DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Vertinimas 5
    • Vertintojų ir vertinimo įmonių 5
      • 1.

        Ar turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai gali būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje? Kokie teisės aktai nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitų saugojimo tvarką?

        Tarnyba informuoja, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybai nuomonę nurodytu klausimu, pažymėdama, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatą, jeigu nėra sudaromi turto arba verslo vertinimo ataskaitos du egzemplioriai, minėtųjų ataskaitų skaitmeninės kopijos gali būti saugomos informacinių technologijų priemonėmis užtikrinant jų patikimumą, prieinamumą ir išsaugojimą nustatytą laiką.

        Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba nurodo, kad bendruosius dokumentų saugojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išaiškinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai galėtų būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje.

         

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 2.

        Kiek laiko turto arba verslo vertinimo ataskaitos turėtų būti saugomos turto vertinimo įmonėse, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimo tvarką, nuostatas?

        Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

        Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuomone, atsižvelgiant į Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, 10.25 papunktį, turto arba verslo vertinimo ataskaitos turto vertinimo įmonėse turėtų būti saugomos 10 metų (kaip įrodymai galimo ginčo atveju).

        Papildomai pastebėtina, jog informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentų valdymo klausimais teikia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 3.

        Ar galima turto arba verslo vertinimo ataskaitą pateikti atspausdintą iš abiejų popieriaus lapo pusių?

        Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.

        Remiantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, 10.25 papunkčiu, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai turto arba verslo vertinimo įmonėse turėtų būti saugomi 10 metų.

        Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 93 punktas numato, kad dokumentai, kuriems nustatytas ne ilgesnis nei 25 metų saugojimo terminas, gali būti spausdinami abiejose lapo pusėse.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 4.

        Ar pasirašant turto arba verslo vertinimo ataskaitas saugiu elektroniniu parašu būtina jas patvirtinti ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu?

        Ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Turto vertinimo priežiūros tarnybos paklausimą, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia prilyginama „juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į elektroninio parašo galią pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.“

        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, juridinio asmens atstovo galiojančio saugaus elektroninio parašo juridinė galia turėtų būti tapati juridinio asmens atstovo parašo kartu su juridinio asmens antspaudu juridinei galiai.

        Papildomai Ryšių reguliavimo tarnyba informavo, kad nuo 2016-07-01 bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OLL 2014 L 257, p. 73). Šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama Europos Sąjungos lygiu įteisinti ir elektroninius spaudus.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02

      • 5.

        Kas galėtų užsakyti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir verslo rinkos vertei nustatyti ir kas tokią ekspertizę galėtų atlikti (fizinis ar juridinis asmuo); ar gali vertintojas, nebūdamas teismo ekspertu, daryti ekspertizę

        Vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“, Tarnyba nėra kompetentinga oficialiai aiškinti teisės aktų normas, todėl toliau pateikiama Tarnybos nuomonė.

        Teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje.

        Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais kviestis teismo ekspertą gali tik proceso šalis, vadinasi ekspertinis tyrimas gali būti atliekamas tik esant teisminiam ginčui. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyti teismo ekspertizes atliekantys subjektai: teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus; jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo; proceso įstatymuose gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo tvarka.

        Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta ir tai, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės aktais.

        Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11-12 dalyse nurodyta, kad turto arba verslo vertė nustatoma atlikus turto arba verslo vertinimą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimas atliekamas Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį (jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip). Reikalavimai vertinimo paslaugų sutarties formai ir turiniui yra detaliai išvardinti Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlikus vertinimą parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, nurodyta Įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita turi būti tvirtinama (pasirašoma) į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyto asmens (nepriklausomo turto arba verslo vertintojo arba turto arba verslo vertinimo įmonės).

        Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad gavus Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų užduotį arba prašymą atlikti ekspertinį tyrimą – nustatyti turto arba verslo vertę, visais atvejais turėtų būti atliekamas Įstatyme nurodytas turto arba verslo vertinimas ir parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, atitinkanti Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pabrėžtina, kad tik Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti turto arba verslo vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga – jokie kitokios formos ar turinio dokumentai nėra turto vertinimo dokumentai Įstatymo prasme, todėl ne turto vertinimo dokumentuose nurodoma turto arba verslo verte neturėtų būti vadovaujamasi priimant atitinkamus sprendimus.

        Papildomai Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant išvengti vertinimo užsakovų klaidinimo, ne teisminio proceso metu atlikus turto arba verslo vertinimą parengti vertinimo dokumentai turi būti vadinami turto arba verslo vertinimo ataskaitomis, o ne teismo ekspertizės aktais, eksperto išvadomis, specialisto konsultacijomis ir pan.

         

        Atnaujinta: 2021 02 02