Turto arba verslo vertintojai, atvykstantys iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybės narės) (taikoma ir trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems Europos Sąjungos teisės aktais suteikta judėjimo valstybėse narėse teisė) į Lietuvos Respublikos teritoriją laikinai ir kartais teikti turto arba verslo vertinimo paslaugas, AVNT privalo pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos rašytinę Laikinai arba vienkartinai teikiamų turto arba verslo vertinimo paslaugų deklaraciją (toliau – Deklaracija). Deklaracijos  forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai. Deklaracija atnaujinama kartą per metus, jeigu turto arba verslo vertintojas per tuos metus ketina teikti paslaugas laikinai arba kartais.   
     Pirmą kartą teikiant deklaraciją arba jei iš esmės pasikeičia anksčiau dokumentais patvirtintos aplinkybės, kartu su deklaracija pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas):
1) pilietybės įrodymą;
2) pažymą, patvirtinančią, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;
3) profesinės kvalifikacijos įrodymai (pavyzdžiui, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, diplomai, kursų baigimo dokumentai ir kt.);
4) bet kokie dokumentai, įrodantys, kad turto arba verslo vertintojas teikė paslaugas ne trumpiau kaip vienus metus per pastaruosius dešimt metų, jeigu profesija arba jos rengimas yra nereglamentuojami įsisteigimo ES valstybėje narėje. Dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo deklaracijos pateikimo AVNT dienos (pavyzdžiui, sutartys su užsakovais, darbdavio išduota pažyma, verslo liudijimas, mokesčių inspekcijos išduodama pažyma apie individualios veiklos vykdymą ir kt.). 
Kartu su Deklaracija teikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas vertėjo, išvertusio dokumentus, parašu ir vertimo biuro antspaudu. 
Aktualūs teisės aktai:
•    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
•    Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas.
•    Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-07-08 įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
 

Atnaujinta: 2021 03 04

Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybės narės) (taikoma ir trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems Europos Sąjungos teisės aktais suteikta judėjimo valstybėse narėse teisė) turto arba verslo vertintojai, siekdami kvalifikacijos pripažinimo norint vertinti turtą arba verslą Lietuvos respublikoje įsisteigus, AVNT privalo pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos rašytinę paraišką dėl turto arba verslo vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint teikti turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigus (toliau – Paraiška). Paraiškos forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai.
Kartu su Paraiška AVNT turi būti pateikiami šie dokumentai (arba jų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos (notaro ar atitinkamos institucijos) kopijos):
1. pilietybės įrodymo dokumentas;
2. formalios kvalifikacijos įrodymo arba jos pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kai formalios kvalifikacijos įrodymas įgytas trečiojoje šalyje, dokumentas (-ai) ir (arba) profesinės patirties įrodymo dokumentas (-ai); 
3. dokumentas (-ai), kuriuo (kuriais) patvirtinama, kad kitos valstybės narės turto vertintojas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, išduotas (-i) ne vėliau kaip 90 dienų iki dokumentų pateikimo dienos;
4. kitas (kiti) dokumentas (-ai), kuriuo (kuriais) patvirtinama kitos valstybės narės turto vertintojo profesinė kompetencija (mokslo laipsnis, mokslinė pedagoginė veikla, svarbesnių vertintų objektų sąrašas, svarbesnių vertintų objektų turto vertinimo ataskaitos ir pan.);
5. pavardės (vardo) keitimo patvirtinimo dokumentai (jeigu keitėsi);
6. įgaliojimas, jei Paraišką pildo ir (arba) teikia kitos valstybės narės turto vertintojo įgaliotas asmuo;
7. profesinio tinkamumo testo išlaikymo arba profesinės adaptacijos laikotarpio patvirtinimo dokumentas (-ai) (jei buvo paskirta viena iš šių kompensacinių priemonių).
Kartu su Paraiška teikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
Šiuo klausimu aktualūs teisės aktai:
•    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
•    Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas.
•    Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-07-08 įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
 

Atnaujinta: 2021 03 04

Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminui pasirengti galima savarankiškai arba išklausyti AVNT organizuojamus mokymus. 
Temos iš kurių yra sudaryti turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino testo klausimai, rekomenduojamos literatūros sąrašas ir AVNT organizuojamų mokymų pasirengti šiam egzaminui tvarkaraštis skelbiamas AVNT interneto svetainės skyriuje Vertinimas » Mokymai » Norintiems tapti vertintojo asistentais.
 

Atnaujinta: 2021 03 04

Asmuo laikomas išlaikiusiu egzaminą, jei surenka:
1. 35 balus iš 50 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
2. 70 balų iš 100 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) arba vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas.
     Šiuo klausimu aktualūs teisės aktai:
•    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
 

Atnaujinta: 2021 03 04

Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų užduotys sprendžiamos AVNT patalpose egzamino dalyviams prisijungus prie egzaminų kompiuterinės programos.
Laikas, skiriamas egzamino užduotims išspręsti:
1. 1 valanda 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
2. 3 valandos 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminas (testui skiriama 1 valanda 30 minučių, praktinėms ir teorinėms užduotims – 2 valandos); 
3. 5 valandos, kai laikomas turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas (praktiniams uždaviniams skiriamos 3 valandos, atviriems teoriniams klausimams – 2 valandos). 
Aktualūs teisės aktai:
•    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
 

Atnaujinta: 2021 03 04

1.    Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas).
2.     Turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas),  4 praktiniai uždaviniai ir 1 atviras teorinis klausimas. 
3.    Turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro praktinės ir teorinės užduotys, susidedančios iš 7 praktinių uždavinių ir 3 atvirų teorinių klausimų. 
Aktualūs teisės aktai:
•    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.

Atnaujinta: 2021 03 04

Teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas).
          Reikalavimai pareiškėjui, siekiančiam būti įrašytam į Išorės vertintojų sąrašą:
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtame arba jo filiale juridiniame asmenyje pagal darbo sutartį dirba bent vienas ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turintis turto arba verslo vertintojas arba individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys, turi ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją. Reikalavimas turėti ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją taikomas ir fiziniam asmeniui, kai jis siekia verstis turto arba verslo vertinimo veikla (nepriklausomas turto arba verslo vertintojas);
2. yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesnei kaip 87 000 eurų sumai.
     Reikalingi pateikti dokumentai:
     1) Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatytos formos prašymas. Prašymo forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
2) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija; 
3) rašytinis patvirtinimas apie Lietuvos Respublikoje įsteigtame juridiniame asmenyje arba jo filialuose dirbantį pagal darbo sutartį turto arba verslo vertintoją arba individualios įmonės savininką turto arba verslo vertintoją ar ūkinės bendrijos tikrąjį narį turto arba verslo vertintoją, turintį galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuriame turi būti nurodomas turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris.
     Dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai AVNT, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ir pateikti elektroniniu paštu [email protected], taip pat paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą.
     Už pažymėjimo  apie įrašymą į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą  išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) mokama 26 eurų valstybės rinkliava (įmokos kodas – 5793).
Aktualūs teisės aktai:
•    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
•    Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-07-17 įsakymu Nr. 1K-264.
•    Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 
 

Atnaujinta: 2021 03 04

Nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją gali įgyti asmuo, kuris turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra išlaikęs vertintojo egzaminą. Taigi asmuo, norintis tapti vertintoju, iš pradžių privalo įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją.
    Norint įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją reikia turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį ir išlaikyti atitinkamos vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo) vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą. 
    Pretendentai, norintys laikyti vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos ar vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą, privalo pateikti AVNT nustatytos formos prašymą su dokumentais. Dokumentų sąrašas skelbiamas AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Vertinimas »Kvalifikacijos egzaminai.
Aktualūs teisės aktai:
•    Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
•    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.

Atnaujinta: 2021 03 04

Asmuo, norintis laikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, AVNT turi pateikti:
1. nustatytos formos prašymą laikyti egzaminą (nekilnojamojo, kilnojamojo turto arba verslo vertinimo sričių). Prašymų formos skelbiamos AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
2. dokumentus, kuriais įrodoma, kad asmuo turi reikiamą darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį;
3. diplomo, kuriuo įrodomas išsilavinimas, originalas arba kopija (kai pateikiama notarinius veiksmus įgalioto atlikti subjekto nepatvirtinta kopija, ne vėliau kaip iki egzamino pradžios turi būti pateikiamas dokumento originalas).
 Už egzaminą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos dydis už vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą - 62 eurai, už vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą - 140 eurų,  už vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminą - 185 eurai.
Valstybės rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita), įmokos kodas 5793, nurodoma mokėjimo paskirtis – už egzamino laikymą.
Aktualūs teisės aktai:
•    Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
•    Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 

Atnaujinta: 2021 03 04

Vadovaujantis Metodikos 62.4 punktu, vertindamas turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Todėl turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti detalūs matematiniai skaičiavimai, pagrindžiantys gautą rezultatą.

Atnaujinta: 2021 02 02

Teismo ekspertų veiklą, teismo ekspertizių atlikimą ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato atitinkamos Civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ir Teismo ekspertizės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4969) nuostatos. Tarnybai nesuteikta teisė atlikti teismo arba antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolę.

Atnaujinta: 2021 02 02

Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, jeigu ji atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl turto arba verslo vertinimo ataskaitoje visada privalo būti nurodyta visa Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma informacija, tame tarpe ir informacija apie tai, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, net jei tokio ginčo nėra.

Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, savarankiškai vertinti turtą arba verslą tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis vertintojas. Vadinasi, kitų vertintojų parengtose turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytas vertes, taikytus metodus, taikytus skaičiavimo būdus ir pan. analizuoti ir teikti savo išvadas dėl jų turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis asmuo. Tokiu atveju vertintojas ekspertas turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi nurodyti, kad ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.    

Atnaujinta: 2021 02 02

2012-06-01 įsigaliojo nauja Europos vertinimo standartų redakcija (toliau – EVS 2012). EVS 2012 įžanginėje dalyje nurodoma, kad EVS 2012 pakeičia ankstesnį standartų leidimą, todėl nuo 2012-06-01 privaloma vadovautis aktualia, t. y. EVS 2012, redakcija. Pareiga turto arba verslo vertintojui savo veikloje vadovautis Europos vertinimo standartais yra įtvirtinta ir Įstatyme, ir Metodikoje, todėl turto arba verslo vertintojai privalo vadovautis EVS 2012, nepriklausomai nuo to, ar standartai išverti į lietuvių kalbą ar ne.

Atnaujinta: 2021 02 02

Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė. Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė.

Atnaujinta: 2021 02 02

Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.

Informaciją apie Tarnybos išduotus Įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje, esančiame Leidimų registre.

Atnaujinta: 2021 02 02

Asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.

Informacija apie Tarnybos išduotus turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje talpinamame Leidimų registre.

Atnaujinta: 2021 02 02

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai, jeigu jie atitinka minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas). Išorės vertintojų sąrašas yra skelbiamas viešai Tarnybos interneto svetainėje.

Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, turto arba verslo vertinimus atlieka ir turto arba verslo vertinimo ataskaitas rengia turto arba verslo vertintojai į Išorės vertintojų sąrašą įrašytų asmenų vardu. Asmenų, įgijusių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, ir turinčių teisę atlikti turto arba verslo vertinimus, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainėje skiltyje Vertintojai.

Pastebėtina, kad turto arba verslo vertintojai pagal įgytą kvalifikaciją vertinti turtą arba verslą gali tik vertinimo srityje (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo), kurioje yra įgiję vertintojo kvalifikaciją, tačiau turto ir verslo vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ribojimo į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims vertinti tik konkrečios vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ar verslo) objektus. Vadinasi, turto arba verslo vertinimo įmonė gali atlikti tiek kilnojamojo turto, tiek nekilnojamojo turto, tiek verslo vertinimus, jeigu šioje įmonėje dirba bent vienas atitinkamos vertinimo srities turto arba verslo vertintojas.

Pastebėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato ribojimo nei į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims, nei turto arba verslo vertintojams vertinimus atlikti tik jų veiklos teritorijoje (pavyzdžiui, tik Vilniaus regione).

Atnaujinta: 2021 02 02

Tarnyba informuoja, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybai nuomonę nurodytu klausimu, pažymėdama, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatą, jeigu nėra sudaromi turto arba verslo vertinimo ataskaitos du egzemplioriai, minėtųjų ataskaitų skaitmeninės kopijos gali būti saugomos informacinių technologijų priemonėmis užtikrinant jų patikimumą, prieinamumą ir išsaugojimą nustatytą laiką.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba nurodo, kad bendruosius dokumentų saugojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išaiškinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai galėtų būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje.

Atnaujinta: 2021 02 02

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuomone, atsižvelgiant į Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, 10.25 papunktį, turto arba verslo vertinimo ataskaitos turto vertinimo įmonėse turėtų būti saugomos 10 metų (kaip įrodymai galimo ginčo atveju).

Papildomai pastebėtina, jog informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentų valdymo klausimais teikia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Atnaujinta: 2021 02 02

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

Remiantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, 10.25 papunkčiu, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai turto arba verslo vertinimo įmonėse turėtų būti saugomi 10 metų.

Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 93 punktas numato, kad dokumentai, kuriems nustatytas ne ilgesnis nei 25 metų saugojimo terminas, gali būti spausdinami abiejose lapo pusėse.

Atnaujinta: 2021 02 02

Ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Turto vertinimo priežiūros tarnybos paklausimą, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia prilyginama „juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į elektroninio parašo galią pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, juridinio asmens atstovo galiojančio saugaus elektroninio parašo juridinė galia turėtų būti tapati juridinio asmens atstovo parašo kartu su juridinio asmens antspaudu juridinei galiai.

Papildomai Ryšių reguliavimo tarnyba informavo, kad nuo 2016-07-01 bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OLL 2014 L 257, p. 73). Šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama Europos Sąjungos lygiu įteisinti ir elektroninius spaudus.

Atnaujinta: 2021 02 02

Vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“, Tarnyba nėra kompetentinga oficialiai aiškinti teisės aktų normas, todėl toliau pateikiama Tarnybos nuomonė.

Teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje.

Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais kviestis teismo ekspertą gali tik proceso šalis, vadinasi ekspertinis tyrimas gali būti atliekamas tik esant teisminiam ginčui. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyti teismo ekspertizes atliekantys subjektai: teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus; jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo; proceso įstatymuose gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo tvarka.

Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta ir tai, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11-12 dalyse nurodyta, kad turto arba verslo vertė nustatoma atlikus turto arba verslo vertinimą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimas atliekamas Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį (jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip). Reikalavimai vertinimo paslaugų sutarties formai ir turiniui yra detaliai išvardinti Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlikus vertinimą parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, nurodyta Įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita turi būti tvirtinama (pasirašoma) į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyto asmens (nepriklausomo turto arba verslo vertintojo arba turto arba verslo vertinimo įmonės).

Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad gavus Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų užduotį arba prašymą atlikti ekspertinį tyrimą – nustatyti turto arba verslo vertę, visais atvejais turėtų būti atliekamas Įstatyme nurodytas turto arba verslo vertinimas ir parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, atitinkanti Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pabrėžtina, kad tik Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti turto arba verslo vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga – jokie kitokios formos ar turinio dokumentai nėra turto vertinimo dokumentai Įstatymo prasme, todėl ne turto vertinimo dokumentuose nurodoma turto arba verslo verte neturėtų būti vadovaujamasi priimant atitinkamus sprendimus.

Papildomai Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant išvengti vertinimo užsakovų klaidinimo, ne teisminio proceso metu atlikus turto arba verslo vertinimą parengti vertinimo dokumentai turi būti vadinami turto arba verslo vertinimo ataskaitomis, o ne teismo ekspertizės aktais, eksperto išvadomis, specialisto konsultacijomis ir pan.

Atnaujinta: 2021 02 02