“, UAB „B2“.

        UAB „B2“ finansinėse ataskaitose parodomi sandoriai su šiomis įmonėmis:

        UAB „X“, UAB „A1“, UAB „A2“, UAB „B1“.

        Atnaujinta: 2021 04 04

      • 2.

        Kokios įmonės sudaro įmonių grupę?

        Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įmonių grupė yra patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios (dukterinės) įmonės. Patronuojančioji įmonė yra įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. Patronuojamoji įmonė yra įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 3 punkte nustatyta, kad įmonių grupės įmonė yra tos pačios įmonių grupės patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė. Sudarant finansines ataskaitas nei asocijuotosios įmonės, nei kitos įmonės, kurių akcijos nesuteikia teisės daryti reikšmingą poveikį įmonei, nepriskiriamos įmonių grupei. Pavyzdys. Įmonių grupės Mažiausią įmonių grupę sudaro UAB „A2“, UAB „B1“ ir UAB „B2“. Didžiausią įmonių grupę sudaro UAB „X“, UAB „A1“, UAB „A2“, UAB „B1“ ir UAB „B2“.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Įmonių likvidavimas 2
      • 1.

        Kaip panaikinami likviduojamos įmonės ankščiau sudaryti rezervai?

           Likviduojamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, pinigų srautų, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pateikimo finansinėse ataskaitose ir kitos informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte tvarką nustato 28-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių likvidavimas“.

           Pagal šio verslo apskaitos standarto 19 punktą, jei sprendimo dėl įmonės veiklos nutraukimo ir jos likvidavimo priėmimo datą juridinis asmuo turi sudarytų rezervų ar akcijų priedų ir jei jo dalyviai priima sprendimą juos naikinti, rezervai ir akcijų priedai panaikinami vadovaujantis 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ nuostatomis.

           Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 28 punktą, kai teisės aktų nustatytais atvejais mažinamas privalomasis rezervas, apskaitoje registruojamas privalomojo rezervo sumažėjimas ir paskirstytinojo pelno padidėjimas. Todėl naikinant, pavyzdžiui, likviduojamos įmonės sukauptą privalomąjį rezervą, ši ūkinė operacija įmonės apskaitoje gali būti registruojama:

           D 331 Privalomasis arba atsargos (rezervinis) kapitalas

           K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)

           Analogiškai įmonės apskaitoje gali būti registruojamos ir ūkinės operacijos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo nenudėvėtos dalies, rezervo savoms akcijoms įsigyti ir kitų įmonės sudarytų rezervų naikinimu.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip turi būti pateikiamas turtas ir įsipareigojimai likviduojamos įmonės finansinėse ataskaitose?

           Likviduojamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, pinigų srautų, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką ir kitos informacijos atskleidimą aiškinamajame rašte nustato 28-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių likvidavimas“.

        Teisės aktų nustatytais atvejais priėmus sprendimą nutraukti įmonės veiklą ir ją likviduoti, pagal sprendimo priėmimo datos duomenis turi būti sudaromos likvidavimo pradžios finansinės ataskaitos.

           Prieš parengiant likvidavimo pradžios ataskaitas, turtas įvertinamas tikrąja verte ir balanse parodomas mažesne iš šių verčių: tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas arba balansine verte, nustatyta likvidavimo pradžios datą. Jei tikroji turto vertė, t. y. pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas galimas pardavimo išlaidas yra didesnė už šio turto balansinę vertę, tai turtas įmonės likvidavimo pradžios balanse parodomas balansine verte, nustatyta likvidavimo pradžios datą. Tačiau tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas neturi būti nustatoma pagal priverstinio pardavimo kainą, nebent įmonės vadovybė būtų priversta skubiai parduoti turtą.

           Prieš rengdama likvidavimo pradžios ataskaitas, visus įsipareigojimus įmonė turi įvertinti iš naujo. Įsipareigojimai, susiję su rinkos kainomis, pavyzdžiui, ilgalaikės paskolos, kurių palūkanos priklauso nuo rinkoje skelbiamo vertybinių popierių indekso pokyčio, turi būti vertinami tikrąja verte. Skolų, dėl kurių bylinėjamasi teismuose ir jei jų vertė dar nėra nustatyta, įsipareigojimai turi būti vertinami labiausiai tikėtinomis sumomis, kurias įmonė privalės sumokėti. 

           Prieš sudarant įmonės likvidavimo pradžios ataskaitas, visas įmonės turimas ilgalaikis turtas likvidavimo pradžios datą turi būti perkeliamas į trumpalaikio turto sąskaitas. Prieš perkeldama ilgalaikį turtą į trumpalaikį, įmonė pirmiausia turi apskaičiuoti nematerialiojo turto amortizaciją ir materialiojo turto nusidėvėjimą nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki likvidavimo pradžios balanso datos.

           Turtas, kuris buvo užregistruotas kaip ilgalaikis materialusis turtas, įmonės likvidavimo pradžios balanse parodomas trumpalaikio turto straipsniuose balansine arba tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Su rinkos kainomis susiję įsipareigojimai likvidavimo pradžios balanse turi būti parodomi tikrąja verte, o kiti įsipareigojimai – galimo atsiskaitymo su kreditoriais sumomis.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Įmonių skaidymas 2
      • 1.

        Kaip įsteigtos naujos ar veikiančios įmonės apskaitoje registruoti skaidymo sąlygose nurodytų ir registravimo dieną esančių turto ir įsipareigojimų skirtumą?

           Pagal 41-ąjį verslo apskaitos standartą „Įmonių skaidymas“ naujos ar veikiančios įmonės apskaitoje registruojant turtą ir įsipareigojimus balansine ar tikrąja verte, gali susidaryti skaidymo sąlygose nurodytų ir registravimo dieną esančių turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas. Minėtas skirtumas registruojamas nuosavo kapitalo sąskaitoje Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip po įmonės skaidymo įsteigtos naujos ar veikiančios įmonės nuosavas kapitalas registruojamas apskaitoje?

           Pagal 41-ąjį verslo apskaitos standartą „Įmonių skaidymas“ padalytos ar išdalytos įmonės turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, nurodytas skaidymo sąlygose, lemia įsteigtos naujos ar veikiančios įmonės nuosavo kapitalo dydį ir priėmimo ir perdavimo dieną nuosavas kapitalas jų apskaitoje registruojamas įstatinio kapitalo ir kitose nuosavo kapitalo sąskaitose. Jeigu skaidymo sąlygose nenurodyta, kokiose nuosavo kapitalo sąskaitose turėtų būti registruojamas turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, jis registruojamas formuojamo įstatinio kapitalo ir akcijų priedų ar nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Išeitinės išmokos 4
      • 1.

        Ar privaloma sudaryti kaupinius išeitinėms išmokoms, kurias įmonė privalo išmokėti pagal Darbo kodekso 56 straipsnį į pensiją išeinantiems darbuotojams? 

         Kaupiniai išeitinėms išmokoms, kurias įmonė privalo išmokėti išeinantiems į pensiją darbuotojams  pagal Darbo kodekso 56 straipsnįDarbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių” (dviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių dydžio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio) nesudaromi. Kadangi įsipareigojimas atsiranda ne dėl darbuotojo atliekamo darbo, o dėl darbo santykių su juo nutraukimo, tai pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 53 punktą išeitinės išmokos įmonei ateityje ekonominės naudos neteiks, todėl apskaičiuotą jų sumą įmonė turėtų pripažinti ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip išeitinės išmokos registruojamos įmonės apskaitoje?

           Įmonė „X" 20X3 m. gruodžio 30 d. pagal teisinį įpareigojimą apskaičiavo per ataskaitinius 20X4 metus mokėtiną sumą. Apskaičiuota išeitinių išmokų suma 20X3 m. gruodžio 30 d. pripažįstama sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais, o įmonės apskaitoje registruojama:

           D 6304  Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos

           K 4480  Mokėtinas darbo užmokestis

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kada reikia pripažinti išeitines išmokas?

           Šios išmokos ateityje ekonominės naudos neteiks, todėl apskaitoje jos pripažįstamos sąnaudomis, kai priimamas sprendimas nutraukti darbo santykius neatsižvelgiant, ar prisiimtas įsipareigojimas yra trumpalaikis ar ilgalaikis.

           Išeitines išmokas įmonė turi pripažinti dviem atvejais:

           • Jei turi teisinį įsipareigojimą.

           • Jei turi neatšaukiamą pasižadėjimą.

           Išeitinės išmokos pripažįstamos trumpalaikiais arba ilgalaikiais įsipareigojimais darbuotojams. Trumpalaikiais įsipareigojimais darbuotojams išeitinės išmokos pripažįstamos, jei jos bus išmokamos per 12 kalendorinių mėnesių nuo sprendimo nutraukti darbo santykius su darbuotoju priėmimo dienos.

           Jeigu vykdydama teisinius įsipareigojimus ar neatšaukiamus pasižadėjimus išmokėti išeitines išmokas įmonė turi parengusi ilgalaikį, išsamų ir formalų išeitinių išmokų planą ir šis planas gali būti patikimai įvertinamas, tokiu atveju numatomos išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kokios yra išeitinių išmokų rūšys?

        Išeitinės išmokos pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ VII skyriuje nustatyta tvarka.  

        Išeitinės išmokos gali būti dviejų rūšių:

           • nustatytos įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse.

           • mokamos pagal atskirą darbuotojo ir darbdavio susitarimą.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Įstatinio kapitalo didinimas piniginiu ir nepiniginiu įnašu 5
      • 1.

        Kokią informaciją apie sprendimą didinti įstatinį kapitalą reikia pateikti aiškinamajame rašte, jei pakeisti įstatai dar neįregistruoti?

           Atskleidžiant aiškinamajame rašte savininkų sprendimą didinti įstatinį kapitalą, turi būti nurodoma akcininkų susirinkimo data ir  dokumento, kuriuo įformintas sprendimas, data. 

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kur apskaitoje užregistruoti susidariusį akcijų emisijos ir akcijų nominaliosios vertės skirtumą?

           Vadovaujantis 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 11 punktu, kai akcijų emisijos kaina yra didesnė už nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

           Tik įregistravus įmonės įstatų pakeitimą, apskaitoje registruojama:

           D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)

           K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)

           K 31 Akcijų priedai (emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas)

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip įmonės apskaitoje registruojamas už išleistas akcijas gautas nepiniginis įnašas?

           Kai už išleistas akcijas akcininkas atsiskaito turtu, pavyzdžiui, pastatu, tai iki įmonės įstatų pakeitimo apskaitoje daromi šie įrašai:

           D 121 Pastatai ir statiniai

           K 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)

           Įregistravus įmonės įstatų pakeitimą, apskaitoje registruojama:

           D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)

           K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kas yra nepiniginis įnašas, kuriuo didinamas įstatinis kapitalas, ir ar jis turi būti įvertinamas nepriklausomo turto vertintojo?

           Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 9 punktą už išleistas akcijas atsiskaitant turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad už akcijas gali būti atsiskaitoma nepiniginiu įnašu, t. y. perduodamu turtu ar turtinėmis teisėmis. Nepiniginį įnašą turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Nepiniginiai įnašai negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos. Akcijų, už kurias sumokama nepiniginiu įnašu, nominaliųjų verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kada ir kaip apskaitoje registruojamas įstatinio kapitalo didinimas piniginiu įnašu?

           Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 12 punktą, jei yra priimtas akcininkų sprendimas didinti įstatinį kapitalą, apskaitoje įstatinio kapitalo didinimas registruojamas, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.

           Jei už išleidžiamas akcijas akcininkai sumoka iš anksto, apskaitoje registruojama:
           D 271 Sąskaitos bankuose

           K 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)

           Įregistravus pakeistus įmonės įstatus, apskaitoje registruojama:

           D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)

           K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Kasos operacijos 1
      • 1.

        Kokia yra kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarka? Kokie dokumentai turi būti surašomi priimant pinigus į kasą ar juos išmokant iš kasos?

        Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Klaidų taisymas 5
      • 1.

        Kaip taisomos neesminės klaidos?

        Neesminės klaidos taisomos einamąjį laikotarpį. Neteisingai užregistruotos ūkinės operacijos taisomos papildomais ar atvirkštiniais ūkinių operacijų įrašais. Finansinėse ataskaitose lyginamoji informacija nekoreguojama.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kur parodoma praėjusių (pvz., 20X2) metų esminės klaidos taisymo suma rengiant, pvz., 20X3 metų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą?

        Kai ištaisoma praėjusių metų esminė klaida, rengiant ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas perskaičiuojama pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso lyginamoji informacija. Kadangi pelno (nuostolių) ataskaitoje koreguojama lyginamoji informacija, pasikeičia ir to laikotarpio grynojo pelno (nuostolių) likutis. Jei įmonė rengia nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, tai 20X2 m. esminės klaidos taisymo suma 20X3 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje atskira eilute neišskiriama, o pasikeitęs grynojo pelno (nuostolių) likutis parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos 9 eilutės Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir skilties Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) langelyje.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kur parodoma laikotarpio, buvusio prieš finansinėse ataskaitose pateiktus laikotarpius, pvz., 20X0 metų, esminės klaidos taisymo suma rengiant, pvz., 20X3 metų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą?

        Jei įmonė rengia nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, tai  20X3 metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje 20X0 metų esminės klaidos taisymo suma įrašoma 3 eilutės Esminių klaidų taisymo rezultatas skilties Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) langelyje.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kaip taisomos esminės klaidos?

        Esminės klaidos taisomos retrospektyviniu būdu apskaitoje koreguojant ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Taip pat taisomi tie turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai, kuriems padaryta klaida turėjo įtakos. Taisant apskaitos klaidas buhalteriniai įrašai daromi ataskaitinį laikotarpį.

        Sudarant finansines ataskaitas kiekvieno ankstesnio laikotarpio duomenų taisymo suma įtraukiama į to laikotarpio pelną ar nuostolius. Ankstesnių duomenų už finansinėse ataskaitose pateiktų laikotarpių duomenis taisymo suma įtraukiama koreguojant anksčiausio finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį ir pataisomos tos finansinių ataskaitų eilutės, kurių duomenims padaryta klaida turėjo įtakos.

        Patvirtintos ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos netikslinamos.

        Kai taisoma praėjusio ataskaitinio laikotarpio esminė klaida, rengiant ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas koreguojama pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ar pinigų srautų ataskaitos, jei šios ataskaitos rengiamos, lyginamoji (praėjusio ataskaitinio laikotarpio) informacija.

        Kai taisoma ankstesnio laikotarpio už finansinėse ataskaitose pateiktus laikotarpius esminė klaida, taisymo suma koreguojamas anksčiausio finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis balanse ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, jei ši ataskaita rengiama, ir tie finansinių ataskaitų straipsniai, kurių duomenims padaryta klaida turėjo įtakos.

        Pavyzdžiui, jeigu 20X2 metais padaryta esminė klaida pastebėta tik sudarant 20X3 metų finansines ataskaitas, tai klaidingi 20X2 metų finansinių ataskaitų duomenys perskaičiuojami, informacija apie pokyčius pateikiama 20X3 metų aiškinamajame rašte, o 20X2 metų finansinių ataskaitų duomenys, apskaičiuoti ištaisius esminę klaidą, pateikiami rengiamų 20X3 metų pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso skiltyje Praėjęs ataskaitinis laikotarpis kaip lyginamoji informacija.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kokia klaida laikoma esmine?

           Jeigu reikšmingų duomenų nepateikimas arba neteisingas pateikimas atskirai ar kartu gali daryti įtaką vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis, tai laikoma esmine klaida. Esminės klaidos gali daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenims, kad tų laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis. Reikšmingumo kriterijus nusistato pati įmonė ir įtraukia juos į savo apskaitos politiką.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Konsoliduotosios finansinės ataskaitos 4
      • 1.

        Kokie duomenys pateikiami pirmą kartą sudaromų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų skiltyje "Praėjęs ataskaitinis laikotarpis"?

           Pirmą kartą sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas šių finansinių ataskaitų skiltyje Praėjęs ataskaitinis laikotarpis pateikiami atskirų patronuojančiosios įmonės finansinių ataskaitų duomenys.
           Tuo atveju, kai patronuojančioji įmonė daryti lemiamą poveikį patronuojamajai įmonei turėjo teisę jau praėjusiais finansiniais metais, tačiau pasinaudojusi Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme suteiktomis išimtimis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pirmaisiais metais nesudarė, sudarydama jas pirmą kartą, finansinių ataskaitų skiltyje Praėjęs ataskaitinis laikotarpis turi pateikti konsoliduotus patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenis.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar fizinis asmuo, kuris yra vienintelis 2 įmonių akcininkas, privalo sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas?

        Ne, neprivalo.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Žemės ūkio bendrovė įsigijo 100 proc. UAB „A“ akcijų. Ar žemės ūkio bendrovė privalo rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas?

            Neprivalo. Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme nurodyta, kad konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės,  tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčios daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        UAB „A“ įsigijo 55 proc. UAB „C“ akcijų. Ar UAB „A“ privalo rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas?

           Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar viena įmonė daro lemiamą poveikį kitai, yra akcijų suteikiamų balsų dalis visuotiniame kitos įmonės akcininkų susirinkime. Lemiamas poveikis nustatomas ne pagal valdomų akcijų dalį, o pagal tų akcijų suteikiamų balsų dalį. Jei UAB „A“ pagal įsigytų akcijų suteikiamų balsų dalį gali daryti lemiamą poveikį visuotiniame UAB „C“ akcininkų susirinkime, konsoliduotąsias ataskaitas ji turėtų rengti.

           Išimtiniais atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Mažųjų bendrijų finansinės ataskaitos 6
      • 1.

        Kur būtų galima rasti paaiškinimų ir pavyzdžių, kaip mažosios bendrijos apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos?

        Jei mažoji bendrija pasirenka tvarkyti apskaitą pagal 38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos, paaiškinimų ir pavyzdžių, kaip apskaitoje registruoti ūkines operacijas ir sudaryti finansines ataskaitas, ji gali rasti šio standarto metodinėse rekomendacijose.

        Jeigu mažoji bendrija pasirenka taikyti visus verslo apskaitos standartus, paaiškinimų ir pavyzdžių, kaip apskaitoje registruoti ūkines operacijas ir sudaryti finansines ataskaitas, ji gali rasti atitinkamo standarto metodinėse rekomendacijose.

        Verslo apskaitos standartų metodinės rekomendacijos skelbiamos Tarnybos interneto puslapio skiltyje „APSKAITA. Verslo apskaitos standartai. Metodinės rekomendacijos“.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokias finansines ataskaitas rengia mažoji bendrija?

        • Jei mažoji bendrija pasirenka tvarkyti apskaitą pagal 38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, ji rengia šiame standarte nurodytas ataskaitas:

        1)   balansą,

        2)   pelno (nuostolių) ataskaitą ,

        3)   aiškinamąjį raštą.

        • Jei mažoji bendrija pasirenka tvarkyti apskaitą ne pagal 38-ąjį verslo apskaitos standartą, o pagal visus kitus verslo apskaitos standartus, ji rengia pagal 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“, 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“ ir 6-ąjį verslo apskaitos standartą „Aiškinamasis raštas“ šias ataskaitas:

        1)   sutrumpintą balansą (2-ojo VAS 2 priedas),

        2)   pelno (nuostolių) ataskaitą, (3-iojo VAS 1 priedas)

        3)   aiškinamąjį raštą (6-ojo VAS II skyr. „Aiškinamojo rašto turinys“, III skyr. „Bendroji aiškinamojo rašto dalis“, IV skyr. „Apskaitos politika“ ir V skyr. „Visų įmonių aiškinamojo rašto pastabos“).

                  Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų formos, paruoštos naudoti „Excel“ programoje, skelbiamos Tarnybos interneto puslapio skiltyje „APSKAITA. Verslo apskaitos standartai. Finansinių ataskaitų formos nuo 2016-01-01.

        Atnaujinta: 2021 04 04

      • 3.

        Kuo skiriasi 38-asis verslo apskaitos standartas nuo kitų verslo apskaitos standartų?

        38-ajame verslo apskaitos standarte „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ nustatyti daug paprastesni apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai nei kituose verslo apskaitos standartuose.

        Pagrindiniai apskaitos tvarkymo skirtumai yra šie:

        • Turtas ir įsipareigojimai įvertinami tik įsigijimo savikaina (netaikoma tikroji vertė, grynoji galimo realizavimo vertė,  dabartinė vertė, amortizuota savikaina).
        • Netaikomas perkainotos vertės būdas ilgalaikio materialiojo turto apskaitai.
        • Neskaičiuojamas  turto nuvertėjimas.
        • Nesudaromi atidėjiniai.
        • Neskaičiuojamas atidėtasis pelno mokestis.
        • Neapskaitomas ilgalaikis atlygis darbuotojams.
        • Visi apskaitos politikos keitimai ir klaidų taisymai daromi ataskaitinį laikotarpį (netaikomas retrospektyvinis būdas).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kokie verslo apskaitos standartai reglamentuoja mažųjų bendrijų veiklos apskaitą ir finansines ataskaitas?

        Mažųjų bendrijų apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudėties, turinio ir sudarymo reikalavimai nustatyti 38-ajame verslo apskaitos standarte „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.

        Mažoji bendrija turi teisę pasirinkti, ar tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas vadovausis:

        1. tik 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis;
        2. visais kitais verslo apskaitos standartais.

        Verslo apskaitos standartai skelbiami Tarnybos interneto puslapio skiltyje „APSKAITA. Verslo apskaitos standartai. Priimti standartai“.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kokie teisės aktai reglamentuoja mažųjų bendrijų finansines ataskaitas?

        Mažųjų bendrijų finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiais teisės aktais:

        • Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu;
        • Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu;
        • Verslo apskaitos standartais.

        Mažosioms bendrijoms netaikoma Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnis Įmonių kategorijos ir 20 straipsnis Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis. Mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir turinio reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 6.

        Koks įstatymas reglamentuoja mažųjų bendrijų veiklą?

        Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą nustato Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas.

        Daugiau informacijos apie mažųjų bendrijų veiklos reglamentavimą galima sužinoti VšĮ „Versli Lietuva“ interneto puslapyje https://www.verslilietuva.lt/verslauk/verslo-formos-ir-mokesciai/mazoji-bendrija/  arba telefonu 8 700 77001.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Mokestinių nuostolių perdavimas 2
      • 1.

        Kokie buhalteriniai įrašai turėtų būti daromi, kai mokestiniai nuostoliai perduodami už atlygį?

           1) Jei patronuojamoji įmonė mokestinius nuostolius ar jų dalį perduoda patronuojančiajai įmonei už atlygį ir ji nebuvo užregistravusi atidėtojo pelno mokesčio turto, sumokėtas atlygis patronuojančiosios įmonės apskaitoje turėtų būti laikomas sąnaudomis, o patronuojamosios įmonės gautas atlygis – pajamomis arba atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų kompensavimu.

           2) Jei patronuojamoji įmonė mokestinius nuostolius ar jų dalį perduoda patronuojančiajai įmonei už 3 000 EUR atlygį, kai finansinės ataskaitos jau patvirtintos, ir ji turėjo 7 500 EUR užregistruoto atidėtojo pelno mokesčio turto, atlygio suma turėtų būti laikoma kompensacija už prarastą atidėtojo mokesčio turtą. Pavyzdžiui:

           D 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai                                                              3000

           D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)                    4500

           K 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas                                                  7500

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kokie buhalteriniai įrašai turėtų būti daromi registruojant mokestinių nuostolių perdavimą kitoms įmonių grupės įmonėms?

           Įmonių grupės įmonių mokestinių nuostolių perdavimą vienos kitai reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnis.

           Jei patronuojamoji įmonė mokestinius nuostolius ar jų dalį perduoda patronuojančiajai įmonei vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio nuostatomis, mūsų nuomone, nei patronuojamosios įmonės apskaičiuoti finansiniai nuostoliai, nei patronuojančiosios įmonės apskaičiuotas finansinis pelnas neturėtų būti koreguojami. Perduoti mokestiniai nuostoliai turėtų būti parodomi tik patronuojančiosios įmonės pelno mokesčio deklaracijoje. Kai patronuojamosios įmonės mokestiniai nuostoliai panaudojami patronuojančiosios įmonės pelno mokesčiui apskaičiuoti, patronuojančiosios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos mažesnės pelno mokesčio sąnaudos.

           Jei praėjusių ataskaitinių metų apmokestinamą pelną nusprendžiama sumažinti praėjusių ataskaitinių metų įmonių grupės įmonių mokestiniais nuostoliais, kai finansinės ataskaitos jau patvirtintos, mokestinius nuostolius perėmusios įmonės apskaitoje pelno mokesčio sąnaudų sumažinimas galėtų būti registruojamas koreguojant nepaskirstytojo pelno (nuostolio) likutį ataskaitinių metų apskaitos registruose.

           Jei perdavus mokestinius nuostolius įskaitomųjų laikinųjų skirtumų nelieka arba jie sumažėja, nuostolius perdavusios įmonės apskaitoje užregistruotas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba jo dalis turėtų būti nurašoma sprendimo priėmimo datą:

           D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

           K 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Netipiniai pajamų pripažinimo atvejai 3
      • 1.

        Kaip apskaitoje registruoti dovanų kuponų ar elektroninių vienkartinių bilietų pardavimo pajamas?

           Pajamomis pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“ laikoma ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas.

           Pardavusi dovanų kuponus ar elektroninius bilietus, įmonė apskaitoje registruoja įsipareigojimus pirkėjams:

           D 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

           K 442  Gauti avansai

          Pardavus prekes ar suteikus paslaugas pagal dovanų kuponus, pripažįstamos prekių pardavimo pajamos ir įsipareigojimų sumažėjimas:

           D 442 Gauti avansai

           K 50 Pardavimo pajamos

          Jeigu įmonės parduoti dovanų kuponai ar elektroniniai bilietai nebuvo panaudoti per jų platinimo taisyklėse nurodytą laiką, tai šiam laikotarpiui pasibaigus,  įmonė įsipareigojimų pirkėjams sumažėjimą turėtų pripažinti ataskaitinio laikotarpio pajamomis:

           D 442 Gauti avansai

           K 54   Kitos veiklos pajamos

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip lombardas savo apskaitoje turėtų registruoti įkeistų daiktų pardavimą?

           Jei asmuo paskolos negrąžina, lombardas gautiną sumą turėtų nurašyti, o įkeistą daiktą pripažinti turtu:

           D 20 Atsargos                                                                         120

           K 244 Kitos gautinos sumos                                               120

           Apskaitoje registruojant atsargas, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas pasirenkama mažesnė suma, t. y. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynoji galimo realizavimo vertė. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas įtraukiamas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.

           Pardavęs minėtą daiktą už 120 EUR, lombardas apskaitoje turėtų registruoti:

           D 241 Pirkėjų skolos arba 271 Sąskaitos bankuose     120

           K 20 Atsargos                                                                           120

           Jei minėtą daiktą lombardas pardavė už didesnę sumą negu jo balansinė vertė, pavyzdžiui, už 200 EUR, pagal teisės aktų reikalavimus jis apskaitoje turėtų registruoti įsipareigojimą klientams:

           D 241 Pirkėjų skolos arba 271 Sąskaitos bankuose     200

           K 20 Atsargos                                                                           120

           K 4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai                                      80

           Jeigu dėl nuo lombardo nepriklausančių aplinkybių kreditoriaus reikalavimą viršijančios sumos pagal teisės aktų reikalavimus negalima sumokėti daiktą įkeitusiam asmeniui, pavyzdžiui, negalima su juo susisiekti, nors ir buvo imtasi visų veiksmų įkaito davėjo buvimo vietai nustatyti, įkaito davėjas per nustatytą terminą nesikreipė į lombardą dėl kreditoriaus reikalavimą viršijančios sumos atsiėmimo ir pan., lombardas apskaitoje turėtų registruoti pajamas:

           D 4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai                                      80

           K 54 Kitos veiklos pajamos                                                     80

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip apskaitoje turėtų būti registruojamos lombardo pajamos?

           Pajamomis pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“ laikoma ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pagal minėto standarto 8 punktą pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

           Pajamomis lombardo apskaitoje turėtų būti laikomos palūkanos už suteiktą paskolą ir (ar) užstato pardavimo pelnas. Pavyzdžiui, lombardas asmeniui paskolina 100 EUR. Paskolos užstatas yra įkeistas daiktas. Palūkanos už paskolą yra 20 EUR. Suteiktą paskolą lombardas apskaitoje turėtų registruoti:
           D 244 Kitos gautinos sumos                                              100

           K 271 Sąskaitos bankuose                                                 100

           Pasibaigus laikotarpiui, už kurį apskaičiuotos palūkanos, lombardas apskaitoje turėtų registruoti:

           D 244 Kitos gautinos sumos                                                20

           K 5802 Kitų suteiktų paskolų palūkanų pajamos         20

           Asmeniui grąžinus paskolą, lombardo apskaitoje turėtų būti daromi įrašai:

           D 271 Sąskaitos bankuose                                                 120

           K 244 Kitos gautinos sumos                                              120

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Nuomos užstatas 4
      • 1.

        Kada nuomotojo apskaitoje registruojamas ne gautas užstatas, bet avansas?

        Kai pagal turto nuomos sutarties sąlygas nuomininkas privalo iš anksto sumokėti už paskutinį vieną ar du mėnesius nuomos mokestį, kurio nuomotojas negalės panaudoti nuostoliams atlyginti, jei jų atsirastų per nuomos laikotarpį, tai nuomotojo apskaitoje registruojamas gautas avansas.

        Gautų avansų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirtos sąskaitos Iš paslaugų gavėjų gauti avansai Nr. 4421 ir Nr. 4231.

        Avansu gautas nuomos mokestis parodomas balanso dalyje G. I. Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai ir G.II. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai gautų avansų straipsniuose.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip nuomotojo apskaitoje registruoti pagal turto nuomos sutartį sumokėtą užstatą (depozitą)?

        Gautų užstatų apskaitai sąskaitų plane gali būti skiriama atskira sąskaita, pvz., Nr. 4423 Gauti užstatai.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kada nuomininko apskaitoje registruojamas ne užstatas, bet sumokėtas avansas?

        Kai pagal turto nuomos sutarties sąlygas nuomininkas privalo iš anksto sumokėti nuomos mokestį už paskutinį vieną ar du mėnesius, kurio nuomotojas negalės panaudoti nuostoliams atlyginti, jei jų atsirastų per nuomos laikotarpį, tai nuomininko apskaitoje registruojamas sumokėtas avansas.

        Už paslaugas sumokėtų avansų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirta sąskaita Nr. 2080 Sumokėti avansai tiekėjams ir Nr. 1730 Kito turto įsigijimo savikaina.

        Balanse avansu sumokėtas nuomos mokestis parodomas atsargų ir kito ilgalaikio turto straipsniuose.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kaip nuomininko apskaitoje registruoti pagal turto nuomos sutartį sumokėtą užstatą (depozitą)?

        Kai pagal turto nuomos sutartį nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio užstatą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei jų atsirastų per visą nuomos laikotarpį, tai nors vėliau jis galės būti įskaitomas kaip turto nuomos mokestis už paskutinį nuomos mėnesį (mėnesius) arba grąžinamas nuomininkui, nuomininko apskaitoje registruojamas sumokėtas užstatas.

        Sumokėtų užstatų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirta sąskaita Nr. 2084 Užstatas. Balanse sumokėti užstatai  parodomi atsargų straipsnyje.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Nusidėvėjimo skaičiavimas 3
      • 1.

        Ar skaičiuojamas nenaudojamo turto nusidėvėjimas, jeigu įmonė jo ateityje nesiruošia naudoti?

           Ilgalaikio materialiojo turto, kuris įmonės veikloje nenaudojamas ir neatitinka ilgalaikio materialiojo turto kriterijų, nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas ir jis nurašomas pagal 12-ojo verslo apskaitos standartao „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas. Planuojamas parduoti ilgalaikis materialusis turtas iš ilgalaikio materialiojo turto grupės perkeliamas į trumpalaikio turto sąskaitas.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

         Ar skaičiuojamas laikinai nenaudojamo turto nusidėvėjimas?

           Taip, nes įvertinus tai, kad laikinai nenaudojamas, pavyzdžiui, remontuojamas turtas ateityje teiks įmonei ekonominę naudą, jo nusidėvėjimo skaičiavimas nenutraukiamas. Toks turtas turi būti nudėvimas per visą numatytą jo naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimo suma turi būti pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kokio turto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas?

           Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas nusidėvėjimas yra skaičiuojamas viso įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo požymius.

           Investicinio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas, jei jo apskaitai pasirenkamas įsigijimo savikainos būdas. Jei investicinio turto apskaitai pasirenkamas tikrosios vertės būdas, jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Pakuotės užstato apskaita 5
      • 1.

        Kaip registruojamas pakuotės užstatas įmonės, kuri nedalyvauja užstato už pakuotes sistemoje, apskaitoje?

        Įmonės, pasirinkusios nedalyvauti užstato už pakuotes sistemoje, nes joms taikoma Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje išimtis, nepriima užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuočių, todėl  įsigyjant prekes sumokėtą užstatą ir parduodant prekes gautą užstatą apskaitoje gali registruoti toje pačioje buhalterinėje sąskaitoje  208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai).

        Perkant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, sumokėtas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip sumokėtas avansas. Sumokėjus pinigus gali būti daromi įrašai:

        D 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)

        K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa

        Parduodant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, gautas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje būtų registruojamas darant tokius įrašus:

        D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa

        K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip apskaitoje registruojamas parduodant prekę gautas pakuotės užstatas?

        Parduodant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, gautas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip gautas avansas. Gavus pinigus daromi įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa

        K 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)

        Gautų užstatų suma nurašoma, kai išmokamas (grąžinamas) užstatas už priimtas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes.

        Atsižvelgdama į konkrečias sąlygas įmonė pasirenka, kurioje buhalterinėje sąskaitoje – 442 Gauti avansai ar 244 Kitos gautinos skolos – registruos už grąžintas pakuotes pirkėjams išmokėtas sumas.

        Pavyzdžiui, veiklą pradedanti įmonė tikisi, kad veiklos pradžioje išmokos už priimtas pakuotes viršys parduodant prekes gaunamų užstatų sumą, todėl nusprendžia gautų ir grąžintų užstatų sumas registruoti 244 sąskaitoje Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai).

        Kai užstatas už priimtas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes išmokamas grynaisiais pinigais, apskaitoje daromi įrašai:

        D 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai) arba

        D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)

        K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa

        Jei pirkėjas už užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotę įsigyja įmonės parduodamų prekių ar paslaugų, įmonės apskaitoje daromi įrašai:

        D 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai) arba

        D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)

        K 500 Prekių pajamos

        K 449 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)

        Parduotų prekių savikaina apskaitoje registruojama įprasta tvarka pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ nuostatas.

        Jei už priimtas pakuotes išmokėtos sumos registruojamos 244 sąskaitoje Kitos gautinos skolos, sudarant finansines ataskaitas paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną daromi koreguojamieji įrašai:

        D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)

        K 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai)

        Kai parduodant prekes gautų užstatų suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija už priimtas pakuotes išmokėtų užstatų sumą, tai sudarant finansines ataskaitas perviršio suma parodoma balanso per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje.

        Jei iš pirkėjų gauti ir grąžinti užstatai už pakuotes registruojami toje pačioje 442 sąskaitoje Gauti avansai (pakuočių užstatai), tai kai išmokėtų užstatų už priimtas pakuotes suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija parduodant prekes gautų užstatų sumą, sudarant finansines ataskaitas perviršio suma parodoma balanso per vienus metus gautinų sumų straipsnyje (labai mažų įmonių trumpo balanse – kito trumpalaikio turto straipsnyje).

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip apskaitoje registruojamas perkant prekę sumokėtas pakuotės užstatas?

        Perkant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, sumokėtas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip sumokėtas avansas. Sumokėjus pinigus daromi įrašai:

        D 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)

        K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa

        Įsigyta prekė apskaitoje registruojama įprasta tvarka pagal 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas, apskaitos dokumente (sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite) atskirai nurodyta prekės kaina, pakoreguota pirktų prekių nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis.

        Įmonės sumokėto užstato suma nurašoma, kai grąžinus užstato sistemoje dalyvaujančios prekės pakuotę atgaunamas užstatas. Gavus pinigus daromi įrašai:

        D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa

        K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)

        Jei įmonė už grąžintas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes įsigyja pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų, įmonės apskaitoje daromi įrašai:

        D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės arba

        D 631 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos

        D 244 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)

        K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Ar apskaitoje registruojamos pakuotės, už kurias sumokamas užstatas?

        Įsigijus prekių, kurių pakuotėms taikoma Įstatyme nustatyta užstato sistema, apskaitoje  registruojama prekės su pakuote vertė ir sumokėtas užstatas, t. y. pinigų suma sumokėta siekiant užtikrinti, kad pakuotė ar jos atliekos bus grąžintos. Kadangi prekės pakuotės ar pakuotės atliekų vertė yra įtraukta į prekės vertę, ji apskaitos dokumentuose atskirai neišskiriama.

        Informaciją apie pakuotes ir jų atliekas įmonė turėtų kaupti teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal poreikį nebalansinių sąskaitų registruose, kurių turinį ir skaičių turėtų nusistatyti savo apskaitos politikoje.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kokie teisės aktai reglamentuoja pakuotės užstatą?

        Pakuotėms taikomą užstato sistemą reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatyme nustatyta, kad pakuotės užstatas yra pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ar importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.

        Informaciją apie pakuotėms taikomą užstato sistemą galima rasti svetainėje http://grazintiverta.lt/ arba paskambinus VšĮ Užstato sistemos administratoriaus telefonu (8 5) 203 1210.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos 1
      • 1.

        Pavyzdžiuose naudojamos pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos

        Pateikiant atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus naudojamos pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos. Pavyzdinį sąskaitų planą galima rasti čia.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Pelno mokesčio prie pajamų šaltinio apskaita 1
      • 1. Kokiais apskaitos įrašais registruojamas sumokėtas pelno mokestis nuo pajamų, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje?

        Lietuvos įmonė užsienio valstybės įmonei išrašė 1 000 EUR sąskaitą faktūrą, pavyzdžiui, už toje užsienio valstybėje turimo nekilnojamojo turto nuomą. Pagal tos valstybės mokesčių įstatymus šios pajamos apmokestinamos taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą (mokestį prie pajamų šaltinio išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka nuomos mokestį sumokėjusi užsienio įmonė), todėl užsienio įmonė iš 1 000 EUR išskaičiavo 100 EUR (10 proc.) pelno mokestį ir Lietuvos įmonei sumokėjo 900 EUR (90 proc. sąskaitos sumos).

           Ūkinė operacija pagal Lietuvos įmonės užsienio valstybės įmonei išrašytą sąskaitą faktūrą apskaitoje turėtų būti registruojama:

           D 241 Pirkėjų skolos (100 proc. sąskaitos sumos)  1 000

           K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos (100 proc. sąskaitos sumos)  1 000

           Kai užsienio valstybės įmonė apmoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje registruojama:

           D 271 Sąskaitos bankuose (90 proc. sąskaitos sumos)  900

           K 241 Pirkėjų skolos (90 proc. sąskaitos sumos)  900

           Toliau pateikiami apskaitos įrašai, kuriais registruojamas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, esant skirtingoms aplinkybėms.

           1. Tą pačią užsienio valstybės įmonės skolos (90 proc. sąskaitos sumos) apmokėjimo dieną turėtų būti nurašyta likusi užsienio valstybės įmonės skola (100 EUR), nes pastaroji suma yra išskaičiuotas ir į užsienio valstybės biudžetą sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos negali būti atskaitomas, apskaitoje galima būtų registruoti:

           D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai (10 proc. sąskaitos  sumos)  100

           K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos)  100

           2. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos gali būti atskaitomas įvykdžius tam tikras sąlygas, bet leidžiamą atskaityti sumą (pavyzdžiui, 20 EUR) įmonė apskaičiuos tik pasibaigus finansiniams metams, tą pačią dieną, kai užsienio valstybės įmonė sumoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje galima būtų registruoti keliais būdais. Registruojant ūkinę operaciją 2-uoju variantu, įmonėms rekomenduojama sukurti papildomą analitinę, pavyzdžiui, 2451 sąskaitą Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis.

           Pirmas apskaitos įrašų variantas:

           D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai (10 proc. sąskaitos  sumos)  100

           K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos)   100

           Antras apskaitos įrašų variantas:

           D 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis (10 proc. sąskaitos sumos) 100

           K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos)  100

           Apskaičiavus ataskaitinių finansinių metų, pavyzdžiui, 880 EUR pelno mokestį (PLN204 59 laukelis) ir atskaitomą užsienio valstybėje sumokėtą pelno mokestį prie pajamų šaltinio (PLN204 60 ir 61 laukeliai ), įmonės apskaitoje daromi atitinkami įrašai. Pirmas apskaitos įrašų variantas:

           D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai    880

           K 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai  880

           Ir

           D 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai  20

           K 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai  20

            Antras apskaitos įrašų variantas:

            D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai  880

            K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis   20

            K 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai (880 EUR – 20 EUR)  860

            ir nurašomas 2451 sąskaitos likutis:

            D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai   80

            K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis   80

           3. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos gali būti atskaitomas, ir įmonė yra įsitikinusi, kad gaus dokumentus, reikalingus mokesčiui atskaityti, ji apskaičiuoja atskaitomą sumą (pavyzdžiui, 20 EUR) ir tą pačią dieną, kai užsienio valstybės įmonė sumoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje registruoja:

           D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai (100 EUR – 20 EUR) 80

           D 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis  20

           K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos)  100

           Kai įmonė apskaitoje užregistruoja apskaičiuotą ataskaitinių finansinių metų pelno mokesčio sumą, užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio atskaitomas iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos ir apskaitoje gali būti registruojamas:

           D 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai  20

           K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis 20

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Pinigų srautų diskontavimas 2
      • 1.

        Kaip apskaičiuojama finansinio įsipareigojimo dabartinė vertė, jei įsipareigojimas bus įvykdytas po dvejų metų ir palūkanos sutartyje nenurodytos?

        Pavyzdžiui, įmonė pirko žemę už 200 000 EUR. Pagal sutartį 100 000 EUR sumokama iš karto, o 100 000 EUR sumokama po dvejų metų be palūkanų. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma 5 % (0,05), tai mokėtinos sumos dabartinė vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:

        PVNPV = FVn x ( 1 (1+i)n ),

        kur PVNPV – dabartinė vertė, FVn – būsimoji vertė n metais, i – palūkanų norma, išreikšta dešimtaine trupmena, n – laikotarpis iki mokėjimo datos.

        Įrašius reikšmes PVNPV = 100 000 EUR x 1:(1+0,05)2 = 100 000 EUR : 1,052 = 90 703 EUR

        Excel lentelėje dabartinė vertė, šiuo atveju, gali būti apskaičiuojama įvedus formulę PV:

         

        3 pav. Dabartinės vertės apskaičiavimas

         

        Jei duomenys iš anksto įrašomi į Excel lentelę, pavyzdžiui, 100 000 į A1 langelį, 0,05 į A2, o 2 į A3, formulėje nurodomos skaičių koordinatės.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip apskaičiuojama dabartinė pinigų vertė, jei pagal sutartį pinigai mokami dalimis per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, tačiau palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos?

        Pavyzdžiui, 20X4 m. sausio 15 d. įmonė A (toliau – lizingo gavėjas) pagal lizingo sutartį iš įmonės B (toliau – lizingo davėjas) įsigijo automobilį. Lizingo laikotarpis – 3 m. (36 mėn.). Sutartyje nurodyta automobilio vertė – 39 456 EUR, mokama po 36 EUR už dieną kiekvieno ketvirčio ir nuomos laikotarpio pabaigoje, palūkanos nenurodytos. Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutartį, registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą (metinė rinkos palūkanų norma – 5 %) minimalių lizingo įmokų suma.

        Diskontuotai grynųjų būsimų pinigų srautų vertei apskaičiuoti galėtų būti naudojama ši formulė:

        PSNPV = PS1 : (1 + r)1/365 + PS2 : (1 + r)2/365 + ... + PSn : (1 + r)n/365,

        kur

        PSNPV – diskontuotų grynųjų pinigų srautų dabartinė vertė;

        PS1 ...PSn– 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimi pinigų srautai kalendorinėmis dienomis;

         r – rinkos palūkanų norma, išreikšta absoliutiniu skaičiumi;

        1 ... n – laikotarpiai, kurių grynieji būsimi pinigų srautai skaičiuojami.

        Automobilio įsigijimo savikaina įsigijimo metu diskontuojant visus būsimuosius mokėjimus galėtų būti skaičiuojama taip:

        2 700 EUR : (1 + 0.05)75/365 + 3 276 EUR : (1 + 0.05)166/365 + ……. +540 EUR : (1 + 0.05)1096/365 = 36 483 EUR

        Dabartinė vertė gali būti apskaičiuojama Excel lentelėje. Excel lentelėje įrašius nuomos pradžios datą, mokėjimų apskaičiavimo datas ir sumas, dienų skaičius (laikotarpiai) ir diskontuotos sumos (dabartinė vertė) apskaičiuojamos automatiškai pagal įvestas formules:

         

        1 pav. Diskontuotos sumos apskaičiavimas

         

        Pirmojo mokėjimo dabartinė vertė 2673 D3 langelyje gali būti apskaičiuojama taikant formulę PV. PV formulės laukelyje „Norma“ įrašoma palūkanų norma (nurodoma 5 %), laukelyje „laikot_sk“ įrašomas laikotarpių skaičius (nurodoma A4/365), laukelyje „Br“ įrašoma nediskontuota vertė (nurodomas C4 langelis). Nukopijavus formulę iš D3 langelio į kitus D stulpelio langelius, bus automatiškai apskaičiuotos ir kitų laikotarpių diskontuotos sumos.

         

        2 pav. Dienų skaičiaus apskaičiavimas

         

        Dienų skaičius A4 laukelyje gali būti apskaičiuojamas taikant formulę Days.

        Days formulės langelyje „Pabaigos_data“ nurodomas B4 langelis, o langelyje „Pradžios_data“ – B3 langelis (absoliuti koordinatė). Atitinkamai Days formulė taikoma A5 ir kituose langeliuose.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • PVM apskaita pagal LR PVMĮ 96 str. 2
      • 1.

        Kaip ir kokiose buhalterinėse sąskaitose pardavėjas turi registruoti PVM sumą, kai jis pirkėjui išrašo PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į LR PVM įstatymo 96 str.?

        Kai pardavėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, jis savo apskaitoje registruoja tik pajamas ir gautiną sumą be PVM.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

           Kai pirkėjas gauna PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, jis apskaitoje registruoja:

           D 2441 Gautinas pridėtinės vertės mokestis

           K 4492 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

           Kai pirkėjas gauna PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, jis apskaitoje registruoja:

           D 2441 Gautinas pridėtinės vertės mokestis

           K 4492 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • VAS taikymas 1
  • Vertinimas 22
    • Asmenų, siekiančių verstis vertinimo veikla 9
      • 1.

        Kokius dokumentus turi pateikti valstybėje narėje  teisėtai įsisteigęs vertintojas, norėdamas vertinti turtą Lietuvos Respublikoje laikinai arba kartais?

        Turto arba verslo vertintojai, atvykstantys iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybės narės) (taikoma ir trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems Europos Sąjungos teisės aktais suteikta judėjimo valstybėse narėse teisė) į Lietuvos Respublikos teritoriją laikinai ir kartais teikti turto arba verslo vertinimo paslaugas, AVNT privalo pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos rašytinę Laikinai arba vienkartinai teikiamų turto arba verslo vertinimo paslaugų deklaraciją (toliau – Deklaracija). Deklaracijos  forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai. Deklaracija atnaujinama kartą per metus, jeigu turto arba verslo vertintojas per tuos metus ketina teikti paslaugas laikinai arba kartais.   
             Pirmą kartą teikiant deklaraciją arba jei iš esmės pasikeičia anksčiau dokumentais patvirtintos aplinkybės, kartu su deklaracija pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas):
        1) pilietybės įrodymą;
        2) pažymą, patvirtinančią, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;
        3) profesinės kvalifikacijos įrodymai (pavyzdžiui, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, diplomai, kursų baigimo dokumentai ir kt.);
        4) bet kokie dokumentai, įrodantys, kad turto arba verslo vertintojas teikė paslaugas ne trumpiau kaip vienus metus per pastaruosius dešimt metų, jeigu profesija arba jos rengimas yra nereglamentuojami įsisteigimo ES valstybėje narėje. Dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo deklaracijos pateikimo AVNT dienos (pavyzdžiui, sutartys su užsakovais, darbdavio išduota pažyma, verslo liudijimas, mokesčių inspekcijos išduodama pažyma apie individualios veiklos vykdymą ir kt.). 
        Kartu su Deklaracija teikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas vertėjo, išvertusio dokumentus, parašu ir vertimo biuro antspaudu. 
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
        •    Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas.
        •    Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-07-08 įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 2.

        Kokius dokumentus turi pateikti valstybės narės vertintojas, norintis teikti turto vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigus?

        Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybės narės) (taikoma ir trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems Europos Sąjungos teisės aktais suteikta judėjimo valstybėse narėse teisė) turto arba verslo vertintojai, siekdami kvalifikacijos pripažinimo norint vertinti turtą arba verslą Lietuvos respublikoje įsisteigus, AVNT privalo pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos rašytinę paraišką dėl turto arba verslo vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint teikti turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigus (toliau – Paraiška). Paraiškos forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai.
        Kartu su Paraiška AVNT turi būti pateikiami šie dokumentai (arba jų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos (notaro ar atitinkamos institucijos) kopijos):
        1. pilietybės įrodymo dokumentas;
        2. formalios kvalifikacijos įrodymo arba jos pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kai formalios kvalifikacijos įrodymas įgytas trečiojoje šalyje, dokumentas (-ai) ir (arba) profesinės patirties įrodymo dokumentas (-ai); 
        3. dokumentas (-ai), kuriuo (kuriais) patvirtinama, kad kitos valstybės narės turto vertintojas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, išduotas (-i) ne vėliau kaip 90 dienų iki dokumentų pateikimo dienos;
        4. kitas (kiti) dokumentas (-ai), kuriuo (kuriais) patvirtinama kitos valstybės narės turto vertintojo profesinė kompetencija (mokslo laipsnis, mokslinė pedagoginė veikla, svarbesnių vertintų objektų sąrašas, svarbesnių vertintų objektų turto vertinimo ataskaitos ir pan.);
        5. pavardės (vardo) keitimo patvirtinimo dokumentai (jeigu keitėsi);
        6. įgaliojimas, jei Paraišką pildo ir (arba) teikia kitos valstybės narės turto vertintojo įgaliotas asmuo;
        7. profesinio tinkamumo testo išlaikymo arba profesinės adaptacijos laikotarpio patvirtinimo dokumentas (-ai) (jei buvo paskirta viena iš šių kompensacinių priemonių).
        Kartu su Paraiška teikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
        Šiuo klausimu aktualūs teisės aktai:
        •    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
        •    Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas.
        •    Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-07-08 įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 3.

        Kaip galima pasirengti turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminui?

        Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminui pasirengti galima savarankiškai arba išklausyti AVNT organizuojamus mokymus. 
        Temos iš kurių yra sudaryti turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino testo klausimai, rekomenduojamos literatūros sąrašas ir AVNT organizuojamų mokymų pasirengti šiam egzaminui tvarkaraštis skelbiamas AVNT interneto svetainės skyriuje Vertinimas » Mokymai » Norintiems tapti vertintojo asistentais.
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 4.

        Kiek reikia surinkti balų norint išlaikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą?

        Asmuo laikomas išlaikiusiu egzaminą, jei surenka:
        1. 35 balus iš 50 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
        2. 70 balų iš 100 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) arba vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas.
             Šiuo klausimu aktualūs teisės aktai:
        •    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 5.

        Kaip vykdomas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminas ir kiek laiko jam skiriama?

        Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų užduotys sprendžiamos AVNT patalpose egzamino dalyviams prisijungus prie egzaminų kompiuterinės programos.
        Laikas, skiriamas egzamino užduotims išspręsti:
        1. 1 valanda 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
        2. 3 valandos 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminas (testui skiriama 1 valanda 30 minučių, praktinėms ir teorinėms užduotims – 2 valandos); 
        3. 5 valandos, kai laikomas turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas (praktiniams uždaviniams skiriamos 3 valandos, atviriems teoriniams klausimams – 2 valandos). 
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 6.

        Kas sudaro turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino užduotį?

        1.    Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas).
        2.     Turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas),  4 praktiniai uždaviniai ir 1 atviras teorinis klausimas. 
        3.    Turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro praktinės ir teorinės užduotys, susidedančios iš 7 praktinių uždavinių ir 3 atvirų teorinių klausimų. 
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 7.

        Kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, siekiantis būti įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą? Kokia įrašymo į Išorės vertintojų sąrašą tvarka?

        Teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas).
                  Reikalavimai pareiškėjui, siekiančiam būti įrašytam į Išorės vertintojų sąrašą:
        1. Lietuvos Respublikoje įsteigtame arba jo filiale juridiniame asmenyje pagal darbo sutartį dirba bent vienas ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turintis turto arba verslo vertintojas arba individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys, turi ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją. Reikalavimas turėti ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją taikomas ir fiziniam asmeniui, kai jis siekia verstis turto arba verslo vertinimo veikla (nepriklausomas turto arba verslo vertintojas);
        2. yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesnei kaip 87 000 eurų sumai.
             Reikalingi pateikti dokumentai:
             1) Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatytos formos prašymas. Prašymo forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
        2) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija; 
        3) rašytinis patvirtinimas apie Lietuvos Respublikoje įsteigtame juridiniame asmenyje arba jo filialuose dirbantį pagal darbo sutartį turto arba verslo vertintoją arba individualios įmonės savininką turto arba verslo vertintoją ar ūkinės bendrijos tikrąjį narį turto arba verslo vertintoją, turintį galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuriame turi būti nurodomas turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris.
             Dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai AVNT, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ir pateikti elektroniniu paštu info@avnt.lt, taip pat paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą.
             Už pažymėjimo  apie įrašymą į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą  išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) mokama 26 eurų valstybės rinkliava (įmokos kodas – 5793).
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
        •    Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-07-17 įsakymu Nr. 1K-264.
        •    Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 
         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 8.

        Kaip tapti turto arba verslo vertintoju?

        Nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją gali įgyti asmuo, kuris turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra išlaikęs vertintojo egzaminą. Taigi asmuo, norintis tapti vertintoju, iš pradžių privalo įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją.
            Norint įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją reikia turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį ir išlaikyti atitinkamos vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo) vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą. 
            Pretendentai, norintys laikyti vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos ar vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą, privalo pateikti AVNT nustatytos formos prašymą su dokumentais. Dokumentų sąrašas skelbiamas AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Vertinimas »Kvalifikacijos egzaminai.
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
        •    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.

         

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 9.

        Kokius dokumentus privalo pateikti pretendentas, norintis laikyti turto ar verslo vertintojo asistento (žemiausios), vertintojo (aukštesnės) arba vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminą?

        Asmuo, norintis laikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, AVNT turi pateikti:
        1. nustatytos formos prašymą laikyti egzaminą (nekilnojamojo, kilnojamojo turto arba verslo vertinimo sričių). Prašymų formos skelbiamos AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
        2. dokumentus, kuriais įrodoma, kad asmuo turi reikiamą darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį;
        3. diplomo, kuriuo įrodomas išsilavinimas, originalas arba kopija (kai pateikiama notarinius veiksmus įgalioto atlikti subjekto nepatvirtinta kopija, ne vėliau kaip iki egzamino pradžios turi būti pateikiamas dokumento originalas).
         Už egzaminą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos dydis už vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą - 62 eurai, už vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą - 140 eurų,  už vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminą - 185 eurai.
        Valstybės rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita), įmokos kodas 5793, nurodoma mokėjimo paskirtis – už egzamino laikymą.
        Aktualūs teisės aktai:
        •    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
        •    Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 

        Atnaujinta: 2021 03 04

    • Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos klausimai 4
      • 1.

        Kokia forma pateikiamas pataisų skaičiavimus, vertinant turtą lyginamuoju metodu? Ar būtina pateikti detalius matematinius skaičiavimus, ar pakanka aprašyti skaičiavimų modelį, kuris remiasi turto vertintojo patirtimi ir rinkos sandorių analize.

        Vadovaujantis Metodikos 62.4 punktu, vertindamas turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Todėl turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti detalūs matematiniai skaičiavimai, pagrindžiantys gautą rezultatą.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Ar teismo nutartimi arba antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė yra turto vertinimo ataskaita? Metodologine prasme ekspertizė atliekama remiantis turto vertinimo metodologija, tačiau nesudaroma turto vertinimo paslaugos sutartis ir parengiama ne turo ve

        Teismo ekspertų veiklą, teismo ekspertizių atlikimą ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato atitinkamos Civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ir Teismo ekspertizės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4969) nuostatos. Tarnybai nesuteikta teisė atlikti teismo arba antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolę.

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 str., 4 dalies 14 punkte „ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo“. Daugeliu atve

        Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, jeigu ji atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl turto arba verslo vertinimo ataskaitoje visada privalo būti nurodyta visa Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma informacija, tame tarpe ir informacija apie tai, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, net jei tokio ginčo nėra.

        Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, savarankiškai vertinti turtą arba verslą tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis vertintojas. Vadinasi, kitų vertintojų parengtose turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytas vertes, taikytus metodus, taikytus skaičiavimo būdus ir pan. analizuoti ir teikti savo išvadas dėl jų turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis asmuo. Tokiu atveju vertintojas ekspertas turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi nurodyti, kad ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.    

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Šiuo metu Lietuvoje yra publikuoti tik 2003 metų Europos vertinimo standartai (toliau – EVS), tačiau jau yra nauja (2012 m.) EVS standartų versija (anglų kalba), kuri nėra išversta į valstybinę kalbą. Ar galima vadovautis lietuviškuoju EVS‘2003 iki pasiro

        2012-06-01 įsigaliojo nauja Europos vertinimo standartų redakcija (toliau – EVS 2012). EVS 2012 įžanginėje dalyje nurodoma, kad EVS 2012 pakeičia ankstesnį standartų leidimą, todėl nuo 2012-06-01 privaloma vadovautis aktualia, t. y. EVS 2012, redakcija. Pareiga turto arba verslo vertintojui savo veikloje vadovautis Europos vertinimo standartais yra įtvirtinta ir Įstatyme, ir Metodikoje, todėl turto arba verslo vertintojai privalo vadovautis EVS 2012, nepriklausomai nuo to, ar standartai išverti į lietuvių kalbą ar ne.

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Vertinimo užsakovų, vertinamo turto 4
      • 1.

        Kokie taikomi atlyginimo už suteiktas turto vertinimo paslaugas tarifai, kokiame teisės akte jie nustatyti?

        Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė. Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kaip sužinoti, ar konkreti įmonė turi teisę verstis turto vertinimo veikla?

        Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.

        Informaciją apie Tarnybos išduotus Įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje, esančiame Leidimų registre.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Kaip sužinoti, ar konkretus asmuo yra turto arba verslo vertintojas?

        Asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.

        Informacija apie Tarnybos išduotus turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje talpinamame Leidimų registre.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Kas gali atlikti turto arba verslo vertinimą?

        Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai, jeigu jie atitinka minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas). Išorės vertintojų sąrašas yra skelbiamas viešai Tarnybos interneto svetainėje.

        Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, turto arba verslo vertinimus atlieka ir turto arba verslo vertinimo ataskaitas rengia turto arba verslo vertintojai į Išorės vertintojų sąrašą įrašytų asmenų vardu. Asmenų, įgijusių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, ir turinčių teisę atlikti turto arba verslo vertinimus, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainėje skiltyje Vertintojai.

        Pastebėtina, kad turto arba verslo vertintojai pagal įgytą kvalifikaciją vertinti turtą arba verslą gali tik vertinimo srityje (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo), kurioje yra įgiję vertintojo kvalifikaciją, tačiau turto ir verslo vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ribojimo į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims vertinti tik konkrečios vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ar verslo) objektus. Vadinasi, turto arba verslo vertinimo įmonė gali atlikti tiek kilnojamojo turto, tiek nekilnojamojo turto, tiek verslo vertinimus, jeigu šioje įmonėje dirba bent vienas atitinkamos vertinimo srities turto arba verslo vertintojas.

        Pastebėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato ribojimo nei į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims, nei turto arba verslo vertintojams vertinimus atlikti tik jų veiklos teritorijoje (pavyzdžiui, tik Vilniaus regione).

        Atnaujinta: 2021 02 02

    • Vertintojų ir vertinimo įmonių 5
      • 1.

        Ar turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai gali būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje? Kokie teisės aktai nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitų saugojimo tvarką?

        Tarnyba informuoja, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybai nuomonę nurodytu klausimu, pažymėdama, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatą, jeigu nėra sudaromi turto arba verslo vertinimo ataskaitos du egzemplioriai, minėtųjų ataskaitų skaitmeninės kopijos gali būti saugomos informacinių technologijų priemonėmis užtikrinant jų patikimumą, prieinamumą ir išsaugojimą nustatytą laiką.

        Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba nurodo, kad bendruosius dokumentų saugojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išaiškinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai galėtų būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kiek laiko turto arba verslo vertinimo ataskaitos turėtų būti saugomos turto vertinimo įmonėse, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimo tvarką, nuostatas?

        Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

        Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuomone, atsižvelgiant į Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, 10.25 papunktį, turto arba verslo vertinimo ataskaitos turto vertinimo įmonėse turėtų būti saugomos 10 metų (kaip įrodymai galimo ginčo atveju).

        Papildomai pastebėtina, jog informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentų valdymo klausimais teikia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Ar galima turto arba verslo vertinimo ataskaitą pateikti atspausdintą iš abiejų popieriaus lapo pusių?

        Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

        Remiantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, 10.25 papunkčiu, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai turto arba verslo vertinimo įmonėse turėtų būti saugomi 10 metų.

        Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 93 punktas numato, kad dokumentai, kuriems nustatytas ne ilgesnis nei 25 metų saugojimo terminas, gali būti spausdinami abiejose lapo pusėse.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Ar pasirašant turto arba verslo vertinimo ataskaitas saugiu elektroniniu parašu būtina jas patvirtinti ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu?

        Ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Turto vertinimo priežiūros tarnybos paklausimą, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia prilyginama „juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į elektroninio parašo galią pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.“

        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, juridinio asmens atstovo galiojančio saugaus elektroninio parašo juridinė galia turėtų būti tapati juridinio asmens atstovo parašo kartu su juridinio asmens antspaudu juridinei galiai.

        Papildomai Ryšių reguliavimo tarnyba informavo, kad nuo 2016-07-01 bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OLL 2014 L 257, p. 73). Šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama Europos Sąjungos lygiu įteisinti ir elektroninius spaudus.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kas galėtų užsakyti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir verslo rinkos vertei nustatyti ir kas tokią ekspertizę galėtų atlikti (fizinis ar juridinis asmuo); ar gali vertintojas, nebūdamas teismo ekspertu, daryti ekspertizę

        Vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“, Tarnyba nėra kompetentinga oficialiai aiškinti teisės aktų normas, todėl toliau pateikiama Tarnybos nuomonė.

        Teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje.

        Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais kviestis teismo ekspertą gali tik proceso šalis, vadinasi ekspertinis tyrimas gali būti atliekamas tik esant teisminiam ginčui. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyti teismo ekspertizes atliekantys subjektai: teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus; jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo; proceso įstatymuose gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo tvarka.

        Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta ir tai, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės aktais.

        Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11-12 dalyse nurodyta, kad turto arba verslo vertė nustatoma atlikus turto arba verslo vertinimą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimas atliekamas Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį (jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip). Reikalavimai vertinimo paslaugų sutarties formai ir turiniui yra detaliai išvardinti Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlikus vertinimą parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, nurodyta Įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita turi būti tvirtinama (pasirašoma) į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyto asmens (nepriklausomo turto arba verslo vertintojo arba turto arba verslo vertinimo įmonės).

        Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad gavus Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų užduotį arba prašymą atlikti ekspertinį tyrimą – nustatyti turto arba verslo vertę, visais atvejais turėtų būti atliekamas Įstatyme nurodytas turto arba verslo vertinimas ir parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, atitinkanti Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pabrėžtina, kad tik Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti turto arba verslo vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga – jokie kitokios formos ar turinio dokumentai nėra turto vertinimo dokumentai Įstatymo prasme, todėl ne turto vertinimo dokumentuose nurodoma turto arba verslo verte neturėtų būti vadovaujamasi priimant atitinkamus sprendimus.

        Papildomai Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant išvengti vertinimo užsakovų klaidinimo, ne teisminio proceso metu atlikus turto arba verslo vertinimą parengti vertinimo dokumentai turi būti vadinami turto arba verslo vertinimo ataskaitomis, o ne teismo ekspertizės aktais, eksperto išvadomis, specialisto konsultacijomis ir pan.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02