Kokiems juridiniams asmenims privalomas metinių finansinių ataskaitų auditas?
Pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas:
- viešojo intereso įmonėms;
- kitoms, negu viešojo intereso įmonėms priskiriamoms, valstybės ir savivaldybės įmonėms;
- akcinėms bendrovėms;
- uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcininkė (viena iš akcininkų) yra valstybė ir (arba) savivaldybė;
- juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, kurie privalo rengti finansines ataskaitas pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kurie tenkina bent vieną iš 2 sąlygų:
1) ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
a) balanse nurodyto turto vertė – 2 500 000 eurų;
b) įmonių pardavimo grynosios pajamos arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4 500 000 eurų;
c) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų;
2) gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų) ir (arba) gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, įmonių, privalančių rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos privalo būti audituotos.
Specialiuosiuose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti reikalavimai juridiniams asmenims dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo.
Pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį metinių finansinių ataskaitų auditas privalo būti atliktas tų juridinių asmenų, išskyrus biudžetines įstaigas, kurie privalo rengti finansines ataskaitas pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kurie tenkina bent vieną iš šių 2 sąlygų:
1) ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
a) balanse nurodyto turto vertė – 2 500 000 eurų;
b) įmonių pardavimo grynosios pajamos arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4 500 000 eurų;
c) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų;
2) gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų) ir (arba) gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.
Tarpinių finansinių ataskaitų audito reikalavimai gali būti nustatyti specialiuosiuose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 601 straipsnio 3 dalį skiriant dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį tuo atveju, kai bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys taip pat turi būti audituotas.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:
1) įmonė, kurios vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
2) bankas ir Centrinė kredito unija;
3) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;
4) finansų maklerio įmonė;
5) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;
6) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną 5 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;
7) elektroninių pinigų įstaiga ir (arba) mokėjimo įstaiga, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija šiuos dydžius:
a) 10 milijonų eurų su elektroninių pinigų, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusių pajamų;
b) 2 milijardus eurų per pastaruosius 12 mėnesių atliktų bendrų mokėjimo operacijų, įskaitant atliktas per elektroninių pinigų įstaigos tarpininkus ar mokėjimo įstaigos tarpininkus, sumos;
c) 15 milijonų eurų įsipareigojimų elektroninių pinigų, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, turėtojams ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojams už lėšas, gautas už leistus elektroninius pinigus, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, ir (arba) mokėjimo operacijoms vykdyti;
8) su turtu susietų žetonų, kaip jie apibrėžti 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, emitentai, kurių su tokių žetonų leidimo veikla susijusios pajamos paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija 10 milijonų eurų ir bendra įsipareigojimų su turtu susietų žetonų turėtojams vertė viršija 15 milijonų eurų;
9) valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) vienai ar kelioms savivaldybėms ir kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai arba, jeigu ji yra patronuojančioji įmonė, konsoliduoti įmonių grupės rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
Audito įmonių ir auditorių, turinčių teisę atlikti visų juridinių asmenų, įskaitant viešojo intereso įmones, finansinių ataskaitų auditą, kaip jis apibrėžtas ir reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, sąrašai yra skelbiami Lietuvos auditorių rūmų interneto svetainėje https://www.lar.lt dalyse Audito įmonės ir Auditoriai.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainės https://avnt.lrv.lt dalyje Veiklos sritys/Auditas/ Reglamento (ES) 537/2014 reikalavimai (16 str. 3 d.) pagal Reglamento (ES) 537/2014 16 straipsnio 3 (a) dalies reikalavimą yra skelbiamas sąrašas audito įmonių, per praėjusius kalendorinius metus iš viešojo intereso įmonių gavusių mažiau kaip 15% bendros audito atlygio sumos.
Reglamento 16 straipsnio 3 (a) dalyje nurodoma, kad audituojama įmonė gali kviesti bet kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius arba audito įmones teikti pasiūlymus dėl teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo su sąlyga, kad būtų laikomasi 17 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir kad organizuojant konkursą nebūtų užkertamas kelias atrankos procedūroje dalyvauti įmonėms, per praėjusius kalendorinius metus iš atitinkamos valstybės narės viešojo intereso įmonių gavusioms mažiau kaip 15 % bendros audito atlygio sumos.
Viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditui taikomi visi bendrieji Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimai.
Specialūs reikalavimai viešojo intereso įmonėms ir jų finansinių ataskaitų auditui taip pat nustatyti Įstatymo X skyriuje „Viešojo intereso įmonių, jų auditorių ir audito įmonių pareigos“.
Papildomi, negu nurodyti Įstatyme, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai nustatyti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB.
Viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito reikalavimai taip pat gali būti nustatyti specialiuosiuose jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Audito reglamentas) 17 straipsnio 6 dalies nuostatomis kreiptis į AVNT dėl užduoties laikotarpio pratęsimo turi teisę viešojo intereso įmonė.
Audito reglamente taip pat numatyta, kad viešojo intereso įmonė gali prašyti pratęsti laikotarpį išimties tvarka, todėl kreipimasis turi būti argumentuotas, grindžiamas išimtinėmis, neįprastomis, specifinėmis aplinkybėms dėl Audito reglamento nuostatų taikymo išimčių.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visose viešojo intereso įmonėse, išskyrus Įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 4–8 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones, sudaromas audito komitetas.
Audito komitetų gali nesudaryti Įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 4–8 punktuose nurodytos viešojo intereso įmonės (t. y. minėtuose punktuose nurodytos finansų maklerio įmonės; kolektyvinio investavimo subjektai, pensijų fondai, profesinių pensijų fondai, valdymo įmonės, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos, elektroninių pinigų įstaigos ir (arba) mokėjimo įstaigos, su turtu susietų žetonų emitentai).
Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jeigu įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris atlieka audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
Viešojo intereso įmonėje, kuri laikoma maža ir vidutine įmone, kaip jos apibrėžtos 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio f punkte, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas.
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išskirtos viešojo intereso įmonės, kurių reikalavimus audito komitetui ir audito komiteto sudėčiai nustato Lietuvos bankas ir, kurių – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 „Dėl Reikalavimų audito komitetams aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų audito komitetams aprašas, kuriame nustatyti reikalavimai audito komitetams, jų sudėtis bei papildomos pareigos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl Reikalavimų audito komitetams valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų audito komitetams valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašas, kuriame nustatyti reikalavimai audito komitetams ir jų sudėtis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) 58 straipsnio 3 dalies nuostatomis, audito komiteto pareigos yra šios:
1) informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatus ir paaiškinti, kaip finansinių ataskaitų auditas ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimas prisidėjo prie finansinių ataskaitų ir (arba) informacijos tvarumo klausimais patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant;
2) stebėti finansinės atskaitomybės ir (arba) tvarumo atskaitomybės procesus, reikalingus finansinėms ataskaitoms ir vadovybės ataskaitoje teikiamai informacijai tvarumo klausimais parengti pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu, įmonės procesus, kuriuos ji taiko rinkdama ir teikdama informaciją tvarumo klausimais pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, taip pat teikti rekomendacijas ar pasiūlymus dėl procesų patikimumo;
3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei ir (arba) tvarumo atskaitomybei, įskaitant procesą, reikalingą vadovybės ataskaitai, kurioje turi būti pateikta informacija tvarumo klausimais, parengti pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, veiksmingumą, taip pat vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;
4) stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir (arba) metinės ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ypač atkreipiant dėmesį į audito atlikimą ir (arba) užtikrinimo paslaugų suteikimą, atsižvelgiant į AVNT tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumus ir padarytas išvadas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Audito reglamentas) 26 straipsnio 6 dalį;
5) peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių arba nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų nepriklausomumą pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7–13 straipsniuose ir Audito reglamento 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ypač dėl ne audito paslaugų teikimo audituojamai įmonei pagal Audito reglamento 5 straipsnio nuostatas tinkamumo;
6) kai planuojamas atlikti finansinių ataskaitų auditas, atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą ir rekomendacijos, kurį (kuriuos) auditorių (auditorius) arba audito įmonę (įmones) paskirti, pateikimą pagal Audito reglamento 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai taikomos Audito reglamento 16 straipsnio 8 dalies nuostatos.
Viešojo intereso įmonėse, nurodytose Įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1 punkte (įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), audito komitetas, be minėtų pareigų, taip pat teikia nuomones dėl šių įmonių sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje.
Lietuvos bankas, atlikdamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme jam pavestas funkcijas, savo norminiame teisės akte gali nustatyti papildomas audito komiteto pareigas. Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 „Dėl Reikalavimų audito komitetams aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų audito komitetams aprašas, kuriame nustatyti reikalavimai audito komitetams, jų sudėtis bei papildomos pareigos.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad audito komiteto patvirtinimas nebūtinas atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.
Konkrečią paslaugą priskiriant finansinių ataskaitų audito ar ne audito paslaugai vertinamas teikiamos paslaugos turinys (t. y., ar teikiama paslauga yra finansinių ataskaitų auditas, kaip jis apibrėžtas ir reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme (toliau – Įstatymas) ar teikiama kita paslauga).
Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje finansinių ataskaitų auditas apibrėžtas kaip paslauga, kurią teikdami auditorius ar audito įmonė atlieka audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir pateikia auditoriaus išvadą.
Pagrindiniai finansinių ataskaitų audito tikslai: 1) nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; 2) nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rengimą.
Minėti ir kiti finansinių ataskaitų audito tikslai ir apimtis reglamentuota Įstatymo 41 straipsnyje. Reikalavimai auditoriaus išvadai pateikti Įstatymo 42 straipsnyje.
Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis Įstatymu ir tarptautiniais audito standartais. Papildomi, negu nurodyti Įstatyme, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai nustatyti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB 4 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta tiesiogiai taikoma kompetentingos institucijos (t. y., AVNT) teisė leisti nesilaikyti numatyto atlygio už ne audito paslaugas ribojimo. Tokio pobūdžio AVNT teisės nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme. Todėl nesant specialių tokias AVNT teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, AVNT tokio leidimo suteikti negali.
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas), 3 straipsnyje. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje taip pat reglamentuotos Įstatymo įsigaliojimo pereinamosios nuostatos.
Pakeitimo įstatyme Įstatymo taikymo išimčių ar vėlesnio įsigaliojimo reikalavimų atliekamam finansinių ataskaitų auditui atsižvelgiant į audituojamų finansinių atskaitų ataskaitinius laikotarpius, audito sutarčių sudarymo laiką ar kitas aplinkybes nenumatyta, todėl išskyrus Pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas pereinamąsias nuostatas ir 3 straipsnyje numatytas atskirų nuostatų įsigaliojimo ir taikymo išimtis, Įstatymas įsigalioja ir atliekant finansinių ataskaitų auditą turi būti taikomas nuo 2024 m. liepos 1 d.“
2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 5(n) straipsnyje numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti apskaitos, audito, įskaitant teisės aktų nustatytą auditą, buhalterijos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugas arba verslo ir valdymo konsultacijų ar viešųjų ryšių paslaugas: a) Rusijos vyriausybei arba b) Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.
Dėl šios priežasties atkreiptinas dėmesys į poreikį peržiūrėti audito įmonės kokybės valdymo sistemą ir, prireikus, ją atnaujinti, numatyti specialias kontrolės priemones, atnaujinti taikomas audito atlikimo metodologijas ir kitas priemones, užtikrinančias tinkamą auditoriaus ir audito įmonės pareigų laikymąsi dėl:
1) patikrinimo procedūrų prisiimant naujus audito įmonės klientus ar tęsiant santykius su turimais klientais, audito įmonės klientų, galutinių naudos gavėjų tapatybės nustatymo, nuolatinio informacijos atnaujinimo, t. y., kad nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai teikiamos apskaitos, audito, įskaitant teisės aktų nustatytą auditą, buhalterijos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos arba verslo ir valdymo konsultacijų ar viešųjų ryšių paslaugos: a) Rusijos vyriausybei arba b) Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms;
2) sandorių, kurie buvo sudaryti, ir prievolių, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, nutraukimo arba jų vykdymo sustabdymo, informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimo.
Tai pat pažymėtina svarba finansinių ataskaitų audito metu specifiškai atsižvelgti į audito įmonės klientų, kuriems audito įmonė teikia audito paslaugas, verslo pobūdį ir galimus sandorius su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos (pvz., audito įmonės klientai, kuriems audito įmonė teikia audito paslaugas, gali prekiauti su juridiniais ar fiziniais asmenimis Rusijoje ar teikti jiems paslaugas, turėti dukterinių įmonių Rusijoje ar būti Rusijos įmonės dukterine įmone, būti susiję su Rusijos juridiniais ar fiziniais asmenimis ir pan.), tinkamą specifinės informacijos atskleidimą finansinėse ataskaitose (pvz., ar išsamiai ir tiksliai pateikta informacija apie santykių su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, nutraukimo/ sustabdymo vertinimą ir galimą įtaką veiklos tęstinumui, veiklos ir finansiniams rezultatams, ir pan.), galimus tarptautinių sankcijų pažeidimus ir visų šių veiksnių įtaką auditui (pvz., gali reikėti peržiūrėti nustatytą rizikos lygį, persvarstyti audito strategiją, pakoreguoti audito procedūras ar numatyti naujas, numatyti audituojamos įmonės vidaus kontrolės priemonių, susijusių su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, tikrinimą ir pan.).
Dėl šios priežasties atkreiptinas dėmesys į poreikį peržiūrėti audito įmonės kokybės valdymo sistemą ir, prireikus, ją atnaujinti, numatyti specialias kontrolės priemones, atnaujinti taikomas audito atlikimo metodologijas ir kitas priemones, užtikrinančias tinkamą auditoriaus ir audito įmonės pareigų laikymąsi dėl:
1) rizikų ir jų įtakos auditui vertinimo, kiek tai susiję su audito įmonės klientų, kuriems audito įmonė teikia audito paslaugas, ryšiais su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus;
2) patikrinimo procedūrų vertinant klientų vykdomus ir sustabdytus tarptautinius atsiskaitymus su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, ir jų įtaką klientų finansinėse ataskaitose pateikiamiems duomenims. Siūlytina įvertinti, ar klientų finansinės būklės ataskaitose (balanse) dėl galimų atsiskaitymų sustabdymo yra tinkamai klasifikuojami trumpalaikiai ir ilgalaikiai straipsniai, ar įvertinamos sandorių netesybų ir turto nuvertėjimo sąnaudos ir, ar tinkamai atskleidžiama su sankcijomis susijusi kliento veiklos rizika ir neapibrėžtumas, jeigu tokie yra.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad be 2014 m. liepos 31 d. Reglamento (ES) Nr. 833/2014, tarptautinių sankcijų klausimai aptariami Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymuose, patvirtintuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-273 ir kituose teisės aktuose. Be to, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtos praktinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams „Prekybos sankcijų vengimo ir apėjimo nustatymas ir prevencija“.
Kai atskaitingas asmuo sumoka už prekes ar paslaugas banko kortele, mokėjimo už prekes ar paslaugas data laikoma pinigų rezervavimo įmonės banko kortelės sąskaitoje data.
Apskaitoje registruojant pinigų judėjimą įmonės banko kortelės sąskaitoje pinigų rezervavimo ir pinigų nurašymo iš sąskaitos ūkinės operacijos registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos įvykdomos. Šiam tikslui gali būti naudojama kontrarinė įšaldytų lėšų sąskaita arba kita įmonės sąskaitų plano sąskaita.
Sudarant finansines ataskaitas balanse turi būti parodoma pinigų suma, kuria įmonė disponuoja paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Pavyzdžiui, kai įmonės atskaitingas asmuo atsiskaito už prekes įmonės banko kortele, įmonės banko kortelės sąskaitos 20X0 m. gruodžio 31 d. išraše yra nurodyti pinigų likutis, rezervuota pinigų suma ir galutinis likutis, kuriuo įmonė gali disponuoti. Įmonės „A“ apskaitoje rezervuota pinigų suma registruojama:
D 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos
K 279 Įšaldytos lėšos (−)
Sudarant įmonės „A“ 20X0 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas balanse parodomas pinigų likutis banko kortelės sąskaitoje, kuriuo įmonė gali disponuoti.
Kai rezervuota pinigų suma 20X1 m. sausio mėn. nurašoma iš įmonės banko kortelės sąskaitos, apskaitoje daromi įrašai:
D 279 Įšaldytos lėšos (−)
K 271 Sąskaitos bankuose
Kai darbuotojas pateikia įmonei ataskaitą su ūkines operacijas patvirtinančiais apskaitos dokumentais, įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės arba
D 63XX Bendrosios ir administracinės sąnaudos
K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos
Kai pirkėjai už prekes ar paslaugas atsiskaito bankų kortelėmis, jas autorizavus, apmokėjimo už prekes (paslaugas) data laikoma atsiskaitymo banko kortele data.
Pavyzdžiui, pagal įmonės kasos aparato žurnalo duomenis paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pirkėjų atsiskaitymų už prekes bankų kortelėmis bendra suma buvo 500 EUR. Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis šią dieną į įmonės sąskaitą buvo įskaityta 410 EUR visų atsiskaitymų bankų kortelėmis. Likę atsiskaitymai bankų kortelėmis į įmonės sąskaitą įskaityti sekančią dieną. Įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 410
D 273 Pinigai kelyje 90
K 500 Prekių pardavimo pajamos 500
Kai pinigai užskaitomi į banko sąskaitą, pagal banko sąskaitos išrašo duomenis įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 90
K 273 Pinigai kelyje 90
Pagal 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas atgalinės nuomos esmė yra ta, kad įsigytas turtas vėliau pagal finansinės nuomos sutartį perduodamas jo pardavėjui. Įmonė, pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį pardavusi savo turtą lizingo davėjui, gauna šį turtą iš lizingo davėjo pagal lizingo (finansinės nuomos) sutarties sąlygas. Atgalinės lizingo (finansinės nuomos) sutarties ekonominė prasmė prilyginama finansavimui už užstatą, kai nuomotojas skolina nuomininkui pinigų, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą
Paprastai turto pardavimo ir atgalinės finansinės nuomos sutarties data sutampa. Pastato pardavimo ir atgalinės finansinės nuomos sutarčių sudarymo datą apskaitoje daromi šie įrašai:
• jei pardavus turtą gaunamas pelnas,
D 271 Sąskaitos bankuose
D 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)
K 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina
K 492 Ateinančių laikotarpių pajamos
• jei pardavus turtą gaunamas nuostolis,
D 271 Sąskaitos bankuose
D 6400 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai
D 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)
K 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina
Pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį pardavus įmonės turtą lizingo davėjui, iš lizingo davėjo gautas turtas apskaitoje užregistruojamas nauja verte. Turto įsigijimo savikainą sudaro sutartyje nurodyta turto vertė bei sutarties sudarymo mokestis. Daromi šie įrašai:
D 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina
K 4211 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
K 4401 Lizingo (finansinės nuomos) einamųjų metų dalis
K 271 Sąskaitos bankuose (sutarties sudarymo mokestis)
Pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį gauto turto, pavyzdžiui, pastato, naujos įsigijimo vertės nusidėvėjimas skaičiuojamas per likusį anksčiau nustatytą naudingo tarnavimo laiką. Apskaitoje nusidėvėjimas registruojamas šiais įrašais:
D 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos
K 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)
Pelnas, gautas pardavus tokį turtą, neturi būti pripažįstamas to laikotarpio, kada turtas buvo parduotas, pajamomis. Jis turi būti pripažįstamas ateinančių laikotarpių pajamomis ir amortizuojamas per atgalinės finansinės nuomos laikotarpį. Amortizacijos sumomis mažinamos per atgalinio lizingo sutarties laikotarpį apskaičiuotos padidėjusios turto nusidėvėjimo sąnaudos. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį apskaitoje daromi šie įrašai:
D 492 Ateinančių laikotarpių pajamos
K 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos
Nuostolis, susidaręs tą turtą pardavus, pripažįstamas to laikotarpio, kada turtas buvo parduotas, sąnaudomis.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu, Įmonių atskaitomybės įstatymu ir apskaitos standartais Specialių nuostatų įmonėms, administruojančioms daugiabučius gyvenamuosius namus, nėra.
Pagal 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ nuostatas pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas.
Pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ nuostatas sąnaudos registruojamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais. Palyginimo principas numato, kad ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti siejamos su sąnaudomis, patirtomis toms pajamoms uždirbti.
Administruojančios įmonės pajamomis pripažįstamas administravimo mokestis ir pačios įmonės atliekamų darbų vertė, o sąnaudomis – įmonės patirtos sąnaudos šioms pajamoms uždirbti. Registruojant administravimo mokestį ir administruojančios įmonės atliktų darbų vertę daromi įrašai:
D 241 Pirkėjų skolos (iš namo savininkų gautinos sumos)
K 500 Suteiktų paslaugų pajamos (administravimo mokestis ir pačios įmonės atliktų darbų vertė)
K 449 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)
Registruojant administruojančios įmonės paslaugų ir kitų atliktų darbų sąnaudas gali būti daromi šie įrašai:
D 600 Suteiktų paslaugų savikaina
D 244 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)
K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės
K 443 Skolos tiekėjams
K 444 Mokėtinas darbo užmokestis
K 446 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos
Pajamomis nepripažįstamos kitų asmenų vardu surinktos lėšos, kadangi tai nėra veiklos tarpininko gaunama ekonominė nauda.
Vykdant tarpininkavimo sandorius, trečiųjų asmenų vardu sumokėtos sumos tarpininko sąnaudomis nepripažįstamos.
Kai daugiabučius namus administruojanti įmonė veikia kaip tarpininkė, tai yra už fiksuoto dydžio atlygį (administravimo mokestį) organizuoja namų priežiūrą, remontą ar atnaujinimą, ir jo neatlieka, bet renka iš daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų mėnesines įmokas, skirtas kitiems ūkio subjektams apmokėti už namų priežiūros, remonto ar atnaujinimo darbus, tai šios įmokos nėra administruojančios įmonės gaunama ekonominė nauda, todėl jos nepripažįstamos pajamomis.
Jei vykdydama įsipareigojimus namo savininkams gyvenamuosius namus administruojanti įmonė atidaro banko sąskaitą, kurioje kaupia namo savininkų įmokas būsimiems namo remonto ar atnaujinimo darbams apmokėti, tai ji savo apskaitoje iš namo savininkų gautas įmokas turėtų registruoti kaip įsipareigojimus namo savininkams. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos savininkų įmokos namo remontui)
Už namo remonto ar atnaujinimo darbus sukauptas lėšas pervedusi rangovams, administruojanti įmonė apskaitoje nurašo įsipareigojimą namo savininkams:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos savininkų įmokos namo remontui)
K 271 Sąskaitos bankuose
Jei įmonė su kitais ūkio subjektais ne tik pasirašo namo remonto ar atnaujinimo darbų sutartis, bet ir prisiima atsiskaitymo už darbus riziką, tai yra įsipareigoja atsiskaityti su rangovais ar kitais ūkio subjektais nepriklausomai nuo to, ar iš namo savininkų bus gautos visos lėšos, tai įmonės apskaitoje turėtų būti registruojami įsipareigojimai rangovams. Be to, jei namo savininkai įsipareigojo įmonei mokėti įmokas už rangovų atliktus darbus, tai apskaitoje turėtų būti registruojama ir iš namo savininkų gautinos sumos. Rangovų atliktų namo priežiūros, remonto ar atnaujinimo darbų vertė įmonės apskaitoje galėtų būti registruojama įrašais:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos savininkų įmokos namo remontui)
D 244 Kitos gautinos sumos (savininkų skola už namo remontą)
K 449 Kitos mokėtinos sumos (skola rangovams)
Vėliau iš namo savininkų gauti pinigai įmonės apskaitoje būtų registruojami:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 244 Kitos gautinos sumos (savininkų skola už namo remontą)
Pervedus pinigus rangovams, įmonės apskaitoje būtų registruojama:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola rangovams)
K 271 Sąskaitos bankuose
Jei už namo remonto ar atnaujinimo darbus atsiskaitymo su rangovais rizikos įmonė neprisiima, tai rangovų atliktų darbų ir namo savininkų įmokų, kurias įmonė turės surinkti, suma galėtų būti registruojama įmonės nebalansinės apskaitos registruose.
Pagal 18-ojo verslo apskaitos standartą „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Todėl sprendžiant, ar administruojančios įmonės apskaitoje turi būti registruojama banko paskola gyvenamųjų namų atnaujinimo (renovacijos) projektui vykdyti, turi būti atsižvelgiama į sudarytų sutarčių ir atliekamų ūkinių operacijų ekonominę prasmę.
Jei įmonė veikia kaip tarpininkė ir, atstovaudama namo savininkams, su kredito įstaiga sudaro namo remonto ar atnaujinimo paskolos sutartį, pagal kurią grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas kredito įstaigai turi ne pati, bet įsipareigoja paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas surinkti iš namo savininkų ir pervesti bankui, tai įmonės apskaitoje turėtų būti registruojami tik iš namo savininkų gauti pinigai ir finansiniai įsipareigojimai pervesti gautas įmokas kredito įstaigai. Iš namo savininkų gautos kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos administruojančios įmonės apskaitoje galėtų būti registruojamos įrašais:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos namo savininkų įmokos kreditui grąžinti)
Pervedus kredito įstaigai namo savininkų įmokas, įmonės apskaitoje būtų registruojama:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (gautos namo savininkų įmokos kreditui grąžinti)
K 271 Sąskaitos bankuose
Šiuo atveju paskolų namui remontuoti ar atnaujinti ir iš namų savininkų gautinų paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokų duomenys galėtų būti registruojami įmonės nebalansinės apskaitos registruose. Sudarant finansines ataskaitas, įmonės aiškinamajame rašte galėtų būti atskleidžiama reikšminga informacija apie kredito įstaigų paskolų sumą, grąžinimo terminus ir iš namų savininkų gautiną sumą.
Jei įmonė su kredito įstaiga sudaro sutartį dėl ilgalaikės paskolos, kurią įsipareigoja pati grąžinti, tai, nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui paskola naudojama, įmonės apskaitoje turėtų būti registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma visa paimtos paskolos suma kaip finansinis įsipareigojimas bankui.
Gavus paskolą, įmonės apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 422 Skolos kredito įstaigoms (ilgalaikė įmonės skola)
K 4411 Skolų kredito įstaigoms einamųjų metų dalis (įmonės skola kredito įstaigai)
Įmonės apskaitoje būtų registruojamos ataskaitinio laikotarpio palūkanų sąnaudos:
D 6802 Kitų įmonei suteiktų paskolų palūkanų sąnaudos
K 441 Skolos kredito įstaigoms (mokėtinos palūkanos)
Pervedusi pinigus kredito įstaigai, įmonė apskaitoje registruoja:
D 4411 Skolų kredito įstaigoms einamųjų metų dalis (įmonės skola kredito įstaigai)
D 441 Skolos kredito įstaigoms (mokėtinos palūkanos)
K 271 Sąskaitos bankuose.
Kai, vykdydama įsipareigojimus namo savininkams, įmonė paskolos pinigais sumoka rangovams už namo remonto ar renovacijos darbus, o namo savininkai įsipareigoja grąžinti įmonei pinigus mokėdami įmokas, tai rangovams sumokėta suma turėtų būti įmonės apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma kaip iš namo savininkų gautina suma. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:
D 167 Po vienų metų gautinos sumos (namo savininkų ilgalaikės skolos)
D 244 Kitos gautinos sumos (namo savininkų ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis)
K 271 Sąskaitos bankuose
Iš namo savininkų gautinos sumos kredito palūkanoms padengti mažina įmonės palūkanų sąnaudas. Apskaitoje galėtų būti daromi įrašai:
D 244 Kitos gautinos sumos (iš namo savininkų)
K 6802 Kitų įmonei suteiktų paskolų palūkanų sąnaudos.
Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ dotacija laikoma valstybės ar savivaldybės institucijos tikslinė parama įmonei, jei įmonė anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjo nustatytas sąlygas.
Jei įmonė, administruojanti ar organizuojanti daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą, veikia kaip tarpininkė ir į banko sąskaitą gauna valstybės paramos daugiabučio namo savininkams lėšas, kurios pagal teisės aktus yra skirtos gyventojams remti (toliau – parama gyventojams) ir kurios pagal nustatytą tvarką turi būti pervestos kredito įstaigai, tai savo apskaitoje įmonė turėtų registruoti ne dotaciją, o įsipareigojimą, arba mažinti iš namo savininkų gautinų įmokų sumą.
Gavus paramos gyventojams pinigus, galėtų būti daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 449 Kitos mokėtinos sumos (gauta parama gyventojams)
Teisės aktų nustatyta tvarka paramos gyventojams pinigus pervedusi kredito įstaigai, įmonė apskaitoje registruotų:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (gauta parama gyventojams)
K 271 Sąskaitos bankuose
Jei administruojanti ar organizuojanti daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą įmonė iš valstybės ar savivaldybės institucijų pagal paramos programą gauna lėšas įmonės patirtoms išlaidoms kompensuoti, pavyzdžiui, įmonės lėšomis parengto daugiabučio namo atnaujinimo projekto sąnaudoms kompensuoti, tokia parama įmonės apskaitoje registruojama kaip su pajamomis susijusi dotacija:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 402 Su pajamomis susijusios dotacijos
Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ su pajamomis susijusi dotacija, skirta patirtoms sąnaudoms kompensuoti, apskaitoje pripažįstama panaudota tokia dalimi, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta:
D 402 Su pajamomis susijusios dotacijos
K 6XX Sąnaudos
Pagal Juridinių asmenų registro nuostatus užsienio juridinio asmens filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti rengiamas ir pateikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu tokia finansinė atskaitomybė būtina pagal įstatymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 75 ir 76 straipsniais, Europos Sąjungos valstybėse narėse arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įregistruotų bendrovių filialai neturi teikti savo atskirų finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šiose valstybėse įregistruotų bendrovių filialai Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti užsienio bendrovės dokumentus, kurie yra parengti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę:
užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas),
užsienio bendrovės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (jeigu sudaromas) ir konsoliduotąjį metinį pranešimą (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas).
Užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti kitose užsienio šalyse (ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir ne Europos ekonominės erdvės valstybėse) įsteigtų juridinių asmenų, kurių teisinės formos yra panašios į bendrovių teisines formas, filialai, jeigu šių bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis kitokiais, negu Europos Sąjungoje taikomi, reikalavimais. Šios užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas vietoj užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas finansinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kurią finansines ataskaitas rengia Lietuvoje įsteigtos bendrovės.
Teisės aktuose nėra prievolės užsienio bendrovės atstovybei rengti metines finansines ataskaitas ir pateikti Juridinių asmenų registrui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 2.53 ir 2.56 straipsniuose nurodyta, kad juridinio asmens filialas ir atstovybė nėra juridiniai asmenys. Lietuvoje įsteigtos įmonės į savo finansines ataskaitas turi įtraukti ir užsienio šalyse įregistruotų filialų ir atstovybių apskaitos duomenis į savo finansines ataskaitas.
Lietuvos Respublikos įmonių apskaitos įstatymas taikomas įmonėms, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 2.53 ir 2.56 straipsniuose nurodyta, kad juridinio asmens filialas ir atstovybė nėra juridiniai asmenys. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis Lietuvoje įsteigtos įmonės filialas ar atstovybė neturi rengti ir teikti finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Išeitinės išmokos pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ VII skyriuje nustatyta tvarka. Išeitinės išmokos gali būti dviejų rūšių:
• nustatytos įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse.
• mokamos pagal atskirą darbuotojo ir darbdavio susitarimą.
Šios išmokos ateityje ekonominės naudos neteiks, todėl apskaitoje jos pripažįstamos sąnaudomis, kai priimamas sprendimas nutraukti darbo santykius neatsižvelgiant, ar prisiimtas įsipareigojimas yra trumpalaikis ar ilgalaikis.
Išeitines išmokas įmonė turi pripažinti dviem atvejais:
• Jei turi teisinį įsipareigojimą.
• Jei turi neatšaukiamą pasižadėjimą.
Išeitinės išmokos pripažįstamos trumpalaikiais arba ilgalaikiais įsipareigojimais darbuotojams. Trumpalaikiais įsipareigojimais darbuotojams išeitinės išmokos pripažįstamos, jei jos bus išmokamos per 12 kalendorinių mėnesių nuo sprendimo nutraukti darbo santykius su darbuotoju priėmimo dienos.
Jeigu vykdydama teisinius įsipareigojimus ar neatšaukiamus pasižadėjimus išmokėti išeitines išmokas įmonė turi parengusi ilgalaikį, išsamų ir formalų išeitinių išmokų planą ir šis planas gali būti patikimai įvertinamas, tokiu atveju numatomos išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais.
Įmonė „X" 20X3 m. gruodžio 30 d. pagal teisinį įpareigojimą apskaičiavo per ataskaitinius 20X4 metus mokėtiną sumą. Apskaičiuota išeitinių išmokų suma 20X3 m. gruodžio 30 d. pripažįstama sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais, o įmonės apskaitoje registruojama:
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis
Kaupiniai išeitinėms išmokoms, kurias įmonė privalo išmokėti išeinantiems į pensiją darbuotojams pagal Darbo kodekso 56 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių” (dviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių dydžio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio) nesudaromi. Kadangi įsipareigojimas atsiranda ne dėl darbuotojo atliekamo darbo, o dėl darbo santykių su juo nutraukimo, tai pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 53 punktą išeitinės išmokos įmonei ateityje ekonominės naudos neteiks, todėl apskaičiuotą jų sumą įmonė turėtų pripažinti ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais.
Įmonių grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės.
16-jame verslo apskaitos standarte „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ nustatyta:
Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Patronuojamoji (dukterinė) įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Lemiamas poveikis įmonei – teisė valdyti įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant gauti naudos.
Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar viena įmonė daro lemiamą poveikį kitai, yra akcijų suteikiamų balsų dalis kitos įmonės akcininkų susirinkime.
Sudarant finansines ataskaitas nei asocijuotosios įmonės, nei kitos įmonės, kurių akcijos nesuteikia teisės daryti reikšmingą poveikį įmonei, nepriskiriamos įmonių grupei.
Pavyzdys. Įmonių grupės
Patronuojamosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų straipsniuose parodomi visų patronuojamųjų įmonių, kurios priklauso įmonė grupei, finansinių ataskaitų duomenys (išeliminuojant šių įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių rezultatus).
Pavyzdyje pateiktos dvi įmonių grupės, kurių patronuojančiosios įmonės yra UAB „X“ ir UAB „A2“.
UAB „X“ konsoliduotose finansinėse ataskaitose apjungiami šių įmonių duomenis:
UAB „A1“, UAB „A2“, UAB „B1“ ir UAB „B2“.
UAB „A2“ konsoliduotose finansinėse ataskaitose apjungiami šių įmonių duomenis:
UAB „A2“, UAB „B1“, UAB „B2“.
Pagal 41-ąjį verslo apskaitos standartą „Įmonių skaidymas“ padalytos ar išdalytos įmonės turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, nurodytas skaidymo sąlygose, lemia įsteigtos naujos ar veikiančios įmonės nuosavo kapitalo dydį ir priėmimo ir perdavimo dieną nuosavas kapitalas jų apskaitoje registruojamas įstatinio kapitalo ir kitose nuosavo kapitalo sąskaitose. Jeigu skaidymo sąlygose nenurodyta, kokiose nuosavo kapitalo sąskaitose turėtų būti registruojamas turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, jis registruojamas formuojamo įstatinio kapitalo ir akcijų priedų ar nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose.
Pagal 41-ąjį verslo apskaitos standartą „Įmonių skaidymas“ naujos ar veikiančios įmonės apskaitoje registruojant turtą ir įsipareigojimus balansine ar tikrąja verte, gali susidaryti skaidymo sąlygose nurodytų ir registravimo dieną esančių turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas. Minėtas skirtumas registruojamas nuosavo kapitalo sąskaitoje „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai“).
Likviduojamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, pinigų srautų, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką ir kitos informacijos atskleidimą aiškinamajame rašte nustato 28-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių likvidavimas“.
Teisės aktų nustatytais atvejais priėmus sprendimą nutraukti įmonės veiklą ir ją likviduoti, pagal sprendimo priėmimo datos duomenis turi būti sudaromos likvidavimo pradžios finansinės ataskaitos.
Prieš parengiant likvidavimo pradžios ataskaitas, turtas įvertinamas tikrąja verte ir balanse parodomas mažesne iš šių verčių: tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas arba balansine verte, nustatyta likvidavimo pradžios datą. Jei tikroji turto vertė, t. y. pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas galimas pardavimo išlaidas yra didesnė už šio turto balansinę vertę, tai turtas įmonės likvidavimo pradžios balanse parodomas balansine verte, nustatyta likvidavimo pradžios datą. Tačiau tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas neturi būti nustatoma pagal priverstinio pardavimo kainą, nebent įmonės vadovybė būtų priversta skubiai parduoti turtą.
Prieš rengdama likvidavimo pradžios ataskaitas, visus įsipareigojimus įmonė turi įvertinti iš naujo. Įsipareigojimai, susiję su rinkos kainomis, pavyzdžiui, ilgalaikės paskolos, kurių palūkanos priklauso nuo rinkoje skelbiamo vertybinių popierių indekso pokyčio, turi būti vertinami tikrąja verte. Skolų, dėl kurių bylinėjamasi teismuose ir jei jų vertė dar nėra nustatyta, įsipareigojimai turi būti vertinami labiausiai tikėtinomis sumomis, kurias įmonė privalės sumokėti.
Prieš sudarant įmonės likvidavimo pradžios ataskaitas, visas įmonės turimas ilgalaikis turtas likvidavimo pradžios datą turi būti perkeliamas į trumpalaikio turto sąskaitas. Prieš perkeldama ilgalaikį turtą į trumpalaikį, įmonė pirmiausia turi apskaičiuoti nematerialiojo turto amortizaciją ir materialiojo turto nusidėvėjimą nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki likvidavimo pradžios balanso datos.
Turtas, kuris buvo užregistruotas kaip ilgalaikis materialusis turtas, įmonės likvidavimo pradžios balanse parodomas trumpalaikio turto straipsniuose balansine arba tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Su rinkos kainomis susiję įsipareigojimai likvidavimo pradžios balanse turi būti parodomi tikrąja verte, o kiti įsipareigojimai – galimo atsiskaitymo su kreditoriais sumomis.
Likviduojamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, pinigų srautų, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pateikimo finansinėse ataskaitose ir kitos informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte tvarką nustato 28-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių likvidavimas“.
Pagal šio verslo apskaitos standarto 19 punktą, jei sprendimo dėl įmonės veiklos nutraukimo ir jos likvidavimo priėmimo datą juridinis asmuo turi sudarytų rezervų ar akcijų priedų ir jei jo dalyviai priima sprendimą juos naikinti, rezervai ir akcijų priedai panaikinami vadovaujantis 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ nuostatomis.
Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 28 punktą, kai teisės aktų nustatytais atvejais mažinamas privalomasis rezervas, apskaitoje registruojamas privalomojo rezervo sumažėjimas ir paskirstytinojo pelno padidėjimas. Todėl naikinant, pavyzdžiui, likviduojamos įmonės sukauptą privalomąjį rezervą, ši ūkinė operacija įmonės apskaitoje gali būti registruojama:
D 331 Privalomasis arba atsargos (rezervinis) kapitalas
K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
Analogiškai įmonės apskaitoje gali būti registruojamos ir ūkinės operacijos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo nenudėvėtos dalies, rezervo savoms akcijoms įsigyti ir kitų įmonės sudarytų rezervų naikinimu.
Vidutinės, didelės ir viešojo intereso įmonės apie bendrovės sprendimą padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą, jei akcininkų sprendimas padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ 70.1.3 punkte nustatytą informaciją: savininkų sprendimą didinti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkimo datą ir dokumento, kuriuo įformintas sprendimas, datą. Kitos įmonės savo nuožiūra gali pasirinkti teikti šią informaciją.
Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 12 punktą, jei yra priimtas akcininkų sprendimas didinti įstatinį kapitalą, apskaitoje įstatinio kapitalo didinimas registruojamas, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.
Teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus įstatų pakeitimą apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (–)
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)
Jei už išleidžiamas akcijas akcininkai sumoka iš anksto, apskaitoje registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)
Įregistravus pakeistus įmonės įstatus, apskaitoje registruojama:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui), iš anksto sumokėta suma
D 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (–), likusi nesumokėta dalis
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas), visa suma
Pagal 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 9 punktą už išleistas akcijas atsiskaitant turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad už akcijas gali būti atsiskaitoma nepiniginiu įnašu, t. y. perduodamu turtu ar turtinėmis teisėmis. Nepiniginį įnašą turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Nepiniginiai įnašai negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos. Akcijų, už kurias sumokama nepiniginiu įnašu, nominaliųjų verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Kai už išleistas akcijas akcininkas atsiskaito turtu, pavyzdžiui, pastatu, iki įmonės įstatų pakeitimo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 121 Pastatai ir statiniai
K 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)
Įregistravus įmonės įstatų pakeitimą, apskaitoje registruojama:
D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui)
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)
Jei už akcijas akcininkas atsiskaito turtu po įstatų pakeitimo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (–)
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)
D 121 Pastatai ir statiniai
K 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (–)
Vadovaujantis 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ 11 punktu, kai akcijų emisijos kaina yra didesnė už nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.
Tik įregistravus įmonės įstatų pakeitimą ir gavus apskaitoje registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose arba
D 449 Kitos mokėtinos sumos (skola akcininkui), iš anksto sumokėta suma
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas (pagrindinis kapitalas)
K 31 Akcijų priedai (emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas)
Pagal 7-ąjį verslo apskaitos standartą „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ esminė apskaitos klaida – praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose padaryta klaida, dėl kurios tos finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis. Esminės klaidos gali daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenims, kad tų laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis. Reikšmingumo kriterijus nusistato pati įmonė ir įtraukia juos į savo apskaitos politiką.
Klaidos taisomos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ V skyriuje nustatyta tvarka.
Esminės klaidos taisomos retrospektyviniu būdu, apskaitoje koreguojant ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Taip pat taisomi tie turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai, kuriems padaryta klaida turėjo įtakos. Taisant apskaitos klaidas buhalteriniai įrašai daromi ataskaitinį laikotarpį.
Sudarant finansines ataskaitas kiekvieno ankstesnio laikotarpio duomenų taisymo suma įtraukiama į to laikotarpio pelną ar nuostolius. Ankstesnių duomenų už finansinėse ataskaitose pateiktų laikotarpių duomenis taisymo suma įtraukiama koreguojant anksčiausio finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį ir pataisomos tos finansinių ataskaitų eilutės, kurių duomenims padaryta klaida turėjo įtakos.
Patvirtintos ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos netikslinamos.
Kai taisoma praėjusio ataskaitinio laikotarpio esminė klaida, rengiant ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas koreguojama pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ar pinigų srautų ataskaitos, jei šios ataskaitos rengiamos, lyginamoji (praėjusio ataskaitinio laikotarpio) informacija.
Pavyzdžiui, jeigu 20X2 metais padaryta esminė klaida pastebėta tik sudarant 20X3 metų finansines ataskaitas, tai klaidingi 20X2 metų finansinių ataskaitų duomenys perskaičiuojami, informacija apie pokyčius pateikiama 20X3 metų aiškinamajame rašte, o 20X2 metų finansinių ataskaitų duomenys, apskaičiuoti ištaisius esminę klaidą, pateikiami rengiamų 20X3 metų pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso skiltyje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ kaip lyginamoji informacija.
Kai taisoma ankstesnio laikotarpio už finansinėse ataskaitose pateiktus laikotarpius esminė klaida, taisymo suma koreguojamas anksčiausio finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis balanse ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, jei ši ataskaita rengiama, ir tie finansinių ataskaitų straipsniai, kurių duomenims padaryta klaida turėjo įtakos.
Kai ištaisoma praėjusių metų esminė klaida, rengiant ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas perskaičiuojama pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso lyginamoji informacija. Kadangi pelno (nuostolių) ataskaitoje koreguojama lyginamoji informacija, pasikeičia ir to laikotarpio grynojo pelno (nuostolių) likutis. Jei įmonė rengia nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, tai 20X2 m. esminės klaidos taisymo suma 20X3 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje atskira eilute neišskiriama, o pasikeitęs grynojo pelno (nuostolių) likutis parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos 9 eilutės „Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)“ ir skilties „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“ langelyje. Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje esminės klaidos taisymo suma įrašoma 8 eilutės „Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)“ ir skilties „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“ langelyje.
Kai ištaisoma laikotarpio, buvusio prieš finansinėse ataskaitose pateiktus laikotarpius, esminė klaida, pvz., 20X3 m. ištaisoma 2020 m. padaryta klaida, jei įmonė rengia nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, tai 20X3 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje 20X0 metų esminės klaidos taisymo suma įrašoma 3 eilutės „Esminių klaidų taisymo rezultatas“ skilties „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai“) langelyje.
Neesminės klaidos taisomos einamojo laikotarpio kai jos buvo pastebėtos, apskaitoje ir klaidų taisymo rezultatai įtraukiami į ataskaitinį laikotarpį. Neteisingai užregistruotos ūkinės operacijos taisomos papildomais ar atvirkštiniais ūkinių operacijų įrašais. Finansinėse ataskaitose lyginamoji informacija nekoreguojama.
Mažųjų bendrijų finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiais teisės aktais:
Mažosioms bendrijoms netaikomi Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnis „Įmonių kategorijos“ ir 7 straipsnis „Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis“. Mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir parengimo reikalavimai nustatomi Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose.
Mažųjų bendrijų apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudėties, turinio ir sudarymo reikalavimai nustatyti 38-ajame verslo apskaitos standarte „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.
Mažoji bendrija turi teisę pasirinkti, ar tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas vadovausis:
1. tik 38-uoju verslo apskaitos standartu;
2. visais kitais Lietuvos finansinės atskaitomybės standartais (verslo apskaitos standartais).
Paaiškinimų ir pavyzdžių, kaip apskaitoje registruoti ūkines operacijas ir sudaryti finansines ataskaitas, ji gali rasti atitinkamo standarto metodinėse rekomendacijose.
Verslo apskaitos standartai ir jų taikymo metodinės rekomendacijos skelbiami AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skiltyje: „Veiklos sritys. Apskaita. Verslo apskaitos standartai. Metodinės rekomendacijos“.
38-ajame verslo apskaitos standarte „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ nustatyti daug paprastesni apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai nei kituose verslo apskaitos standartuose.
Pagrindiniai apskaitos tvarkymo skirtumai yra šie:
Jei mažoji bendrija pasirenka tvarkyti apskaitą pagal 38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, ji rengia šiame standarte nurodytas ataskaitas:
1) balansą,
2) pelno (nuostolių) ataskaitą,
3) aiškinamąjį raštą.
Jei mažoji bendrija pasirenka tvarkyti apskaitą ne pagal 38-ąjį verslo apskaitos standartą, o pagal visus kitus verslo apskaitos standartus, ji rengia pagal 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“, 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“ ir 6-ąjį verslo apskaitos standartą „Aiškinamasis raštas“ šias ataskaitas:
1) sutrumpintą balansą (pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 2 priedą),
2) pelno (nuostolių) ataskaitą (pagal 3-iojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 1 priedą),
3) aiškinamąjį raštą (pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ II skyrių „Aiškinamojo rašto turinys“, III skyrių „Bendroji aiškinamojo rašto dalis“, IV skyrių „Apskaitos politika“ ir V skyrių „Visų įmonių aiškinamojo rašto pastabos“).
Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų formos, paruoštos naudoti „Excel“ programoje, skelbiamos AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skiltyje: Veiklos sritys. Apskaita. Verslo apskaitos standartai Finansinių ataskaitų formos nuo 2016-01-01.
Įmonių grupės įmonių mokestinių nuostolių perdavimą vienos kitai reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnis. Šia įstatymo nuostata vadovaujamasi apskaičiuojant įmonės pelno mokestį pelno mokesčio deklaracijoje.
Mokestinius nuostolius iš kitos įmonės neatlygintinai gavusios ir juos panaudojusios įmonės apskaitoje iš pelno mokesčio deklaracijos registruojamos mažesnės pelno mokesčio sąnaudos.
Mokestinius nuostolius kitai įmonei neatlygintinai perdavusios įmonės, jei jos apskaitoje nebuvo užregistruotas atidėtojo pelno mokesčio turto dėl nepanaudotų mokestinių nuostolių, jokie įrašai neturi būti daromi. Jei įmonės apskaitoje buvo užregistruotas atidėtojo pelno mokesčio turto dėl nepanaudotų mokestinių nuostolių, jis turėtų būti nurašomas ir užregistruojamos atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl nepanaudotų mokestinių nuostolių turi būti apskaitoje registruojamas pagal 24 VAS VII skyriaus (20–22 punktų) nuostatas. Pagal šio standarto 3 punktą labai mažos ir mažos įmonės gali pasirinkti netaikyti 24 VAS.
Mokestinius nuostolius iš kitos įmonės gavusios įmonės apskaitoje jos sumokėtas (mokėtinas) atlygis pripažįstamas sąnaudomis. Apskaitoje registruojama:
K 272 Pinigai sąskaitose arba 449 Kitos mokėtinos sumos
D 631 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos
Jeigu mokestinius nuostolius perdavusios įmonės apskaitoje nėra užregistruoto atidėtojo pelno mokesčio turto dėl nepanaudotų mokestinių nuostolių, tai gautas (gautinas) atlygis pripažįstamas pajamomis. Apskaitoje registruojama:
D 272 Pinigai sąskaitose arba D 242 Įmonių grupės įmonių skolos
K 5401 Kitos veiklos pajamos
Jeigu mokestinius nuostolius perdavusios įmonės apskaitoje yra užregistruotas atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl nepanaudotų mokestinių nuostolių, tai perdavus mokestinius nuostolius gautas (gautinas) atlygis laikomas atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų kompensavimu. Apskaitoje registruojama:
1) nurašomas atidėtasis pelno mokesčio turtas ir registruojamos atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos:
D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
K 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
2) gauto (gautino) atlygio suma mažinamos atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos:
D 272 Pinigai sąskaitose arba D 242 Įmonių grupės įmonių skolos
K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
Jeigu gauto (gautino) atlygio suma viršija nurašius atidėtojo pelno mokesčio turtą apskaitoje užregistruotą atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų sumą, tai skirtumas pripažįstamas pajamomis.
Jeigu gauto (gautino) atlygio suma yra mažesnė už nurašomą atidėtojo pelno mokesčio turto sumą, tai atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų kompensavimas gali būti registruojamas šiais įrašais:
D 27 Pinigai arba D 244 Kitos gautinos sumos
D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
K 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“ pajamos yra ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pagal šio standarto 8 punktą pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
Pajamomis lombardo apskaitoje turėtų būti laikomos palūkanos už suteiktą paskolą ir (ar) užstato pardavimo pelnas. Pavyzdžiui, lombardas asmeniui paskolina 100 EUR. Paskolos užstatas yra įkeistas daiktas. Palūkanos už paskolą yra 20 EUR. Suteikta paskola registruojama:
D 244 Kitos gautinos sumos 100
K 271 Sąskaitos bankuose 100
Pasibaigus laikotarpiui, už kurį apskaičiuotos palūkanos, lombardas apskaitoje turėtų registruoti:
D 244 Kitos gautinos sumos 20
K 5802 Kitų suteiktų paskolų palūkanų pajamos 20
Asmeniui grąžinus paskolą, lombardo apskaitoje turėtų būti daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 120
K 244 Kitos gautinos sumos 120
Jei asmuo paskolos negrąžina, lombardas gautiną sumą turėtų nurašyti, o įkeistą daiktą pripažinti turtu:
D 20 Atsargos 120
K 244 Kitos gautinos sumos 120
Apskaitoje registruojant atsargas, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas pasirenkama mažesnė suma, t. y. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynoji galimo realizavimo vertė. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas įtraukiamas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
Pardavęs minėtą daiktą už 120 EUR, lombardas apskaitoje turėtų registruoti:
D 241 Pirkėjų skolos arba 271 Sąskaitos bankuose 120
K 20 Atsargos 120
Jei minėtą daiktą lombardas pardavė už didesnę sumą negu jo balansinė vertė, pavyzdžiui, už 200 EUR, pagal teisės aktų reikalavimus jis apskaitoje turėtų registruoti įsipareigojimą klientams:
D 241 Pirkėjų skolos arba 271 Sąskaitos bankuose 200
K 20 Atsargos 120
K 4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai 80
Jeigu dėl nuo lombardo nepriklausančių aplinkybių kreditoriaus reikalavimą viršijančios sumos pagal teisės aktų reikalavimus negalima sumokėti daiktą įkeitusiam asmeniui, pavyzdžiui, negalima su juo susisiekti, nors ir buvo imtasi visų veiksmų įkaito davėjo buvimo vietai nustatyti, įkaito davėjas per nustatytą terminą nesikreipė į lombardą dėl kreditoriaus reikalavimą viršijančios sumos atsiėmimo ir pan., lombardas apskaitoje turėtų registruoti pajamas:
D 4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai 80
K 54 Kitos veiklos pajamos 80
Pagal 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ 16 punkto nuostatas, pardavus dovanų čekius ar elektroninius vienkartinius bilietus, apskaitoje registruojami gauti avansai. Pajamos pripažįstamos, kai pateikusiam čekį pirkėjui parduodamos prekės ar suteikiamos paslaugos arba kai čekiai nustoja galioti.
Pardavusi dovanų kuponus ar elektroninius bilietus, įmonė apskaitoje registruoja įsipareigojimus pirkėjams:
D 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai
K 442 Gauti avansai
Pardavus prekes ar suteikus paslaugas pagal dovanų kuponus, pripažįstamos prekių pardavimo pajamos ir įsipareigojimų sumažėjimas:
D 442 Gauti avansai
K 500 Pardavimo pajamos
Jeigu įmonės parduoti dovanų kuponai ar elektroniniai bilietai nebuvo panaudoti per jų platinimo taisyklėse nurodytą laiką, tai šiam laikotarpiui pasibaigus, įmonė įsipareigojimų pirkėjams sumažėjimą turėtų pripažinti ataskaitinio kitos veiklos laikotarpio pajamomis:
D 442 Gauti avansai
K 540 Kitos veiklos pajamos
Kai pagal turto nuomos sutartį nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei jų atsirastų per visą nuomos laikotarpį, tai nors vėliau jis galės būti įskaitomas kaip turto nuomos mokestis už paskutinį nuomos mėnesį (mėnesius) arba grąžinamas nuomininkui, nuomininko apskaitoje registruojamas sumokėtas užstatas.
Sumokėtų užstatų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirta sąskaita Nr. 2084 Užstatas.
Balanse sumokėti užstatai parodomi atsargų straipsnyje.
Kai pagal turto nuomos sutarties sąlygas nuomininkas privalo iš anksto sumokėti nuomos mokestį už paskutinį vieną ar du mėnesius, kurio nuomotojas negalės panaudoti nuostoliams atlyginti, jei jų atsirastų per nuomos laikotarpį, tai nuomininko apskaitoje registruojamas sumokėtas avansas.
Už paslaugas sumokėtų avansų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirta sąskaita Nr. 2080 „Sumokėti avansai tiekėjams“ ir Nr. 1730 „Kito turto įsigijimo savikaina“.
Balanse avansu sumokėtas nuomos mokestis parodomas atsargų ir kito ilgalaikio turto straipsniuose.
Kai pagal turto nuomos sutartį nuomininkas privalo sumokėti už paskutinį vieną ar du mėnesius nuomotojui vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio depozitą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei jų atsirastų per visą nuomos laikotarpį, tai nors vėliau jis ir galės būti įskaitomas kaip turto nuomos mokestis už paskutinį nuomos mėnesį/mėnesius arba grąžinamas nuomininkui, nuomotojo apskaitoje registruojamas gautas užstatas.
Gautų užstatų apskaitai sąskaitų plane gali būti skiriama atskira sąskaita, pvz., Nr. 4423 „Gauti užstatai“.
Gauti užstatai parodomi balanso dalyje G.II. „Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ gautų avansų straipsnyje.
Kai pagal turto nuomos sutarties sąlygas nuomininkas privalo iš anksto sumokėti už paskutinį vieną ar du mėnesius nuomos mokestį, kurio nuomotojas negalės panaudoti nuostoliams atlyginti, jei jų atsirastų per nuomos laikotarpį, tai nuomotojo apskaitoje registruojamas gautas avansas.
Gautų avansų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirtos sąskaitos Nr. 4421 ir Nr. 4231 „Iš paslaugų gavėjų gauti avansai“.
Avansu gautas nuomos mokestis parodomas balanso dalyje G. I. „Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai“ ir G.II. „Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ gautų avansų straipsniuose.
Pakuotėms taikomą užstato sistemą reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatyme nustatyta, kad „pakuotės užstatas“ yra pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ar importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma „užstato sistema“, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.
Informaciją apie pakuotėms taikomą užstato sistemą galima rasti VšĮ Užstato sistemos administratoriaus interneto svetainėje adresu https://grazintiverta.lt/.
Įsigijus prekių, kurių pakuotėms taikoma Įstatyme nustatyta užstato sistema, apskaitoje registruojama prekės su pakuote vertė ir sumokėtas užstatas, t. y. pinigų suma sumokėta siekiant užtikrinti, kad pakuotė ar jos atliekos bus grąžintos. Kadangi prekės pakuotės ar pakuotės atliekų vertė yra įtraukta į prekės vertę, ji apskaitos dokumentuose atskirai neišskiriama.
Informaciją apie pakuotes ir jų atliekas įmonė turėtų kaupti teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal poreikį nebalansinių sąskaitų registruose, kurių turinį ir skaičių turėtų nusistatyti savo apskaitos politikoje.
Perkant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, sumokėtas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip sumokėtas avansas. Sumokėjus pinigus daromi įrašai:
D 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)
K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa
Įsigyta prekė apskaitoje registruojama įprasta tvarka pagal 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas, apskaitos dokumente (sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite) atskirai nurodyta prekės kaina, pakoreguota pirktų prekių nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis.
Įmonės sumokėto užstato suma nurašoma, kai grąžinus užstato sistemoje dalyvaujančios prekės pakuotę atgaunamas užstatas. Gavus pinigus daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa
K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)
Jei įmonė už grąžintas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes įsigyja pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų, įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės arba
D 631 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos
D 244 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)
K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)
Parduodant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, gautas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip gautas avansas. Gavus pinigus daromi įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa
K 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)
Gautų užstatų suma nurašoma, kai išmokamas (grąžinamas) užstatas už priimtas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes.
Atsižvelgdama į konkrečias sąlygas įmonė pasirenka, kurioje buhalterinėje sąskaitoje – Nr. 442 „Gauti avansai“ ar Nr. 244 „Kitos gautinos skolos“ – registruos už grąžintas pakuotes pirkėjams išmokėtas sumas.
Pavyzdžiui, veiklą pradedanti įmonė tikisi, kad veiklos pradžioje išmokos už priimtas pakuotes viršys parduodant prekes gaunamų užstatų sumą, todėl nusprendžia gautų ir grąžintų užstatų sumas registruoti sąskaitoje Nr. 244 „Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai)“.
Kai užstatas už priimtas užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotes išmokamas grynaisiais pinigais, apskaitoje daromi įrašai:
D 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai) arba
D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)
K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa
Jei pirkėjas už užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuotę įsigyja įmonės parduodamų prekių ar paslaugų, įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai) arba
D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)
K 500 Prekių pajamos
K 449 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)
Parduotų prekių savikaina apskaitoje registruojama įprasta tvarka pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ nuostatas.
Jei už priimtas pakuotes išmokėtos sumos registruojamos sąskaitoje Nr. 244“ Kitos gautinos skolos“, sudarant finansines ataskaitas paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną daromi koreguojamieji įrašai:
D 442 Gauti avansai (pakuočių užstatai)
K 244 Kitos gautinos skolos (pakuočių užstatai)
Kai parduodant prekes gautų užstatų suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija už priimtas pakuotes išmokėtų užstatų sumą, tai sudarant finansines ataskaitas perviršio suma parodoma balanso per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje.
Jei iš pirkėjų gauti ir grąžinti užstatai už pakuotes registruojami toje pačioje sąskaitoje Nr. 442 „Gauti avansai (pakuočių užstatai)“, tai kai išmokėtų užstatų už priimtas pakuotes suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija parduodant prekes gautų užstatų sumą, sudarant finansines ataskaitas perviršio suma parodoma balanso per vienus metus gautinų sumų straipsnyje (labai mažų įmonių trumpo balanse – kito trumpalaikio turto straipsnyje).
Įmonės, pasirinkusios nedalyvauti užstato už pakuotes sistemoje, nes joms taikoma Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio „Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje“ išimtis, nepriima užstato sistemoje dalyvaujančių prekių pakuočių, todėl įsigyjant prekes sumokėtą užstatą ir parduodant prekes gautą užstatą apskaitoje gali registruoti toje pačioje buhalterinėje sąskaitoje Nr. 208 „Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)“.
Perkant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, sumokėtas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje registruojamas kaip sumokėtas avansas. Sumokėjus pinigus gali būti daromi įrašai:
D 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)
K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa
Parduodant prekę, kuriai taikoma užstato sistema, gautas ir sąskaitoje faktūroje, kasos aparato kvite ar kitame apskaitos dokumente atskirai nurodytas pakuotės užstatas įmonės apskaitoje būtų registruojamas darant tokius įrašus:
D 271 Sąskaitos bankuose, D 272 Kasa
K 208 Sumokėti avansai (pakuočių užstatai)
Pavyzdžiui, 20X4 m. sausio 15 d. įmonė A (toliau – lizingo gavėjas) pagal lizingo sutartį iš įmonės B (toliau – lizingo davėjas) įsigijo automobilį. Lizingo laikotarpis – 3 m. (36 mėn.). Sutartyje nurodyta automobilio vertė – 39 456 EUR, mokama po 36 EUR už dieną kiekvieno ketvirčio ir nuomos laikotarpio pabaigoje, palūkanos nenurodytos. Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutartį, registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą (metinė rinkos palūkanų norma – 5 %) minimalių lizingo įmokų suma.
Diskontuotai grynųjų būsimų pinigų srautų vertei apskaičiuoti galėtų būti naudojama ši formulė:
PSNPV = PS1 : (1 + r)1/365 + PS2 : (1 + r)2/365 + ... + PSn : (1 + r)n/365,
kur
PSNPV – diskontuotų grynųjų pinigų srautų dabartinė vertė;
PS1 ...PSn – 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimi pinigų srautai kalendorinėmis dienomis;
r – rinkos palūkanų norma, išreikšta absoliutiniu skaičiumi;
1 ... n – laikotarpiai, kurių grynieji būsimi pinigų srautai skaičiuojami.
Automobilio įsigijimo savikaina įsigijimo metu diskontuojant visus būsimuosius mokėjimus galėtų būti skaičiuojama taip:
2 700 EUR : (1 + 0.05)75/365 + 3 276 EUR : (1 + 0.05)166/365 + ……. +540 EUR : (1 + 0.05)1096/365 = 36 483 EUR
Dabartinė vertė gali būti apskaičiuojama Excel lentelėje. Excel lentelėje įrašius nuomos pradžios datą, mokėjimų apskaičiavimo datas ir sumas, dienų skaičius (laikotarpiai) ir diskontuotos sumos (dabartinė vertė) apskaičiuojamos automatiškai pagal įvestas formules:
1 pav. Diskontuotos sumos apskaičiavimas
Pirmojo mokėjimo dabartinė vertė 2673 D3 langelyje gali būti apskaičiuojama taikant formulę PV. PV formulės laukelyje „Norma“ įrašoma palūkanų norma (nurodoma 5 %), laukelyje „laikot_sk“ įrašomas laikotarpių skaičius (nurodoma A4/365), laukelyje „Br“ įrašoma nediskontuota vertė (nurodomas C4 langelis). Nukopijavus formulę iš D3 langelio į kitus D stulpelio langelius, bus automatiškai apskaičiuotos ir kitų laikotarpių diskontuotos sumos.
2 pav. Dienų skaičiaus apskaičiavimas
Dienų skaičius A4 laukelyje gali būti apskaičiuojamas taikant formulę Days.
Days formulės langelyje „Pabaigos_data“ nurodomas B4 langelis, o langelyje „Pradžios_data“ – B3 langelis (absoliuti koordinatė). Atitinkamai Days formulė taikoma A5 ir kituose langeliuose.
Pavyzdžiui, įmonė pirko žemę už 200 000 EUR. Pagal sutartį 100 000 EUR sumokama iš karto, o 100 000 EUR sumokama po dvejų metų be palūkanų. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma 5 % (0,05), tai mokėtinos sumos dabartinė vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:
PVNPV = FVn x 1/(1+i)^n ,
kur PVNPV – dabartinė vertė, FVn – būsimoji vertė n metais, i – palūkanų norma, išreikšta dešimtaine trupmena, n – laikotarpis iki mokėjimo datos.
Įrašius reikšmes PVNPV = 100 000 EUR x 1:(1+0,05)2 = 100 000 EUR : 1,052 = 90 703 EUR
Excel lentelėje dabartinė vertė, šiuo atveju, gali būti apskaičiuojama įvedus formulę PV:
3 pav. Dabartinės vertės apskaičiavimas
Jei duomenys iš anksto įrašomi į Excel lentelę, pavyzdžiui, 100 000 į A1 langelį, 0,05 į A2, o 2 į A3, formulėje nurodomos skaičių koordinatės.
Pavyzdys:
„Lietuvos įmonė užsienio valstybės įmonei išrašė 1 000 EUR sąskaitą faktūrą, pavyzdžiui, už toje užsienio valstybėje turimo nekilnojamojo turto nuomą. Pagal tos valstybės mokesčių įstatymus šios pajamos apmokestinamos taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą (mokestį prie pajamų šaltinio išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka nuomos mokestį sumokėjusi užsienio įmonė), todėl užsienio įmonė iš 1 000 EUR išskaičiavo 100 EUR (10 proc.) pelno mokestį ir Lietuvos įmonei sumokėjo 900 EUR (90 proc. sąskaitos sumos).“
Apskaitoje registruojama ūkinė operacija pagal Lietuvos įmonės užsienio valstybės įmonei išrašytą sąskaitą faktūrą:
D 241 Pirkėjų skolos (100 proc. sąskaitos sumos) 1 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos (100 proc. sąskaitos sumos) 1 000
Kai užsienio valstybės įmonė apmoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose (90 proc. sąskaitos sumos) 900
K 241 Pirkėjų skolos (90 proc. sąskaitos sumos) 900
Toliau pateikiami apskaitos įrašai, kuriais gali būti registruojamas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, esant skirtingoms aplinkybėms.
1. Tą pačią užsienio valstybės įmonės skolos (90 proc. sąskaitos sumos) apmokėjimo dieną turėtų būti nurašyta likusi užsienio valstybės įmonės skola (100 EUR), nes pastaroji suma yra išskaičiuotas ir į užsienio valstybės biudžetą sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos negali būti atskaitomas, apskaitoje galima būtų registruoti:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai
(10 proc. sąskaitos sumos) 100
K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos) 100
2. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos gali būti atskaitomas įvykdžius tam tikras sąlygas, bet leidžiamą atskaityti sumą (pavyzdžiui, 20 EUR) įmonė apskaičiuos tik pasibaigus finansiniams metams, tą pačią dieną, kai užsienio valstybės įmonė sumoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje galima būtų registruoti keliais būdais. Registruojant ūkinę operaciją 2-uoju variantu, įmonėms rekomenduojama sukurti papildomą analitinę, pavyzdžiui, sąskaitą Nr. 2451 „Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis“.
Pirmas apskaitos įrašų variantas:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai
(10 proc. sąskaitos sumos) 100
K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos) 100
Antras apskaitos įrašų variantas:
D 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis
(10 proc. sąskaitos sumos) 100
K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos) 100
Apskaičiavus ataskaitinių finansinių metų, pavyzdžiui, 880 EUR pelno mokestį (PLN204 59 laukelis) ir atskaitomą užsienio valstybėje sumokėtą pelno mokestį prie pajamų šaltinio (PLN204 60 ir 61 laukeliai ), įmonės apskaitoje daromi atitinkami įrašai. Pirmas apskaitos įrašų variantas:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai 880
K 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai 880
ir
D 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai 20
K 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai 20
Antras apskaitos įrašų variantas:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai 880
K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis 20
K 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai (880 EUR – 20 EUR) 860
ir nurašomas 2451 sąskaitos likutis:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai 80
K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis 80
3. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos gali būti atskaitomas, ir įmonė yra įsitikinusi, kad gaus dokumentus, reikalingus mokesčiui atskaityti, ji apskaičiuoja atskaitomą sumą (pavyzdžiui, 20 EUR) ir tą pačią dieną, kai užsienio valstybės įmonė sumoka 90 proc. sąskaitos sumos, apskaitoje registruoja:
D 6900 Ataskaitinių metų pelno ir panašūs mokesčiai (100 EUR – 20 EUR) 80
D 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis 20
K 241 Pirkėjų skolos (10 proc. sąskaitos sumos) 100
Kai įmonė apskaitoje užregistruoja apskaičiuotą ataskaitinių finansinių metų pelno mokesčio sumą, užsienio valstybėje sumokėtas pelno mokestis prie pajamų šaltinio atskaitomas iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos ir apskaitoje gali būti registruojamas:
D 4470 Pelno mokesčio įsipareigojimai 20
K 2451 Atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas pelno mokestis 20
Pavyzdinis sąskaitų planas – tai sąskaitų sąrašas, patvirtintas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V2-1 „Dėl pavydinio sąskaitų plano patvirtinimo“, skirtas ūkinių operacijų registravimui apskaitoje finansinėms ataskaitoms sudaryti pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (verslo apskaitos standartus). Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra ir sąskaitų pavadinimai atitinka finansinių ataskaitų straipsnius ir pavadinimus.
Pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos naudojamos verslo apskaitos standartų metodinių rekomendacijų pavyzdžiuose, aiškinant kaip pagal verslo apskaitos standartų nuostatas gali būti apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos.
Pavyzdinis sąskaitų planas nėra privalomas. Kiekvienas ūkio subjektas turi turėti vadovo nustatytą subjekto naudojamą sąskaitų planą, parengtą atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.
Specifinių sričių, mažųjų bendrijų, kredito unijų, investicinių fondų sąskaitų plano arba jo dalių pavyzdžiai pateikiami verslo apskaitos standartų metodinėse rekomendacijose.
Pavyzdinis sąskaitų planas skelbiamas AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skiltyje: Veiklos sritys. Apskaita. Verslo apskaitos standartai.
Kai pirkėjas gauna PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, jis apskaitoje registruoja:
D 2441 Gautinas pridėtinės vertės mokestis
K 4492 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.
Kai pardavėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą su nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, jis savo apskaitoje registruoja tik pajamas ir gautiną sumą be PVM.
Trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių straipsnyje parodomi 3-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 29 punkte nurodyti duomenys.
Įsigytų atsargų duomenys – tai per ataskaitinį laikotarpį pirktų atsargų vertė (pirkimai), t. y. žaliavų, medžiagų, komplektavimo detalių ir pirktų prekių skirtų perparduoti įsigijimo savikaina atėmus grąžinimus.
Sunaudotų išteklių duomenys – tai ataskaitinio laikotarpio įmonės pagrindinę veiklą užtikrinančios sąnaudos, išskyrus kituose ataskaitos straipsniuose parodomas (su darbo santykiais susijusių sąnaudų straipsnyje, nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo straipsnyje), t. y. elektros, šilumos energijos, dujų, kuro, biuro, reklamos, apskaitos, teisės, turto nuomos, eksploatacijos, remonto, komisinių, apsaugos ir kitos gamybos, prekybos ar paslaugų įmonės veiklą užtikrinančių materialinių išteklių sąnaudos pagal įmonės apskaitos politiką.
Trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos atsargų likučio pokyčio straipsnyje parodomi 3-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 30 punkte nurodyti duomenys.
Atsargų likučio pokytis – tai žaliavų, medžiagų, komplektavimo detalių ir pirktų prekių skirtų perparduoti balansinės vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį.
Atsargų likučio pokytis apskaičiuojamas pagal trumpo balanso B.1. str. „Atsargos“ duomenis:
Apskaičiuojant atsargų likučio pokytį iš atsargų balansinės vertės turi būti atimamos sumokėtų avansų ir užstatų sumos, ilgalaikio turto, skirto perparduoti, vertė.
Ateinančių laikotarpių sąnaudos apibūdintos 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 33 punkte.
Balanso C dalyje Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos parodomos nuomos, prenumeratos, abonementų, draudimo ir panašių tęstinio pobūdžio paslaugų ateinančių laikotarpių sąnaudos, kai yra abi šios sąlygos:
• įmonė avansu sumokėjo už paslaugas pagal sąskaitą faktūrą, draudimo polisą ar kitą apskaitos dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą arba yra didelė tikimybė, kad per ateinančius laikotarpius paslaugos bus gautos ir žinoma jų kaina;
• paslaugos bus gaunamos nuolatos daugiau nei vieną ateinantį ataskaitinį laikotarpį, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių FA rinkinys (gali būti 2 mėnesiai, penki mėnesiai, metai ir t.t.).
Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas apskaičiuojama ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti sąnaudų dalis, koreguojamas ateinančių laikotarpių sąnaudų likutis ir registruojamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos.
Ateinančių laikotarpių pajamos apibūdintos 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 51 punkte.
Balanso H dalyje Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos parodomos nuomos, prenumeratos, abonementų, draudimo ir panašių tęstinio pobūdžio paslaugų ateinančių laikotarpių pajamos, kai yra abi šios sąlygos:
• įmonė avansu gavo pinigus už paslaugas pagal sąskaitą faktūrą, draudimo polisą ar kitą apskaitos dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą arba yra didelė tikimybė, kad per ateinančius laikotarpius paslaugos bus suteiktos ir žinoma jų kaina;
• paslaugos teikiamos nuolatos daugiau nei vieną ateinantį ataskaitinį laikotarpį, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių FA rinkinys (gali būti 2 mėnesiai, ketvirtis, penki mėnesiai, metai ir t.t.).
Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas apskaičiuojama ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti pajamų dalis, koreguojamas ateinančių laikotarpių pajamų likutis ir registruojamos ataskaitinio laikotarpio pajamos.
Ateinančių laikotarpių pajamos registruojamos ir kitais atvejais, kai tai nustatyta apskaitos standartuose, pavyzdžiui:
• pelnas, gautas pardavus turtą pagal atgalinės nuomos (atgalinio lizingo) sutartį, kaip nustatyta 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ 45 punkte;
• lojalumo programas taikančių įmonių pajamų dalis, susijusi su pirkėjų kaupiamais lojalumo taškais, kaip nustatyta 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ 15 punkte.
31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 34 punkte nurodyta: kai pagal darbuotojų kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį naudos gavėjas yra darbdavys, kaupimui skirta draudimo įmokos dalis pripažįstama finansiniu turtu ir apskaitoje registruojama pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus, o kita draudimo įmokos dalis pripažįstama sąnaudomis.
Kaupiamojo darbuotojo gyvybės draudimo įmoka, mokama pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas, įmonės apskaitoje pripažįstama:
• draudimo įmonės investuojama į įmonės pasirinktą investavimo sritį suma pripažįstama ilgalaikiu finansiniu turtu;
• draudimo įmonės paslaugų teikimo mokestis pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos
sąnaudomis.
Apskaitoje daromi įrašai:
D 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
D 6810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos
K 4494 Kitos mokėtinos sumos arba
K 271 Sąskaitos bankuose
Sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas įvertinamas tikrąja verte, vertės pasikeitimo suma pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis:
jei investicijų vertė padidėja,
D 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos
jei investicijų vertė sumažėja,
D 6810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos
K 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
Pasibaigus kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčiai ir gavus draudimo išmoką, nurašomas ilgalaikis finansinis turtas, o šių sumų skirtumas pripažįstami finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis:
jei išmoka didesnė nei apskaitoje užregistruota finansinio turto vertė:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
K 5810 Kitos finansinės investicinės veiklos pajamos
jei išmoka mažesnė nei apskaitoje užregistruota finansinio turto vertė:
D 271 Sąskaitos bankuose
D 6810 Kitos finansinės investicinės veiklos sąnaudos
K 1682 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
Jei sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remontas bus atliekamas kitą ataskaitinį laikotarpį, sudarant finansines ataskaitas šio turto balansinė vertė turėtų būti mažinama nuvertėjimo suma.
Apskaitoje registruojami patirti nuostoliai dėl turto, pvz., pastato, vertės sumažėjimo:
D 6309 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos
K 1219 Pastatų ir statinių vertės sumažėjimas (–)
Kitą ataskaitinį laikotarpį atlikus remontą mažinamas turto (pastato) vertės sumažėjimas:
D 1219 Pastatų ir statinių vertės sumažėjimas (–)
D 2441 Gautinas PVM (kai įmonė turi teisę į PVM atskaitą)
K 4430 Skolos tiekėjams (už pastato remonto darbus)
Gauta draudimo išmoka mažinami patirti nuostoliai:
D 271 Sąskaitos bankuose (gauta draudimo įmoka)
K 6309 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos
Pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 22 punktą įmonės sąnaudos mažinamos gaunamų kompensacijų, kurias įmonei suteikia ar sumoka kiti asmenys.
Kai draudimo bendrovė už sugadinto turto, pvz., automobilio, remontą sumoka remonto įmonei, o ne turto savininkei, savininkė remonto išlaidų nepatiria, todėl jos apskaitoje nei remonto sąnaudos, nei jų kompensacija neturi būti registruojamos. Pagal gautą iš remonto įmonės apskaitos dokumentą, pvz., PVM sąskaitą faktūrą, apskaitoje registruojama draudimo bendrovės nekompensuojama suma (franšizė) ir PVM:
D 2441 Gautinas PVM arba
D 6308 Veiklos mokesčių sąnaudos (PVM, kai įmonė neturi teisės į PVM atskaitą)
D 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos (franšizės dydžio suma)
K 4430 Skolos tiekėjams
Kai žalos atlyginimas (draudimo išmoka) neviršija prarasto turto nurašymo arba sugadinto turto remonto sąnaudų sumos, jis nepadidina įmonės ekonominės naudos ir dėl jo nepadidėja įmonės nuosavas kapitalas, pagal 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ nuostatas jis neatitinka pajamų apibrėžimo, todėl pajamomis nepripažįstamas. Gauta žalos atlyginimo suma mažinamos apskaitoje užregistruota prarasto turto nurašymo arba sugadinto turto remonto sąnaudų suma.
Gauto žalos atlyginimo (draudimo išmokos) registravimo apskaitoje pavyzdžiai:
Įmonės turto praradimas
1) praradus turtą, pavyzdžiui, prekes, registruojama patirtų nuostolių suma, lygi turto balansinei vertei:
D 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos
K 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina
2) gavus žalos atlyginimą (draudimo išmoką), mažinamos patirtų nuostolių sąnaudos:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos
Įmonės turto sugadinimas
1) jei įmonė patiria sugadinto turto remonto išlaidų, registruojamos remonto sąnaudos:
D 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos
K 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis
K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
K 4494 Kitos mokėtinos sumos
2) gavus žalos atlyginimą (draudimo išmoką), mažinamos turto remonto sąnaudos:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos
Jei gauto žalos atlyginimo (draudimo išmokos) suma viršija apskaitoje užregistruotą dėl turto praradimo patirtų nuostolių arba sugadinto turto remonto sąnaudų sumą, tai šis skirtumas pripažįstamas kitõs veiklos pajamomis. Šiuo atveju, gavus žalos atlyginimą (draudimo išmoką), apskaitoje registruojama:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos arba
K 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos
K 5401 Kitos pajamos (skirtumo suma)
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą natūra gautos darbuotojo pajamos yra priskiriamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis Gyventojų pajamos natūra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o pajamų natūra davėjas nuo gyventojo pajamų natūra privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir už gavėją sumokėti gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei valstybinio socialinio draudimo įmoką. Numatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti, ar šie mokesčiai bus išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo, ar bus padengti darbdavio sąskaita. Darbdavys nuo gyventojo natūra gautų pajamų taip pat turi apskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Kadangi dėl darbuotojų natūra gaunamų pajamų papildomų sąnaudų įmonė nepatiria ir jos įsipareigojimai darbuotojams nepadidėja, todėl šių pajamų balansinėse sąskaitose ji atskirai neregistruoja. Nuo šių pajamų apskaičiuoti mokesčiai turi būti registruojami įmonės balansinėse sąskaitose. Pavyzdžiui, darbuotojas savo asmeniniams reikalams naudojo įmonės automobilį, todėl įmonė apskaičiavo jo natūra gautų pajamų sumą ir darbuotojo gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas. Įmonės apskaitoje registruojami iš darbuotojo atskaitomi mokesčiai:
D 4480 Mokėtinas darbo užmokestis
K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis
K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
K 4486 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Apskaičiuota įmonės už darbuotoją mokama valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, pripažįstama įmonės sąnaudomis, apskaitoje registruojama:
D 63 Bendrosios ir administracinės sąnaudos
K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
Gali būti, kad apskaičiuoti mokesčiai kompensuojami pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą. Šiuo atveju apskaičiuotų mokesčių (įmokų) nuo darbuotojo pajamų natūra sumos pripažįstamos įmonės sąnaudomis ir registruojamos šiais įrašais:
D 63 Bendrosios ir administracinės sąnaudos
K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis
K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
K 4486 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Vidutinės, didelės ir viešojo intereso įmonės turi skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį pagal 24-ąjį verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ IV–VIII skyrių nuostatas.
Mažos, labai mažos ir visos kitos įmonės savo nuožiūra gali pasirinkti skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį pagal nurodytų skyrių nuostatas. Šios įmonės pasirinkimą skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį turėtų įtraukti į savo apskaitos politiką. Negalima pasirinkti taikyti standarto nuostatų tik dėl vieno atvejo, kai pagal standartą turi būti apskaičiuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įsipareigojimas.
Atidėtasis pelno mokestis yra atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas ir (arba) atidėtojo pelno mokesčio turtas.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais atgautinos pelno mokesčio sumos, kurios susidaro dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių perkėlimo. Įskaitomieji laikinieji skirtumai - tai laikinieji skirtumai, dėl kurių būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais apmokestinamasis pelnas bus mažesnis už apskaitinį (ataskaitinio laikotarpio pelną, parodytą pelno (nuostolių) ataskaitoje).
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais mokėtinos pelno mokesčio sumos, kurios susidaro dėl apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų. Apmokestinamieji laikinieji skirtumai – tai laikinieji skirtumai, dėl kurių būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais apmokestinamasis pelnas bus didesnis už apskaitinį (ataskaitinio laikotarpio pelną prieš apmokestinimą), parodytą pelno (nuostolių) ataskaitoje).
Dažniausiai pasitaikantys įskaitomųjų laikinųjų skirtumų atvejai, dėl kurių turi būti skaičiuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas ir pripažįstamos atidėtojo pelno mokesčio pajamos:
įmonės nusistatytas ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas minimalus normatyvas;
abejotinų skolų sąnaudų pripažinimas;
atsargų nuvertėjimo sąnaudos;
atostoginių kaupinių sąnaudos;
būsimų darbuotojų mokymo išlaidos;
nepanaudoti mokestiniai nuostoliai;
kiti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas registruojamas šiais įrašais:
D 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
Atidėtojo pelno mokesčio turto panaudojimas registruojamas šiais įrašais:
D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
K 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Dažniausiai pasitaikantys apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų atvejai, dėl kurių turi būti skaičiuojami atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai ir pripažįstamos atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos:
plėtros išlaidų pripažinimas nematerialiuoju turtu;
neatskaitomos PVM sumos, įskaičiuojamos į turto įsigijimo savikainą;
ilgalaikio turto balansinės vertės pokytis dėl perkainojimo;
kiti.
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai registruojami šiais įrašais:
D 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
K 412 Mokesčių atidėjiniai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų sumažėjimas registruojamas šiais įrašais:
D 412 Mokesčių atidėjiniai
K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
Pagal Darbo kodekso 96–99 straipsnių nuostatas dėl darbo keliems darbdaviams sutarčių darbdavio funkcijas, susijusias su šio darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, atlieka pirmasis darbdavys. Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą, atsižvelgdami į darbo laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms.
Sudarius darbo keliems darbdaviams sutartis atlygio darbuotojui ir susijusių įmokų sąnaudos pripažįstamos ir mokėtinas darbo užmokestis registruojamas atskirai kiekvieno darbdavio apskaitoje atsižvelgiant į darbo laiką, kurį jiems dirbo darbuotojas.
Pavyzdžiui, įmonė „A“ ir įmonė „B“ sudarė su apskaitos darbuotoju darbo keliems darbdaviams sutartį (toliau – sutartis). Įmonės „A“ ir įmonės „B“ apskaitoje registruojama sutartyje numatyta atlygio darbuotojui už darbą šiose įmonėse dalis, t. y. pripažįstamos darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudos ir mokėtina darbuotojui darbo užmokesčio suma.
Įmonės „A“ apskaitoje pripažįstama sutartyje numatytos 2/3 dalys atlygio už darbą ir įmokų Sodrai sąnaudų. Įmonės „A“ apskaitoje gali būti daromi šie įrašai:
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos (2/3)
K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis (2/3)
K 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (2/3)
ir
D 4480 Mokėtinas darbo užmokestis (2/3)
K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (2/3)
K 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (2/3)
Įmonės „B“ apskaitoje pripažįstama sutartyje numatyta 1/3 dalis atlygio už darbą ir įmokų Sodrai sąnaudų. Įmonės „B“ apskaitoje gali būti daromi šie įrašai:
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos (1/3)
K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis (1/3)
K 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (1/3)
ir
D 4480 Mokėtinas darbo užmokestis (1/3)
K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (1/3)
K 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (1/3)
Kadangi pagal susitarimą pirmasis darbdavys yra įmonė „A“, todėl ji turi deklaruoti ir pervesti į biudžetą visą (įmonės „A“ ir įmonėje „B“) su šio darbuotojo darbo užmokesčiu susijusį gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. Pagal apskaitos dokumentą, surašomą įmonių tarpusavio susitarimu, įmonė „B“ turi pervesti įmonei „A“ už ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų Sodrai sumas.
Įmonės „B“ apskaitoje gali būti daromi šie įrašai:
D 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (1/3)
D 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (1/3)
K 4494 Kitos mokėtinos sumos (įmonei „A“) (1/3)
Įmonės „A“ apskaitoje gali būti daromi šie įrašai:
D 2446 Kitos gautinos sumos (iš įmonės „B“) (1/3)
K 4481 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (1/3)
K 448X Mokėtinos Sodrai įmokos (1/3)
Jei dotacija gaunama (arba yra sprendimas, ar kitas įrodymas, kad dotacija bus teikiama, ir yra žinoma tiksli kompensuojama suma ar ją galima lengvai nustatyti) kaip ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų, nuostolių ar negautų pajamų kompensacija, ji nedelsiant pripažįstamos panaudota:
negautoms pajamoms kompensuoti nedelsiant pripažįstama panaudota tokia dotacijos dalis, kiek per laikotarpį iki dotacijos gavimo (arba įrodymo, kad dotacija bus teikiama, gavimo) buvo apskaičiuota negautų pajamų; apskaitoje registruojamas pinigų (arba gautinų sumų) ir kompensuojamų pajamų padidėjimas;
sąnaudoms ir nuostoliams kompensuoti nedelsiant pripažįstama panaudota tokia dotacijos dalis, kiek per laikotarpį iki dotacijos gavimo buvo apskaitoje užregistruota sąnaudų, kurioms kompensuoti skiriama dotacija; apskaitoje registruojamas pinigų (arba gautinų sumų) padidėjimas ir kompensuojamų sąnaudų sumažėjimas.
Ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų, nuostolių ar negautų pajamų kompensacijų apskaitos tvarka nustatyta 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 19 punkte.
Valstybės finansinė parama įmonėms, skirta sukurti naujas darbo vietas, įdarbinti naujus darbuotojus ar pritaikyti darbo vietas neįgaliems darbuotojams pagal valstybės remiamas programas, apskaitoma kaip dotacija (subsidija) pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“.
Dotacija pripažįstama ir parodoma balanse, jeigu ji atitinka šiuos du pripažinimo kriterijus:
dotacijos gavėjas atitinka dotacijos suteikimo sąlygas;
yra dokumentas dėl priimto sprendimo ar yra kitų įrodymų, kad dotacija bus teikiama.
Dotacijos panaudojimas apskaitoje registruojamas atsižvelgiant į jos paskirtį ir panaudojimą:
ilgalaikiam turtui įsigyti skirtos dotacijos panaudojimas registruojamas dalimis per įsigyto ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, proporcingai mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas;
ilgalaikio turto remontui, kuris pagerina naudingąsias turto savybes, skirtos dotacijos panaudojimas registruojamas dalimis per likusį ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, proporcingai mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas;
trumpalaikiam turtui įsigyti skirtos dotacijos panaudojimas registruojamas perdavus šį turtą naudoti, mažinant įmonės sąnaudas;
su darbo vietos įrengimu susijusioms sąnaudoms kompensuoti skirta dotacija mažinamos įmonės patirtos sąnaudos;
darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms kompensuoti skirta dotacija mažinamos darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos.
Įmonės sąnaudos kompensuojamos dotacijų, kurių suteikimo sąlygose nurodytos kompensuojamos konkrečios sąnaudos, sumomis. Šių dotacijų pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek per ataskaitinį laikotarpį pripažįstama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta.
Dotacijų, kurių sumomis kompensuojamos įmonės sąnaudos, pavyzdžiai:
dotacija, skirta darbo vietoms išsaugoti ir prastovų sąnaudoms kompensuoti, pripažįstama panaudota tokia dalimi, kiek apskaitoje pripažinta darbo užmokesčio sąnaudų;
dotacijos nuostoliams atlyginti, kai teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamas įmonės turtas, pripažįstama panaudota tokia dalimi, kiek apskaitoje pripažinta turto likvidavimo sąnaudų.
valstybės finansuojamų palūkanų kompensacija, pripažįstama panaudota tokia dotacijos dalis, kiek apskaitoje pripažinta palūkanų sąnaudų;
valstybės arba savivaldybės suteikta beprocentė paskola arba paskola su palūkanomis, mažesnėmis negu rinkos palūkanų norma; dotacija apskaičiuojama paskolos sumą diskontuojant iki dabartinės pinigų vertės, taikant rinkos palūkanų normą; kiekvieną ataskaitinį laikotarpį dotacija pripažįstama panaudota šiam laikotarpiui tenkančia apskaičiuota palūkanų suma (arba apskaičiuotu rinkos palūkanų ir faktiškai mokamų palūkanų skirtumu) mažinant paskolos palūkanų sąnaudas.
Su sąnaudų kompensavimu susijusių dotacijų apskaitos tvarka nustatyta 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 17–20 punktuose.
Pajamomis pripažįstamos dotacijos, skirtos įmonės negautoms pajamoms kompensuoti. Šių dotacijų pripažįstama panaudota tokia dalis, kiek per tam tikrą laikotarpį apskaičiuojama negautų pajamų, ir tokia pat dalimi didinama pelno (nuostolių) ataskaitos kompensuojamų pajamų straipsnio suma.
Dotacijų pripažinimo pajamomis pavyzdžiai:
dotacija, skirta sumažinti įmonės parduodamų tam tikrų prekių arba teikiamų paslaugų kainą (pvz., viešųjų paslaugų kainą), pripažįstama įmonės pagrindinės veiklos pajamomis tą ataskaitinį, kai parduodamos šios prekės arba suteikiamos paslaugos;
teisės aktuose nustatytos tiesioginės išmokos žemės ūkiui, skirtos pajamų lygiui palaikyti (pvz., išmokos žemdirbystei, gyvulininkystei, miškininkystei, žuvininkystei), pripažįstamos pagrindinės veiklos pajamomis arba kitõs veiklos pajamomis, jei gauta tiesioginė išmoka nėra susijusi su įmonės pagrindine veikla, tą ataskaitinį laikotarpį kai gaunamos;
valstybės parama verslui, kuri gaunama nenurodant kokio turto įsigijimui ar kokių sąnaudų kompensavimui ji skirta, pripažįstama kaip kitõs veiklos pajamos tą ataskaitinį laikotarpį kai gaunama arba buvo gautas sprendimas ar kitas įrodymas, kad ji bus teikiama;
dotacija, kurios negalima susieti su patirtomis arba būsimų laikotarpių sąnaudomis, pripažįstama kaip kitõs veiklos pajamos tą ataskaitinį laikotarpį kai gaunama.
Su įmonės pajamomis susijusių dotacijų apskaitos tvarka nustatyta 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 17–20 punktuose.
Dotacija nepripažįstama iš kitų juridinių ir fizinių asmenų įmonės gauta parama (pinigai, neatlygintinai gautas turtas ar paslaugos).
Iš kitų juridinių ar fizinių asmenų gauta parama pripažįstama įmonės kitõs veiklos pajamomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai gaunama.
Dotacija pripažįstama tikslinė parama įmonei, jei įmonė anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjo nustatytas sąlygas, gaunama:
iš valstybės biudžeto ir ES paramos lėšomis iš valstybės institucijų,
pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), Inovacijų agentūros prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kt.
savivaldybių biudžetų lėšomis.
Dotacijos pripažinimo tvarka nustatyta 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ III skyriuje.
Pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 12 punktą atlygio darbuotojui už atliktą darbą sąnaudas įmonė turi pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada darbuotojas atliko darbą nepaisant to, kada priskaičiuota suma bus išmokama
Ataskaitinio laikotarpio atostoginių sąnaudomis pripažįstamos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos darbuotojo uždirbtų atostogų dienų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos, nepaisant to, už kokį laikotarpį priskaičiuota suma išmokama. Pavyzdžiui, sudarant 20X0 m. finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos per 20X0 m. darbuotojų uždirbtų atostogų dienų apskaičiuotos darbo užmokesčio ir su juo susijusios sumos, o balanse parodomos iki 20X0 m. gruodžio 31 d. darbuotojų uždirbtų bet nepanaudotų atostogų dienų apskaičiuotos darbo užmokesčio ir su juo susijusios sumos. Jei darbuotojas jau panaudojo visas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos uždirbtas atostogų dienas ir jam suteikiamos dar neuždirbtos atostogų dienos, tai išmokėtos sumos už darbuotojo neuždirbtas atostogų dienas, kurias darbuotojas tolygiai uždirbs per ateinančius ataskaitinius laikotarpius, finansinėse ataskaitose parodomos kaip ateinančių laikotarpių sąnaudos. Pavyzdžiui, darbuotojas išėjo atostogų nuo 20X0 m. gruodžio 20 d. ir atostogaus 18 d. d. iki 20X1 m. sausio 20 d. Darbuotojas iki gruodžio 20 d. turėjo sukaupęs 8 d. d. uždirbtų nepanaudotų atostogų. 20X0 m. finansinėse ataskaitose už 10 d. d. atostogų dienų, kurias darbuotojas tolygiai uždirbs per 20X1 m. ataskaitinį laikotarpį, išmokėta suma parodoma balanso C dalyje Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos.
Vidutinės, didelės ir viešojo intereso įmonės privalo skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ IV–VIII skyrių nuostatas. Visos kitos įmonės savo nuožiūra gali pasirinkti taikyti nurodytų skyrių nuostatas.
Kai dėl atostoginių kaupinių apskaičiuojant apskaitinį pelną sąnaudos įtraukiamos į vieną ataskaitinį laikotarpį, o apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną – į kitą ataskaitinį laikotarpį, kada bus apskaičiuota faktiška jų suma už darbuotojo atostogų laiką, tada pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto 7 punktą atsiranda įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir apskaitoje pripažįstamas atidėtasis pelno mokestis ir atidėtojo mokesčio turtas.
Įmonė apskaitoje turi registruoti atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto 19 punktą pagrįstai tikisi ateityje uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno.
Pirmą kartą apskaitoje registruojant atidėtojo mokesčio turtą gali būti daromi šie įrašai:
D 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
Akcijų pasirinkimo sandoriai (opcionai), kai įmonė pasirašo sutartis su darbuotojais dėl neatlygintino įmonės akcijų suteikimo darbuotojams, įvykdžiusiems sutarties sąlygas, apskaitomi kaip su darbu įmonėje susijęs atlygis pagal 31- ąjį verslo apskaitos standartą „Atlygis darbuotojui“.
Sutarties galiojimo laikotarpiu apskaitoje kaupimo principu registruojamos su darbu įmonėje susijusio atlygio darbuotojams sąnaudos ir įsipareigojimai.
Jei yra neapibrėžtumų dėl akcijų suteikimo sąlygų įvykdymo ateityje, pagal kurias sutartyje nurodytas akcijų kiekis gali būti nesuteiktas, apskaitoje turėtų būti registruojami ne įsipareigojimai darbuotojams, bet atidėjiniai.
Atlygio darbuotojams sąnaudos ir įsipareigojimai (atidėjiniai), atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, apskaitomi suma, kuri apskaičiuojama kaip ateityje suteikiamų akcijų tikrosios vertės ir sumos, kurią sumokės darbuotojai, skirtumas ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną. Jei akcijos darbuotojams bus suteikiamos neatlygintinai, tai atlygio darbuotojams sąnaudos ir įsipareigojimai (atidėjiniai) apskaitomi akcijų tikrąją verte.
Jei akcijų tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, tai atlygio darbuotojams vertė bus apskaičiuojama kaip suteikiamų akcijų nominaliosios vertės ir sumos, kurią sumokės darbuotojai, skirtumas ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną.
Jei akcijų tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta ir jei akcijos darbuotojams suteikiamos neatlygintinai, tai atlygio darbuotojams sąnaudos ir įsipareigojimai (atidėjiniai) apskaitomi akcijų nominaliąja verte (visa suma).
Akcijų vertė ar akcijų vertės dalis, kurią už akcijas turės sumokėti darbuotojai, apskaitoje neregistruojama.
Jei akcininkų susirinkimo sprendimu bus išleidžiamos naujos akcijos, suteikiamos darbuotojams, ateityje įvykdžiusiems sutarčių sąlygas ir iš anksto nustatyta kaina yra mažesne už akcijų tikrąją vertę arba akcijos suteikiamos neatlygintinai, tai apskaitoje gali būti registruojamos šios pagrindinės ūkinės operacijos:
1) atlygio darbuotojams sąnaudų ir įsipareigojimų arba atidėjinių pripažinimas kaupimo principu kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, apskaičiuota įmonės akcijomis mokamo atlygio verte, tenkančia ataskaitiniam laikotarpiui (pavyzdžiui, jei akcijos bus suteikiamos už 3 m. laikotarpį, kiekvieniems metams tenka 1/3 jų dalis,),
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
K 4484 Kitos išmokos darbuotojams arba
K 413 Kiti atidėjiniai
2) apskaitoje užregistruotos įsipareigojimų arba atidėjinių suteikti akcijas sumos perskaičiavimas ir koregavimas atsižvelgiant į akcijų tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną,
• jei įsipareigojimų vertė padidėjo,
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
K 4484 Kitos išmokos darbuotojams arba
K 413 Kiti atidėjiniai
• jei įsipareigojimų vertė sumažėjo,
D 4484 Kitos išmokos darbuotojams arba
D 413 Kiti atidėjiniai
K 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
3) akcininkų susirinkimo sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka iš nepaskirstytojo pelno sudarytas rezervas įstatinio kapitalo didinimui, lygus darbuotojams suteikiamų akcijų tikrosios vertės ir sumos, kurią sumokės darbuotojai, skirtumui arba akcijų tikrajai vertei (jei akcijos bus suteikiamos neatlygintinai)
D 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
K 333 Kiti rezervai
4) akcininkų susirinkimo sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas įmonės įstatinio kapitalo padidinimas,
D 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (−)
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas
5) pasibaigus akcijų pasirinkimo sutarčiai, suteiktos darbuotojams akcijos,
D 4484 Kitos išmokos darbuotojams arba
D 413 Kiti atidėjiniai
K 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (−)
6) nurašoma apskaitoje likusi užregistruotų įmonės įsipareigojimų darbuotojams arba atidėjinių, kurių nereikės vykdyti, suma
D 4484 Kitos išmokos darbuotojams arba
D 413 Kiti atidėjiniai
K 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
Atsižvelgdama į atsargų apyvartą ir kitas sąlygas, įmonė atsargas gali sugrupuoti pagal jų pobūdį, tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei pritaikyti atsargų įkainojimo būdą. Atsargų grupes ir įkainojimo būdus įmonė pasirenka pati, atsižvelgdama į konkrečias sąlygas, ir nurodo juos apskaitos politikoje.
Apskaičiuojant parduotų ar gamyboje sunaudotų atsargų savikainą gali būti taikomi šie atsargų įkainojimo būdai: FIFO, svertinio vidurkio, arba konkrečių kainų. Išimtiniais atvejais dėl įmonės veiklos specifikos (pavyzdžiui, prekyba akmens anglimi ir pan.), siekiant parodyti tikrą ir teisingą atsargų vertę finansinėse ataskaitose, gali būti taikomas LIFO atsargų įkainojimo būdas.
Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, atsargos galėtų būti įkainojamos: jei pagal žaliavų naudingąsias savybes pirmiausia būtina sunaudoti anksčiausiai įsigytas atsargas, žaliavoms įkainoti tikslinga taikyti FIFO, o rezervuaruose laikomam kurui, kuris susimaišo ir negalima nustatyti jo sunaudojimo eiliškumo, įkainoti – svertinio vidurkio būdą.
Vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standartu „Atsargos“, finansinėse ataskaitose atsargos turi būti parodomos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.
Jei yra patikimų įrodymų, kad atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę, atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės. Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma turi būti pripažįstama to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai, sąnaudomis.
Vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standartu „Atsargos“, prekės apskaitoje registruojamos, kai visa su jomis susijusi rizika ir nauda perduodama pirkėjui. Registruojant apskaitoje ūkines operacijas turi būti atsižvelgiama į sandorio sąlygas, nurodytas prekių pirkimo–pardavimo sutartyje, prekių pardavimo apskaitos dokumente, krovinio gabenimo važtaraštyje ar kitame su prekių pardavimu susijusiame dokumente. „INCOTERMS“ (angl. international commerce terms) – tai Tarptautinių prekybos rūmų priimtose taisyklėse nustatytos Tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos.
Pavyzdžiui, FOB terminas (Franko laivo denis) reiškia, kad pardavėjas prisiima visas išlaidas ir riziką, kol prekės pristatomos į laivo denį nurodytame išsiuntimo uoste, o nuo šio momento visas išlaidas ir riziką dėl prekių sugadinimo arba praradimo turi prisiimti pirkėjas. Kai prekės pakraunamos į laivą, pirkėjo apskaitoje jos registruojamos kaip Prekės kelyje:
D 2045 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, kelyje
K 4430 Skolos tiekėjams už prekes
Kai prekės atgabenamos į sandėlį Lietuvoje, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina
K 2045 Pirktos prekės, skirtos perparduoti, kelyje
Nustatyto atsargų pertekliaus ar trūkumo priežasčių gali būti įvairių. Nustačius, kad inventorizacijos metu paaiškėjusio atsargų pertekliaus ar trūkumo tikroji priežastis yra apskaitos klaida, šios atsargos registruojamos apskaitoje pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas.
Paaiškinimus, kokia verte ir kaip apskaitoje turi būti registruojami atsargų inventorizacijos rezultatai, nustačius arba nenustačius tikrosios pertekliaus ir trūkumo priežasties, galima rasti čia. (žr. pridedamą dokumentą)
Juridiniai asmenys apskaitą turi tvarkyti taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų parengimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nurodytus apskaitos standartus*.
* Verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtina atitinkamus Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.
Įvairių teisinių formų juridinių asmenų apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas | |
Teisinė juridinio asmens forma | Apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal: |
Finansų maklerio įmonės. Reguliuojamos rinkos operatorius. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Draudimo įmonės. Perdraudimo įmonės. Valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas. Valstybės valdomos įmonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriamos viešojo intereso įmonėms. | Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Investiciniai fondai, Profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą. | Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (39-ąjį verslo apskaitos standartą „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“) arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą
| Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (39-ąjį verslo apskaitos standartą „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“) |
Tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurios teisės aktų nustatytatvarka veikia kaip kolektyvinio investavimo subjektai
| Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (39-ąjį verslo apskaitos standartą „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“) arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Kredito unijos | Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (43-iąjį verslo apskaitos standartą „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“) |
Kiti pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys: AB, UAB, Žemės ūkio bendrovės. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Valstybės įmonės. Savivaldybės įmonės. | Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Konsoliduotąsias finansines ataskaitas privalantys parengti subjektai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje | Apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas įpareigoja juos parengti finansines ataskaitas: Tikrosios ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, Komanditinės ūkinės bendrijos,kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės. | Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia parengti finansines ataskaitas, nors Įmonių atskaitomybės įstatymas neįpareigoja jų sudaryti: Mažosios bendrijos, Individualiosios įmonės, Tikrosios ūkinės bendrijos Komanditinės ūkinės bendrijos.
| Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ arba visus Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus) arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus |
Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, nepriskiriami viešojo sektoriaus subjektams: Viešosios įstaigos, Asociacijos, Labdaros ir paramos fondai, Daugiabučių namų savininkų bendrijos, Sodininkų bendrijos, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, Politinės partijos | Lietuvos finansinės atskaitomybės standartą, kai jis bus patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro.
Iki Lietuvos finansinės atskaitomybės standarto patvirtinimo – taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443 „Dėl finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ |
Viešojo sektoriaus subjektai | Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus |
Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai | Apskaitą tvarko pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba savo kanonuose, statutuose ar kituose veiklos dokumentuose nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Finansinės apskaitos įstatymo nuostatoms |
Lietuvos finansinės atskaitomybės standartai nereglamentuoja gyventojų individualios veiklos, veiklos pagal verslo liudijimus ir žemės ūkio veiklos apskaitos.
Teisės aktai, reglamentuojantys fizinių asmenų ekonominės veiklos apskaitą
| |
Fizinių asmenų grupės | Apskaitą reglamentuoja: |
Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą) | Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1K-208 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ |
Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą | Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklės |
Ūkininko ūkiai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 patvirtinta Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarka |
Kitų subjektų išleistų vertybinių popierių tikroji vertė nustatoma vadovaujantis 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatomis:
Viešai skelbiama kaina, už kurią vertės nustatymo dieną būtų parduodamas turtas pagal sandorį įprastomis rinkos sąlygomis pasirinktoje rinkoje, dar vadinama rinkos kaina ir laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu. Pavyzdžiui, jei subjekto akcijos yra listinguojamos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje, šių akcijų tikroji vertė galėtų būti nustatyta pagal rinkos kainą, kuri užfiksuota šioje biržoje.
Už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos ir kitos finansinės skolos įmonei, sudarant finansines ataskaitas, įvertinamos vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 32 punktu –– amortizuota savikaina, kuri gaunama taikant apskaičiuotų palūkanų metodą.
Apskaičiuotų palūkanų metodas gali būti netaikomas trumpalaikiam finansiniam turtui (per vienus metus gautinoms sumoms, suteiktoms paskoloms), jei apskaičiuotų palūkanų metodo poveikis yra nereikšmingas. Šis finansinis turtas finansinėse ataskaitose parodomas pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 34 punktą – įsigijimo savikaina, iš kurios atimta vertės sumažėjimo suma.
Kitų subjektų išleistos obligacijos, vyriausybės vertybiniai popieriai ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kurių pirkimo sutartyse nurodytas skolos dydis, fiksuotos ar galimos nustatyti palūkanos ir vertybinių popierių išpirkimo datos, priskiriami iki išpirkimo termino laikomam finansiniam turtui, jei įsigijusi įmonė ketina ir sugeba jį išlaikyti iki išpirkimo termino ir nesinaudos galimybe jį parduoti. Sudarant finansines ataskaitas, iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas turi būti įvertinamas pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 32 punktą – amortizuota savikaina, kuri gaunama taikant apskaičiuotų palūkanų metodą.
Kitų subjektų išleisti vertybiniai popieriai (pvz., akcijos, pajai, įnašai, investiciniai vienetai, obligacijos), kurie įsigyti numatant juos parduoti arba siekiant gauti pelno iš jų kainos svyravimų, sudarant finansines ataskaitas, įvertinami pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 32 punktą, kaip parduoti laikomas finansinis turtas – tikrąja verte.
Išimtis taikoma vertybiniams popieriams, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir tikrosios vertės negalima nustatyti. Šie vertybiniai popieriai, sudarant finansines ataskaitas, įvertinami vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 33 punktu – įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo sumą.
Patronuojamųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, sudarant patronuojančios įmonės finansines ataskaitas, įvertinamos vadovaujantis 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ 54 punktu – įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.
Asocijuotųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, sudarant atskiras įmonės finansines ataskaitas, įvertinamos vadovaujantis 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ 8 ir 9 punktais – įsigijimo savikainos metodu, t. y. įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.
Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės metinės finansinės ataskaitos (konsoliduotosios finansinės ataskaitos) ir vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) turi būti pateikiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka per 30 dienų nuo jų patvirtinimo eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą yra privalomas auditas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis (konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis) turi būti pateikta auditoriaus išvada.
Valstybės ar savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir vadovybės ataskaita kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka per 30 dienų nuo dienos, kai jį patvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jeigu pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą yra privalomas auditas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis turi būti pateikta auditoriaus išvada.
Žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami narių susirinkime Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo ir juridinio asmens steigimo dokumentų (įstatų) nustatyta tvarka. Jeigu pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą yra privalomas auditas, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis turi būti pateikta auditoriaus išvada. Finansinių ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui terminas nustatytas Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkte.
Tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios veikia kaip investicinės bendrovės, metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir vadovybės ataskaitą turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami dalyvių patvirtinti narių susirinkime Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnyje ir bendrijos veiklos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą yra privalomas auditas, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis turi būti pateikta auditoriaus išvada. Finansinių ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui terminas nustatytas Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkte.
Jeigu individualios įmonės nuostatuose yra nustatyta, kad ji rengia finansines atskaitas, tai finansinių ataskaitų rinkinį, patvirtintą Lietuvos Respublikos individulių įmonių 9 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pelno nesiekiančio juridinio asmens (viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondo) metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita, metinė ataskaita turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo) ir juridinio asmens steigimo dokumentų (įstatų) nustatyta tvarka. Jeigu pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą privalomas auditas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada. Reikalavimas pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra nustatytas Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkte.
Juridinių asmenų registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“.
Atsakomybė už neteisingų finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) pateikimą arba nepateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 EUR iki 1 400 EUR.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 3 dalies nuostatas neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nepaskelbimas laiku juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo interneto svetainėje teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 EUR iki 1 400 EUR.
Administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 2 000 EUR iki 6 000 EUR.
Finansinių ataskaitų kokybės stebėsena nustatyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 35 straipsnyje, Viešųjų įstaigų įstatymo 231straipsnyje, Asociacijų įstatymo 102 straipsnyje, Labdaros ir paramos įstatymo 121 straipsnyje. Stebėseną atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT).
Atliekama Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitų (konsoliduotųjų vadovybės ataskaitų), veiklos ataskaitų, metinių ataskaitų stebėsena. Atliekant stebėseną vertinama ataskaitų atitiktis teisės aktuose nustatytiems ataskaitų rengimo reikalavimams.
Kasmet iki vasario 1 dienos AVNT interneto svetainėje paskelbiamos tų metų stebėsenos gairės, kuriose nurodoma subjektų grupė, kurios finansinės ataskaitos bus atrenkamos, teisės aktai, pagal kuriuos bus vertinama finansinių ataskaitų kokybė, kriterijai, kuriais vadovaujantis bus atrenkami finansinių ataskaitų rinkiniai.
Atlikus kiekvieno finansinių ataskaitų rinkinio stebėseną, subjektui, kurio finansinių ataskaitų kokybė buvo vertinta, pateikiama finansinių ataskaitų kokybės vertinimo ataskaita. Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo ataskaitoje nurodomi nustatyti trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos dėl subjekto finansinių ataskaitų kokybės gerinimo.
Apibendrinti per metus atliktos visų subjektų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos rezultatai ir finansinių ataskaitų kokybės gerinimo rekomendacijos paskelbiami metinėje stebėsenos apžvalgoje iki kitų metų vasario 10 d. AVNT interneto svetainės skiltyje „Veiklos sritys. Apskaita. Finansinių ataskaitų kokybės stebėsena“.
Pagal skolos perleidimo sutartį kito subjekto skolą (reikalavimo grąžinti skolą teises) įgijusios įmonės apskaitoje registruojama vadovaujantis18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ V skyriaus „Pirminis finansinio turto pripažinimas ir įvertinimas“ 24–27 punktais. Įsigyta gautina suma pirmą kartą apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikaina nustatoma pagal sumokėtą arba mokėtiną pinigų sumą ar kito perduoto turto vertę. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos.
Pavyzdžiui, įmonė „A“ iš įmonės „B“ už 6 000 EUR įsigijo įmonės „C“ 10 000 EUR skolą. Kai įmonė „A“ sumoka įmonei „B“ sutartą sumą, įmonės „A“ apskaitoje daromi šie įrašai:
D 244 Kitos gautinos sumos 6 000
K 271 Sąskaitos bankuose 6 000
Kai įmonė „A“ gauna pinigus iš įmonės „C“ ir ši suma didesnė už gautinos sumos įsigijimo savikainą, skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos pajamomis. Pavyzdžiui, jei įmonė „A“ gauna iš įmonės „C“ 7 000 EUR, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 7 000
K 244 Kitos gautinos sumos 6 000
K 581 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos 1 000
Perleista gautina suma (reikalavimo teisė) perleidusios įmonės apskaitoje registruojama vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ IX skyriaus „Finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo nurašymas“ 38–44 punktais. Perleista gautina suma nurašoma ir registruojamas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra.
Pavyzdžiui, įmonė „B“ perleido įmonei „A“ už 6 000 EUR reikalavimo teisę gauti iš įmonės „C“ 10 000 EUR. Kai įmonė „A“ sumoka įmonei „B“ sutartą sumą, įmonė „B“ nurašo įmonės „C“ skolą ir pripažįsta sandorio rezultatą 4 000 EUR nuostolį, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 6 000
D 681 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 4 000
K 241 Pirkėjų skolos 10 000
18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ V skyriuje „Pirminis finansinio turto pripažinimas“ nustatyta, kad finansinis turtas (sutartinė teisė gauti pinigus) apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol neatitinka finansinio turto apibrėžimo.
Tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas įmonės taip pat turi vadovautis bendraisiais apskaitos principais, tarp jų ir atsargumo principu, pagal kurį įmonė turi pasirinkti tokius apskaitos metodus, kurie neleistų nepagrįstai padidinti arba sumažinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertės.
Pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė (įmonė „A“) iš pirmo kreditoriaus (įmonės „B“) už 10 000 EUR įsigijo reikalavimo teisę gauti iš skolininko (įmonės „C“) 15 000 EUR. Per ataskaitinį laikotarpį skolų išieškojimo įmonė atgavo iš skolininko 12 000 EUR.
Kai pagal pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį skolų išieškojimo įmonė įvykdo savo įsipareigojimą pirmajam kreditoriui, skolų išieškojimo įmonės apskaitoje iš kitos įmonės gautina suma registruojama įsigijimo savikaina.
Apskaitoje daromi įrašai:
D 244 Kitos gautinos sumos (iš skolininko gautinos sumos) 10 000
K 271 Sąskaitos bankuose (pirmajam kreditoriui sumokėta suma) 10 000
Kai įmonė gauna iš skolininko pinigus, ji savo apskaitoje registruoja:
D 271 Sąskaitos bankuose (iš skolininko gauta suma) 12 000
K 244 Kitos gautinos sumos (iš skolininko gautinos sumos) 10 000
K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos (iš skolininko gauta suma, viršijanti apskaitoje užregistruotą gautiną sumą) 2 000
Jeigu skolų išieškojimo įmonė pirmiausia gauna pinigus iš skolininko, paskui atsiskaito su pirmuoju kreditoriumi, tai tokiu atveju savo apskaitoje registruoja:
D 271 Sąskaitos bankuose (iš skolininko gauta suma) 12 000
K 449 Kitos mokėtinos sumos (pirmajam kreditoriui mokėtinos sumos) 10 000
K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos (iš skolininko gauta suma, viršijanti apskaitoje užregistruotą gautiną sumą) 2 000
Kol reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurioje mokėjimai atidėti iki skolos išieškojimo, nepradėta vykdyti, teisę į gautinas sumas skolų išieškojimo įmonė gali registruoti nebalansinėse sąskaitose.
Jei skolų išieškojimo įmonė už atlygį įsipareigojo išieškoti iš kitos įmonės skolas kreditoriaus naudai, tai savo apskaitoje įgytą teisę išieškoti iš kitos įmonės skolą registruoja nebalansinėse sąskaitose, o balansinėse sąskaitose – atlygį už atliktas tarpininkavimo paslaugas. Pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė „A“ pagal sutartį įsipareigojo įmonei „B“ išieškoti iš įmonės „C“ 15 000 EUR skolą, o įmonė „B“ įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti įmonei „A“ 2 000 EUR atlygį. Įmonė „A“, įvykdžiusi įsipareigojimą, savo apskaitoje, pagal kurios duomenis sudaromos finansinės ataskaitos, registruoja 2 000 EUR už skolos išieškojimą uždirbtas pajamas:
D 241 Pirkėjų skolos (įmonės „B“ skola) 2 000
K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos 2 000
Įmonė „A“ įmonės „C“ 15 000 EUR skolą, kurią turi išieškoti, pagal nusistatytą ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką apskaito nebalansinių sąskaitų registruose.
Minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė yra turto vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įmonės nustatoma kiekvienai turto grupei ar visam turtui.
Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 42 punktą minimalios vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Naujas įvertinimas atliekamas remiantis naujausia turima informacija apie turto dabartinę būklę ir būsimą naudą. Tačiau minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė negali būti dažnai ir be ekonominio pagrindo keičiama. Ji gali būti keičiama, pavyzdžiui, įvykus reikšmingiems įmonės turto pokyčiams ar pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui.
Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 42 punktą, jei įmonė padidina minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę ir anksčiau įsigyto turto įsigijimo savikaina pasidaro mažesnė už įmonės apskaitos politikoje patvirtintą naują minimaliąją vertę, tai visų turto vienetų, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už naują minimaliąją vertę ir kurie dėl to jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, likutinė vertė turi būti pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Nurašytas turtas gali būti užregistruojamas nebalansinėse sąskaitose.
Jei įmonė sumažina minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę ir dėl to anksčiau įsigyto turto įsigijimo savikaina pasidaro didesnė už įmonės apskaitos politikoje patvirtintą naują minimaliąją vertę, tai anksčiau nurašytų turto vienetų iš naujo vertinti ir koreguojančių įrašų apskaitoje daryti nereikia.
Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas nusidėvėjimas yra skaičiuojamas viso įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo požymius.
Investicinio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas, jei jo apskaitai pasirenkamas įsigijimo savikainos būdas. Jei investicinio turto apskaitai pasirenkamas tikrosios vertės būdas, jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Dėl įmonės veiklos sustabdymo, dėl turto remonto ar dėl kitų priežasčių laikinai nenaudojamo turto nusidėvėjimo skaičiavimas nenutraukiamas.
Šis turtas turi būti nudėvimas per visą numatytą jo naudingo tarnavimo laiką, įskaitant ir laiką, kai turtas laikinai nenaudojamas. Nusidėvėjimo suma turi būti pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
Ilgalaikio materialiojo turto, kuris įmonės veikloje nenaudojamas ir neatitinka ilgalaikio materialiojo turto kriterijų, nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas ir jis nurašomas pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ VIII skyriaus nuostatas. Planuojamas parduoti ilgalaikis materialusis turtas iš ilgalaikio materialiojo turto grupės perkeliamas į trumpalaikio turto sąskaitas.
Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės veikloje naudojamas turtas gali teikti naudos. Naudingo tarnavimo laikas taip pat gali būti nustatomas pagal gaminių ir produkcijos vienetų, kuriuos tikimasi pagaminti (gauti) naudojant šį turtą, skaičių.
Įmonės vadovas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, patvirtina turto naudingo tarnavimo laiką kiekvienai turto grupei. Atskiram turto objektui gali būti nustatomas atskiras naudingo tarnavimo laikas.
Nustatant ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką turėtų būti atsižvelgiama į 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 56 punkte nurodytas šias sąlygas:
Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 70 punktą naudingo tarnavimo laikas turi būti ne rečiau kaip metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrimas. Jei pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeistas taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją. Naudingo tarnavimo laiko keitimas pagal standarto reikalavimus laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu, todėl ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose parodomos perspektyviniu būdu, t. y. seniau įsigyto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė nudėvima per likusį patikslintą naudingo tarnavimo laiką.
Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė yra suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę apskaitoje nustato pati įmonė. Likvidacinė vertė nustatoma objekto įsigijimo dieną arba parengus jį naudoti. Likvidacinė vertė gali būti nustatoma pagal realizavimo kainą, gautą už turėtą panašų nudėvėtą turtą, realizuotų panašių objektų rinkos kainas, nepriklausomų turto vertintojų duomenis, tam tikrą procentą nuo pradinės įsigijimo vertės ir pan. Likvidacinė vertė turėtų būti mažinama numatomomis turto realizavimo išlaidomis pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui.
Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ 69 punktą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodas turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kiekvienų metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrimi. Jei pastebėtas reikšmingas iš to turto laukiamos ekonominės naudos pasikeitimas, tai naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodas turi būti pakeičiami taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo, likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laiko keitimas yra laikomi apskaitinio įvertinimo keitimu, apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu. Keitimo poveikio rezultatas pripažįstamas laikotarpio pajamomis ar sąnaudomis. Seniau įsigytam ilgalaikiam materialiajam turtui apskaitoje užregistruoto nusidėvėjimo perskaičiuoti nereikia. Turto likutinė vertė pradedant laikotarpiu, kada buvo pakeistas nusidėvėjimo metodas, likvidacinė vertė ar naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvima taikant patikslintą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, likvidacinę vertę ar naudingo tarnavimo laiką.
Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus, registruojamas apskaitoje įsigijimo savikaina, o vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų: įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, turi būti perkainojami visi ilgalaikio materialiojo turto vienetai, priklausantys tai pačiai turto grupei (pavyzdžiui, automobilių ir pan.). Visas tai pačiai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu. Kiekvienos įmonės apskaitos registruose, atsižvelgiant į turto pobūdį ir paskirtį, ilgalaikio materialiojo turto grupių gali būti daugiau ir mažesnių nei nurodyta pavyzdiniame sąskaitų plane ar balanso formoje.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainotos vertės būdo apskaitos tvarka nustatyta 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ VI skyriuje (38, 43–51 punktuose).
Jei perkainojant ilgalaikį materialųjį turtą nustatoma didesnė jo vertė, tai apskaitoje registruojama dėl perkainojimo padidėjusios ilgalaikio materialiojo turto vertės dalis ir perkainojimo rezervas:
D 1211 Pastatų ir statinių vertės pokytis dėl perkainojimo
K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
K 412 Mokesčių atidėjiniai
Atidėtasis pelno mokestis skaičiuojamas pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“. Labai mažos ir mažos įmonės gali pasirinkti taikys, ar netaikys šį standartą.
Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė po perkainojimo turto vertė sumažėjo arba šio turto vertė anksčiau nebuvo dėl perkainojimo padidinta, įskaitant perkainojimo metodo taikymą pirmą kartą, tai apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir dėl turto vertės sumažėjimo pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai, lygūs turto balansinės ir tikrosios verčių skirtumui:
D 63093 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos
K 1219 Pastatų ir statinių vertės sumažėjimas (–)
Taikant ilgalaikio materialiojo turto perkainotos vertės būdą, skaičiuojamas tiek įsigijimo savikainos, tiek dėl perkainojimo padidėjusios ilgalaikio materialiojo turto vertės dalies nusidėvėjimas. Pavyzdžiui, jei buvo perkainoti pastatai, apskaitoje daromi šie įrašai:
D 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos
K 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (−)
K 1218 Pastatų ir statinių vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimas (−)
Užregistravus turto nusidėvėjimą, suma, kuria dėl perkainojimo padidėjusios ilgalaikio materialiojo turto vertės dalies padidėjo turto nusidėvėjimas sąnaudos, proporcingai mažinamas perkainojimo rezervas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (jeigu įmonė taiko 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis) Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas, didinamas nepaskirstytasis pelnas:
D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
Jei apskaitoje yra užregistruotas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, jis mažinamas pripažįstant atidėtojo pelno mokesčio pajamas:
D 412 Mokesčių atidėjiniai
K 6901 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)
Balanso formos atsargų dalies 1.6 eilutėje „Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti“ parodomas ilgalaikis materialusis turtas, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje ir kurį įmonė ketina parduoti. Šioje balanso eilutėje turi būti parodomas tik toks ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitinka visus 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punkte nustatytus kriterijus. Šioje balanso eilutėje taip pat turi būti rodomas ir į trumpalaikio turto sąskaitas perkeltas likviduojamos įmonės ilgalaikis turtas, kai netaikomas veiklos tęstinumo principas.
Jei įmonė ilgalaikio materialiojo turto objekto nenaudoja, nenumato jo naudoti savo veikloje vėliau ir laiko jį ketindama perleisti, toks objektas jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto požymių, todėl perkeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto į atsargų sąskaitas likutine verte nuo tos datos, kada jis nustojamas naudoti veikloje. Tolesnę tokio turto apskaitą reglamentuoja 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.
Nenaudojamas ir laikomas parduoti Ilgalaikis materialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai jis atitinka 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punkte nustatytus visus šiuos požymius:
- tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;
- to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jį parduoti;
- turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo jo užregistravimo atsargų sąskaitoje datos.
Jei toks turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas datos, jis ir toliau gali būti laikomas atsargų sąskaitoje, jei jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, bet įmonė neatsisakė tikslo šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.
Jei įsigijimo dokumentuose nurodyta bendra sandorio kaina, tai apskaitoje, atsižvelgiant į skirtingą turto paskirtį ir apskaitos būdus, žemės sklypo, miško ir pastatų įsigijimo savikaina turėtų būti registruojama atskirai. Nustatydama miško, pastatų ir žemės įsigijimo savikainą įmonė galėtų atsižvelgti į šio turto vidutines rinkos kainas, nepriklausomų turto vertintojų nustatytas vertes ir pan. Kiekvieno objekto įsigijimo savikaina galėtų būti nustatyta bendrą sumą paskirsčius proporcingai tų objektų rinkos vertėms. Verslo apskaitos standartai nenustato, pagal kokias taisykles turi būti apskaičiuojama turto vertė.
Jeigu įmonės pagrindinis tikslas buvo įsigyti žemės sklypą, kurį ji naudos savo veikloje pajamoms uždirbti, o ne pastatai, ir nurodyta pastatų vertė nesudaro reikšmingos bendros įsigijimo kainos dalies, tai pastatų vertę galima įtraukti į žemės įsigijimo savikainą.
Jei pastatų vertė sudaro reikšmingą bendros įsigijimo kainos dalį, tikėtina, kad įmonė pajamoms uždirbti ketina naudoti žemę ir pastatus, todėl jų įsigijimo savikaina turėtų būti užregistruota atskirai.
Kiekviena ūkinė operacija apskaitoje registruojama atsižvelgiant į jos ekonominę prasmę.
Registruodama apskaitoje neatlygintinai gautą turtą, įmonė pagal 21-ojo verslo apskaitos standarto „Dotacijos ir subsidijos“ 5 punktą turi įvertinti, ar gautas turtas nėra atlygis už jos įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, nes šiuo atveju gautas turtas turi būti registruojamas kaip pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija.
Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ tik iš valstybės ir savivaldybės institucijų nemokamai gautas turtas, jei įmonė įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas, apskaitoje registruojamas kaip turtu suteikta dotacija.
Jeigu įmonė nemokamai gauna turto iš kitų asmenų, ji turi įvertinti, ar turtas yra atlygis už įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas. Gavus tokį turtą, registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija.
Minėtais atvejais, jeigu gauto turto vertė nebuvo nurodyta, tai turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte pagal 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatas. Jeigu turto tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, jo vertė yra nulis.
Pavyzdžiui, savivaldybės valdomai įmonei iš savivaldybės institucijos nemokamai gavus patalpas vaikų dienos centrui įrengti, įmonės apskaitoje registruojama turtu gauta dotacija. Kadangi sprendime suteikti patalpas (patalpos, savivaldybės apskaitos duomenimis, buvo visiškai nudėvėtos) vertė nebuvo nurodyta, todėl įmonės apskaitoje registruojama turto vertintojų nustatyta patalpų vertė 30 000 EUR:
D 1XX Ilgalaikis turtas 30 000
K 401 Su turtu susijusios dotacijos 30 000
Pavyzdžiui, įmonei iš kitos įmonės gavus nemokamai ir be jokių sąlygų lengvąjį automobilį, apskaitoje gauto turto vertė pripažįstama pajamomis. Nustatyta tikroji automobilio vertė 500 EUR apskaitoje registruojama:
D 1XX Ilgalaikis turtas 500
K 5401 Kitos pajamos 500
Pavyzdžių, kai įmonei perduotas turtas yra atlygis už jos įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas ir apskaitoje registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija, yra pateikta 21-ojo verslo apskaitos standarto metodinėse rekomendacijose prie standarto 5 punkto.
Pagal 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“ iš valstybės ir savivaldybės institucijų nemokamai gautas turtas, jei įmonė įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas, apskaitoje registruojamas kaip su turtu susijusi dotacija. Jeigu gauto turto vertė nebuvo nurodyta, tai turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Pagal standartą pripažįstama panaudota tokia su turtu susijusios dotacijos suma, kokios iš savivaldybės institucijos gauto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos įskaičiuojamos į sąnaudas. Pavyzdžiui, jei nemokamai gauto turto tikroji vertė 300 000 EUR ir turto įsigijimo savikaina bus lygi 300 000 EUR. Jei turto naudingo tarnavimo laikas 10 metų, taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo metodas, o likvidacinė vertė – 1 000 EUR, per metus sukaupta nusidėvėjimo suma – 29 900 EUR. Apskaitoje registruojamas dotacijos panaudojimas ir nusidėvėjimo sąnaudų mažinimas:
D 401 Su turtu susijusios dotacijos 29 900
K 6306 Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos 29 900
Iki sprendimo dėl pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę priėmimo dienos pertvarkomos įmonės turtas, kuris bus perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Atlikus turto vertinimą, sudaromas pertvarkymo balansas pagal turto vertinimo dienos duomenis.
Pertvarkymo balansas skirtas sprendimui dėl įmonės pertvarkymo priimti ir po pertvarkymo veiksiančios naujos teisinės formos įmonės įstatinio kapitalo dydžiui nustatyti. Jame parodomas įmonės turtas, įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.
Nuosavo kapitalo sudėtinės dalys gali būti: savininko įnašai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas, tačiau įmonė gali turėti ne visus nurodytus kapitalo komponentus, bet tik kai kuriuos iš jų.
Verslo apskaitos standartai teisinių įmonės pertvarkymo aspektų nereglamentuoja, todėl tik aiškinama, kaip apskaitoje registruojamos su įmonės pertvarkymu susijusios ūkinės operacijos ir kaip sudaromos pertvarkomos įmonės finansinės ataskaitos. Individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ūkinių operacijų apskaita ir pateikimas finansinėse ataskaitose nustatyti 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ V skyriuje.
Pertvarkydamas individualią įmonę į bendrovę savininkas nusprendžia, koks turtas bus perduodamas už bendrovės akcijas, ir pateikia šį turtą įvertinti nepriklausomam turto vertintojui. Individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, pertvarkymo balanse turi būti parodomas pagal turto vertinimo dienos būklę nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytąja verte.
Iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo ji pagal turto vertinimo dienos duomenis turi sudaryti pertvarkymo balansą. Šiame balanse ir parodomi turto perkainojimo rezultatai. Pertvarkytos įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo dydis nustatomas pagal pertvarkymo balansą.
Jei individuali įmonė iki sprendimo ją pertvarkyti priėmimo nerengė finansinių ataskaitų pagal verslo apskaitos standartus, perduodamas turtas pertvarkymo balanse parodomas turto vertinimo ataskaitoje nurodyta verte, atitinkamai patikslinant savininkų įnašus.
Jei individuali įmonė iki sprendimo ją pertvarkyti priėmimo finansines ataskaitas rengė pagal verslo apskaitos standartus, o turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė yra didesnė arba mažesnė už balansinę vertę, pertvarkymo balanse didinama arba mažinama perduodamo turto vertė ir perkainojimo rezervas.
Pavyzdžiui, individualios įmonės pertvarkymo balanse pateiktą nuosavą kapitalą sudaro:
• savininkų įnašai – 700 EUR;
• nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – 1 500 EUR;
• perkainojimo rezervas – 600 EUR.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu reikalaujama įstatinio kapitalo suma susideda iš pertvarkymo balanse apskaičiuotų savininkų įnašų, dalies nepaskirstytojo pelno ir perkainojimo rezervo:
700 EUR + 1 200 EUR + 600 EUR = 2 500 EUR
Kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – kita valstybė narė) turto arba verslo vertintojai, siekdami kvalifikacijos pripažinimo norint vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus, AVNT privalo pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos rašytinę paraišką dėl turto arba verslo vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint teikti turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigus (toliau – Paraiška). Paraiškos forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Meniu » Paslaugos » Prašymai.
Kartu su Paraiška AVNT turi būti pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:
1. pilietybės įrodymo dokumentas;
2. formalios kvalifikacijos įrodymo arba jo pripažinimo kitoje valstybėje narėje dokumentas (-ai).
3. dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad kitos valstybės narės turto vertintojas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, išduotas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki dokumentų pateikimo dienos;
4. kiti dokumentai, kuriais patvirtinama kitos valstybės narės turto vertintojo profesinė kompetencija (mokslo laipsnis, mokslinė pedagoginė veikla, svarbesnių vertintų objektų sąrašas, svarbesnių vertintų objektų turto vertinimo ataskaitos ir pan.);
5. pavardės (vardo) keitimo patvirtinimo dokumentai (jeigu keitėsi);
6. įgaliojimas, jei paraišką pildo ir (arba) teikia kitos valstybės narės turto vertintojo įgaliotas asmuo;
7. profesinio tinkamumo testo išlaikymo arba profesinės adaptacijos laikotarpio patvirtinimo dokumentas (-ai) (jei buvo taikyta viena iš šių kompensacinių priemonių).
Kartu su Paraiška teikiami dokumentai (išskyrus pilietybės įrodymo dokumentą) turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
Kai teisėtai įsisteigęs turto vertintojas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją laikinai arba kartais dirbti pagal turto vertintojo profesiją ir ketinantis pirmą kartą vertinti turtą Lietuvos Respublikoje, privalo iš anksto pateikti kompetentingai institucijai nustatytos formos laikinai arba kartais teikiamų turto arba verslo vertinimo paslaugų deklaraciją (toliau – Deklaracija). Deklaracijos forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Meniu » Paslaugos » Prašymai. Kartu su deklaracija pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus arba jų kopijas:
1. pilietybės įrodymo dokumentas;
2. pažyma, kuria patvirtinama, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje teikti turto vertinimo paslaugas ir jam nuolatinai ar laikinai nėra uždrausta užsiimti turto vertinimo profesine veikla;
3. profesinės kvalifikacijos įrodymo dokumentas (-ai);
4. dokumentai, kuriais įrodoma, kad teisėtai įsisteigęs turto vertintojas užsiėmė turto vertintojo profesine veikla ne trumpiau kaip vienus metus per pastaruosius dešimt metų, jeigu teisėtai įsisteigusio turto vertintojo įsisteigimo valstybėje narėje turto vertintojo profesija nėra reglamentuojama.
Kartu su Deklaracija pateikiami ir nurodytų dokumentų (išskyrus pilietybės įrodymo dokumentą) vertimai į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti patvirtinti asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
Trečiosios valstybės turto vertintojas (arba jo įgaliotas asmuo), siekiantis trečiojoje valstybėje įgytos turto vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje, užpildo nustatytos formos paraišką dėl turto arba verslo vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje (toliau – Paraiška). Paraiškos forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Meniu » Paslaugos » Prašymai. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus arba jų kopijas:
1. asmens tapatybę įrodantis dokumentas;
2. formalios kvalifikacijos įrodymo dokumentas ir priedai su išklausytų dalykų pavadinimais, valandų ir (ar) kreditų skaičiumi;
3. trečiosios valstybės, kurioje įgyta kvalifikacija, institucijų išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad trečiosios valstybės turto vertintojas laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, ir kuris išduotas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki dokumentų pateikimo dienos;
4. Studijų kokybės vertinimo centro išduotas sprendimas dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo;
5. dokumentai, kuriais įrodoma patirtis turto arba verslo vertinimo srityje ir jos trukmė;
6. pavardės (vardo) keitimo patvirtinimo dokumentai (jeigu keitėsi);
7. įgaliojimas, jei paraišką pildo ir (arba) teikia trečiosios valstybės turto vertintojo įgaliotas asmuo.
Kartu su paraiška teikiami ir dokumentų, nurodytų 2, 3 ir 5–7 punktuose, vertimai į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
Kartu su paraiška dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pripažinimo arba laikinai arba kartais teikiamų turto arba verslo vertinimo paslaugų deklaracija teikiamų dokumentų kopijos neprivalo būti patvirtintos notaro, tačiau teikiami dokumentai (išskyrus pilietybės įrodymo dokumentą) turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu.
Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad kitos valstybės narės turto vertintojas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki dokumentų pateikimo dienos
Komisija, išnagrinėjusi kitos valstybės narės turto vertintojo paraišką ir dokumentus, taip pat kitą turimą informaciją, susijusią su kitos valstybės narės turto vertintojo formalios kvalifikacijos įrodymo ar kitais dokumentais, gali pateikti tokias išvadas:
1. siūlyti pripažinti kitos valstybės narės turto vertintojo profesinę kvalifikaciją;
2. siūlyti nepripažinti kitos valstybės narės turto vertintojo profesinės kvalifikacijos;
3. siūlyti taikyti kitos valstybės narės turto vertintojui kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą ar profesinės adaptacijos laikotarpį.
Profesinio tinkamumo testas laikomas lietuvių kalba.
AVNT sudaro rekomenduojamų įmonių (institucijų, organizacijų), kurios organizuoja profesinės adaptacijos laikotarpio taikymą, sąrašą ir informuoja vertintoją apie profesinės adaptacijos laikotarpio taikymo organizavimo tvarką. Profesinės adaptacijos laikotarpis negali viršyti trejų metų.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnį, kitos valstybės narės turto arba verslo vertintojas, kurio profesinė kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi teisę vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje:
1) į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašytos turto arba verslo vertinimo įmonės, kurioje turto arba verslo vertintojas dirba pagal darbo sutartį, vardu, arba
2) individualios veiklos pagrindu, jeigu turto arba verslo vertintojas turi civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kurio metinė minimali suma yra ne mažesnė kaip 87 000 eurų (šiuo atveju nepriklausomas turto arba verslo vertintojas turi pateikti AVNT civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso kopiją ir informaciją apie ketinimą verstis turto arba verslo vertinimo veikla Lietuvos Respublikoje savarankiškai), arba
3) kitos valstybės narės turto arba verslo vertinimo įmonės, kurioje darbo sutarties pagrindais dirba turto arba verslo vertintojas, ir kuri turi civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kurio metinė minimali suma yra ne mažesnė kaip 87 000 eurų (šiuo atveju kitos valstybės narės turto arba verslo vertinimo įmonė turi pateikti AVNT civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso kopiją, informaciją apie darbo sutarties pagrindais dirbantį turto arba verslo vertintoją ir informaciją apie ketinimą verstis turto arba verslo vertinimo veikla Lietuvos Respublikoje).
Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminui pasirengti galima savarankiškai arba išklausyti AVNT organizuojamus mokymus.
Temos iš kurių yra sudaryti turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino testo klausimai, rekomenduojamos literatūros sąrašas ir AVNT organizuojamų mokymų pasirengti šiam egzaminui tvarkaraštis skelbiamas AVNT interneto svetainės skyriuje Vertinimas » Mokymai » Norintiems tapti vertintojo asistentais.
Teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas).
Reikalavimai pareiškėjui, siekiančiam būti įrašytam į Išorės vertintojų sąrašą:
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtame arba jo filiale juridiniame asmenyje pagal darbo sutartį dirba bent vienas ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turintis turto arba verslo vertintojas arba individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys, turi ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją. Reikalavimas turėti ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją taikomas ir fiziniam asmeniui, kai jis siekia verstis turto arba verslo vertinimo veikla (nepriklausomas turto arba verslo vertintojas);
2. yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesnei kaip 87 000 eurų sumai.
Reikalingi pateikti dokumentai:
1) Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatytos formos prašymas. Prašymo forma skelbiama AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
2) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija;
3) rašytinis patvirtinimas apie Lietuvos Respublikoje įsteigtame juridiniame asmenyje arba jo filialuose dirbantį pagal darbo sutartį turto arba verslo vertintoją arba individualios įmonės savininką turto arba verslo vertintoją ar ūkinės bendrijos tikrąjį narį turto arba verslo vertintoją, turintį galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuriame turi būti nurodomas turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris.
Dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai AVNT, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ir pateikti elektroniniu paštu [email protected], taip pat paslaugą galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą.
Už pažymėjimo apie įrašymą į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) mokama 26 eurų valstybės rinkliava (įmokos kodas – 5793).
Aktualūs teisės aktai:
• Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
• Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-07-17 įsakymu Nr. 1K-264.
• Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.
1. Turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas).
2. Turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro 50 testo klausimų (po kiekvieno testo klausimo pateikiami 4 atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas), 4 praktiniai uždaviniai ir 1 atviras teorinis klausimas.
3. Turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzamino užduotį sudaro praktinės ir teorinės užduotys, susidedančios iš 7 praktinių uždavinių ir 3 atvirų teorinių klausimų.
Aktualūs teisės aktai:
• Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
Nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją gali įgyti asmuo, kuris turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra išlaikęs vertintojo egzaminą. Taigi asmuo, norintis tapti vertintoju, iš pradžių privalo įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją.
Norint įgyti vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją reikia turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį ir išlaikyti atitinkamos vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo) vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą.
Pretendentai, norintys laikyti vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos ar vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą, privalo pateikti AVNT nustatytos formos prašymą su dokumentais. Dokumentų sąrašas skelbiamas AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Vertinimas »Kvalifikacijos egzaminai.
Aktualūs teisės aktai:
• Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
• Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
Asmuo, norintis laikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, AVNT turi pateikti:
1. nustatytos formos prašymą laikyti egzaminą (nekilnojamojo, kilnojamojo turto arba verslo vertinimo sričių). Prašymų formos skelbiamos AVNT interneto svetainės https://avnt.lrv.lt skyriuje Paslaugos » Prašymai;
2. dokumentus, kuriais įrodoma, kad asmuo turi reikiamą darbo, susijusio su turto arba verslo vertinimu, patirtį;
3. diplomo, kuriuo įrodomas išsilavinimas, originalas arba kopija (kai pateikiama notarinius veiksmus įgalioto atlikti subjekto nepatvirtinta kopija, ne vėliau kaip iki egzamino pradžios turi būti pateikiamas dokumento originalas).
Už egzaminą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos dydis už vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminą - 62 eurai, už vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminą - 140 eurų, už vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminą - 185 eurai.
Valstybės rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitų numeriai skelbiami VMI tinklalapyje https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita), įmokos kodas 5793, nurodoma mokėjimo paskirtis – už egzamino laikymą.
Aktualūs teisės aktai:
• Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
• Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.
Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų užduotys sprendžiamos AVNT patalpose egzamino dalyviams prisijungus prie egzaminų kompiuterinės programos.
Laikas, skiriamas egzamino užduotims išspręsti:
1. 1 valanda 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
2. 3 valandos 30 minučių, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos egzaminas (testui skiriama 1 valanda 30 minučių, praktinėms ir teorinėms užduotims – 2 valandos);
3. 5 valandos, kai laikomas turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas (praktiniams uždaviniams skiriamos 3 valandos, atviriems teoriniams klausimams – 2 valandos).
Aktualūs teisės aktai:
• Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
Asmuo laikomas išlaikiusiu egzaminą, jei surenka:
1. 35 balus iš 50 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos egzaminas;
2. 70 balų iš 100 galimų, kai laikomas turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) arba vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos egzaminas.
Šiuo klausimu aktualūs teisės aktai:
• Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiai galios“.
Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, jeigu ji atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl turto arba verslo vertinimo ataskaitoje visada privalo būti nurodyta visa Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma informacija, tame tarpe ir informacija apie tai, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, net jei tokio ginčo nėra.
Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, savarankiškai vertinti turtą arba verslą tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis vertintojas. Vadinasi, kitų vertintojų parengtose turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytas vertes, taikytus metodus, taikytus skaičiavimo būdus ir pan. analizuoti ir teikti savo išvadas dėl jų turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis asmuo. Tokiu atveju vertintojas ekspertas turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi nurodyti, kad ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.
2012-06-01 įsigaliojo nauja Europos vertinimo standartų redakcija (toliau – EVS 2012). EVS 2012 įžanginėje dalyje nurodoma, kad EVS 2012 pakeičia ankstesnį standartų leidimą, todėl nuo 2012-06-01 privaloma vadovautis aktualia, t. y. EVS 2012, redakcija. Pareiga turto arba verslo vertintojui savo veikloje vadovautis Europos vertinimo standartais yra įtvirtinta ir Įstatyme, ir Metodikoje, todėl turto arba verslo vertintojai privalo vadovautis EVS 2012, nepriklausomai nuo to, ar standartai išverti į lietuvių kalbą ar ne.
Vadovaujantis Metodikos 62.4 punktu, vertindamas turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Todėl turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti detalūs matematiniai skaičiavimai, pagrindžiantys gautą rezultatą.
Teismo ekspertų veiklą, teismo ekspertizių atlikimą ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato atitinkamos Civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ir Teismo ekspertizės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4969) nuostatos. Tarnybai nesuteikta teisė atlikti teismo arba antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolę.
Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.
Informaciją apie Tarnybos išduotus Įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje, esančiame Leidimų registre.
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai, jeigu jie atitinka minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas). Išorės vertintojų sąrašas yra skelbiamas viešai Tarnybos interneto svetainėje.
Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, turto arba verslo vertinimus atlieka ir turto arba verslo vertinimo ataskaitas rengia turto arba verslo vertintojai į Išorės vertintojų sąrašą įrašytų asmenų vardu. Asmenų, įgijusių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, ir turinčių teisę atlikti turto arba verslo vertinimus, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainėje skiltyje Vertintojai.
Pastebėtina, kad turto arba verslo vertintojai pagal įgytą kvalifikaciją vertinti turtą arba verslą gali tik vertinimo srityje (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo), kurioje yra įgiję vertintojo kvalifikaciją, tačiau turto ir verslo vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ribojimo į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims vertinti tik konkrečios vertinimo srities (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ar verslo) objektus. Vadinasi, turto arba verslo vertinimo įmonė gali atlikti tiek kilnojamojo turto, tiek nekilnojamojo turto, tiek verslo vertinimus, jeigu šioje įmonėje dirba bent vienas atitinkamos vertinimo srities turto arba verslo vertintojas.
Pastebėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato ribojimo nei į Išorės vertintojų sąrašą įrašytiems asmenims, nei turto arba verslo vertintojams vertinimus atlikti tik jų veiklos teritorijoje (pavyzdžiui, tik Vilniaus regione).
Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė. Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja atlyginimo už turto vertinimo paslaugas dydžio (rekomenduojamų tarifų ir pan.) nustatymo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą turto vertinimo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimo už turto vertinimą dydis (paslaugų kaina), vadinasi, turto vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė.
Asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją, sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto svetainės skiltyje Vertintojai ir vertinimo įmonės.
Informacija apie Tarnybos išduotus turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus skelbiama ir VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje talpinamame Leidimų registre.
Tarnyba informuoja, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybai nuomonę nurodytu klausimu, pažymėdama, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatą, jeigu nėra sudaromi turto arba verslo vertinimo ataskaitos du egzemplioriai, minėtųjų ataskaitų skaitmeninės kopijos gali būti saugomos informacinių technologijų priemonėmis užtikrinant jų patikimumą, prieinamumą ir išsaugojimą nustatytą laiką.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba nurodo, kad bendruosius dokumentų saugojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išaiškinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai galėtų būti saugomi skenuojant pirmuosius ataskaitų egzempliorius elektroninėje laikmenoje.
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.
Remiantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, 10.25 papunkčiu, turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai turto arba verslo vertinimo įmonėse turėtų būti saugomi 10 metų.
Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 93 punktas numato, kad dokumentai, kuriems nustatytas ne ilgesnis nei 25 metų saugojimo terminas, gali būti spausdinami abiejose lapo pusėse.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Turto vertinimo priežiūros tarnybos paklausimą, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia prilyginama „juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į elektroninio parašo galią pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.“
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, juridinio asmens atstovo galiojančio saugaus elektroninio parašo juridinė galia turėtų būti tapati juridinio asmens atstovo parašo kartu su juridinio asmens antspaudu juridinei galiai.
Papildomai Ryšių reguliavimo tarnyba informavo, kad nuo 2016-07-01 bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OLL 2014 L 257, p. 73). Šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama Europos Sąjungos lygiu įteisinti ir elektroninius spaudus.
Vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“, Tarnyba nėra kompetentinga oficialiai aiškinti teisės aktų normas, todėl toliau pateikiama Tarnybos nuomonė.
Teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje.
Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais kviestis teismo ekspertą gali tik proceso šalis, vadinasi ekspertinis tyrimas gali būti atliekamas tik esant teisminiam ginčui. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyti teismo ekspertizes atliekantys subjektai: teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus; jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo; proceso įstatymuose gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo tvarka.
Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta ir tai, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11-12 dalyse nurodyta, kad turto arba verslo vertė nustatoma atlikus turto arba verslo vertinimą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimas atliekamas Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį (jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip). Reikalavimai vertinimo paslaugų sutarties formai ir turiniui yra detaliai išvardinti Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlikus vertinimą parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, nurodyta Įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita turi būti tvirtinama (pasirašoma) į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyto asmens (nepriklausomo turto arba verslo vertintojo arba turto arba verslo vertinimo įmonės).
Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad gavus Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų užduotį arba prašymą atlikti ekspertinį tyrimą – nustatyti turto arba verslo vertę, visais atvejais turėtų būti atliekamas Įstatyme nurodytas turto arba verslo vertinimas ir parengiama turto arba verslo vertinimo ataskaita, atitinkanti Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pabrėžtina, kad tik Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti turto arba verslo vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga – jokie kitokios formos ar turinio dokumentai nėra turto vertinimo dokumentai Įstatymo prasme, todėl ne turto vertinimo dokumentuose nurodoma turto arba verslo verte neturėtų būti vadovaujamasi priimant atitinkamus sprendimus.
Papildomai Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant išvengti vertinimo užsakovų klaidinimo, ne teisminio proceso metu atlikus turto arba verslo vertinimą parengti vertinimo dokumentai turi būti vadinami turto arba verslo vertinimo ataskaitomis, o ne teismo ekspertizės aktais, eksperto išvadomis, specialisto konsultacijomis ir pan.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka turto arba verslo vertinimo įmonėse, kurios atliko turto arba verslo vertinimą, taip pat ne trumpiau kaip 5 metus turto arba verslo vertinimo ataskaitų antruosius egzempliorius (kopijas) privalo saugoti nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą arba kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuomone, atsižvelgiant į Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, 10.25 papunktį, turto arba verslo vertinimo ataskaitos turto vertinimo įmonėse turėtų būti saugomos 10 metų (kaip įrodymai galimo ginčo atveju).
Papildomai pastebėtina, jog informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentų valdymo klausimais teikia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 str. 2 d. numatyta, jog Įstatymas reglamentuoja Nemokumo administratoriaus profesiją, todėl šio įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas nemokumo administratoriui verstis tik viena veiklos forma taikomas visiems nemokumo administratoriams, įskaitant ir tuos, kurie administruoja fizinių asmenų bankroto procesus pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą.
Prieš pasirinkdamas naują veiklos formą administratorius fizinis asmuo privalo užbaigti ar atsisakyti visų administruotų juridinio asmens nemokumo procesų ar fizinio asmens bankroto procesų. Šis reikalavimams netaikomas iki 2019 m. gruodžio 31 dienos jo pradėtiems administruoti juridinio asmens nemokumo procesams ar fizinio asmens bankroto procesams. Veiklos formos pakeitimo diena laikoma kita darbo diena po dienos, kai administratorius fizinis asmuo apie veiklos formos pakeitimą raštu (siunčiant pranešimą elektroninėmis priemonėmis jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu) informuoja AVNT arba vėlesnė paties administratoriaus nurodyta veiklos formos pakeitimo data.
Nemokumo administratorius fizinis asmuo privalo verstis tik viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, todėl pasirinkęs dirbti juridinio asmens veiklos forma, negali dirbti ir kita veiklos forma – teismo ar kreditorių susirinkimo būti paskirtas administruoti juridinio asmens nemokumo procesą ar fizinio asmens bankroto procesą kaip nemokumo administratorius fizinis asmuo.
Nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo, patvirtinto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V4-124 ,,Dėl Nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 261 punkte nustatyta, kad administratorius fizinis asmuo nevykdo pareigos verstis tik viena iš JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, kai, pasirinkęs dirbti juridinio asmens veiklos forma, teismo ar kreditorių susirinkimo buvo paskirtas administruoti juridinio asmens nemokumo procesą ar fizinio asmens bankroto procesą kaip nemokumo administratorius fizinis asmuo.
Administratorius, pasirinkęs verstis individualia veikla, nevykdo pareigos verstis tik viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, jeigu tuo pat metu yra nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovas nepriklausomai nuo to, ar yra įgaliotas administruoti nors vieną nemokumo procesą, išskyrus procesus pradėtus iki 2019 m. gruodžio 31 dienos.
Administratorius, pasirinkęs verstis individualia veikla, nevykdo pareigos verstis tik viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, kai neturėdamas administruojamų procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo nenutraukia darbo santykių su nemokumo administratoriumi juridiniu asmeniu, kuriame dirba nemokumo administratoriaus pareigose.
AVNT pažymi, kad esamas teisinis reguliavimas aiškiai nenustato, ar turto, parduodamo iš varžytynių, pradinė pardavimo kaina turi būti skelbiama prie jos pridedant PVM. AVNT nuomone, siekiant išvengti nevienareikšmių situacijų, varžytynėse turto kaina turėtų būti skelbiama įskaičiuojant PVM, t. y. nurodant galutinę kainą, iš kurios vėliau būtų išskaičiuojamas PVM.
Likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba ministerija, – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.
Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės norminiuose aktuose, nėra pasibaigęs, turi būti perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje buvo nevalstybinės organizacijos ar privataus juridinio asmens buveinė iki jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis).
Toliau saugoti perduodami ne tik popieriniai, bet ir kitų formų dokumentai. Perduodant skaitmeninės kilmės ir elektroninius dokumentus, sudaromas laikmenų sąrašas, kurį likvidatorius turi nurodyti prašyme. Akcentuotina, kad perduodami visi dokumentai, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs. (Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 14 punktas).
Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto proceso metu sudaryti dokumentai yra juridinio asmens veiklos dokumentai ir perduodami toliau saugoti laikantis Apraše nustatytų dokumentų perdavimo procedūrų (Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punktas).
Savivaldybės administracijai neperduotinais dokumentais laikytini dokumentai, kurie sudaromi ir teismui teikiami naudojantis LITEKO ir nėra valdomi kaip juridinio asmens veiklos dokumentai ar teikiami vykdant įstatyminio reglamentavimo prievolę ir teismo yra užregistruojami kaip gauti oficialieji dokumentai (ar įtraukiami į apskaitą teismų naudojamų sistemų priemonėmis).
Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens dokumentų sutvarkymo būdas tam tikrais atvejais gali skirtis. Juridinio asmens vadovas gali priimti sprendimą neįrašyti ilgai saugomų bylų į sutvarkytų dokumentų apskaitą (t. y. į ilgai saugomų bylų apyrašus) (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 4.4 papunktis ir Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 17 punktas).
Jei priimamas sprendimas neįrašyti saugomų bylų į sutvarkytų dokumentų apskaitą, popieriniai dokumentai įmonėse yra laikomi aplankuose, ant jų turi būti nurodyti bylos aprašomieji duomenys. Elektroniniai dokumentai taip pat turi būti susisteminti į bylas. Bylų apyrašai nesudaromi, popierinių dokumentų lapai nenumeruojami. Užbaigtos bylos valdomos pagal dokumentacijos planus ir (ar) užbaigtų bylų sąrašus.
Jei priimamas sprendimas įrašyti saugomas bylas į sutvarkytų dokumentų apskaitą, popierinių bylų lapai sunumeruojami, sudaromi ilgai saugomų bylų apyrašai. Skaitmeninės kilmės ir elektroniniams dokumentams taip pat rengiami atitinkami apyrašai pagal nustatytas apyrašų formas.
Dokumentų saugojimo terminai yra numatyti Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“. Specialiosios veiklos dokumentai saugomi pagal specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykles. Jei dokumentų saugojimo terminai nėra nustatyti, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnyje yra numatyta galimybė nustatyti dokumentų saugojimo terminą, atsižvelgiant į prievoles ir teisėtus interesus. Jei likviduojamas juridinis asmuo savo veiklos vykdymo metu neturėjo nusistačiusi specialiosios veiklos ar kitų sričių veiklos dokumentų saugojimo terminų, juos nustato juridinio asmens likvidatorius. Likvidavimo procedūras atliekantis asmuo atsakingas, kad dokumentai būtų sutvarkyti pagal nustatytus dokumentų saugojimo terminus.
Plačiau apie likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens dokumentų perdavimą, taip pat apie susidarančias situacijas ir jų sprendimų būdus galite rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje, Dažniausiai užduodamų klausimų dėl dokumentų ir archyvų valdymo skiltyje (19 klausimas): https://archyvai.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai/.
Juridinių asmenų bankroto, restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto ataskaitos teikiamos elektroniniu būdu per AVNIS interneto sąsają. Nemokumo administratoriai, kurie įrašomi į Nemokumo administratorių sąrašą gauna prisijungimo duomenis prie AVNIS (restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas, jeigu nepaskiriamas nemokumo administratorius turi kreiptis į AVNT su prašymu suteikti jam prisijungimus prie AVNIS). Prisijungę administratoriai savo paskyroje mato visus administruojamus procesus.
Duomenys ir ataskaitos laikomi pateiktais tuomet, kai jų pateikimas patvirtinamas, ir jeigu jie įgauna statusą „grąžinta“, būtina patikslinti pagal pateiktas pastabas bei teikti (siųsti) pakartotinai.
Nemokumo administratorius juridinis asmuo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo AVNT per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinę sistemą nurodyti tiek paskirtą atsakingą asmenį, tiek pagrįstą atsakingo asmens pakeitimo priežastį (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagrįstos darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo priežastys nurodytos Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V4-233 „Dėl duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ 1.1 – 1.8 papunkčiuose ir gali būti šios:
1.1. Darbuotojas mirė;
1.2. Darbuotojas neteko teisės administruoti nemokumo procesų;
1.3. Tarp nemokumo administratoriaus juridinio asmens ir Darbuotojo nutraukti darbo santykiai;
1.4. Darbuotojas negali tęsti nemokumo proceso administravimo dėl paaiškėjusio interesų konflikto JANĮ 37 straipsnyje numatytais atvejais;
1.5. Darbuotojas negali tęsti nemokumo proceso administravimo dėl laikinojo nedarbingumo, trunkančio ilgiau kaip 30 dienų;
1.6. Darbuotojas negali tęsti nemokumo proceso administravimo dėl daugiau kaip 30 darbo dienų trunkančių kasmetinių ar tikslinių atostogų;
1.7. Darbuotojas negali tęsti nemokumo proceso administravimo, nes yra pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka;
1.8. Kitos objektyvios, dokumentais pagrįstos priežastys, kurių nemokumo administratorius juridinis asmuo negalėjo numatyti dalyvaudamas atrankoje ir siūlydamas Darbuotoją kaip asmenį, atsakingą už nemokumo proceso administravimą, ir kurių nemokumo administratorius juridinis asmuo negali kontroliuoti.
Nemokumo administratoriai per 3 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo privalo informuoti AVNT apie pasikeitusius (nemokumo administratoriaus fizinio asmens vardą, pavardę, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą; nemokumo administratoriaus juridinio asmens pavadinimą, buveinės adresą, teisinį statusą, teisinę formą, adresą korespondencijai, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Informuoti būtina per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinę sistemą (toliau – AVNIS). Per AVNIS pateikti duomenys automatiškai atnaujinami tiek AVNIS, tiek AVNT interneto svetainėje. . Kitu nei per AVNIS būdu pateikta informacija apie nemokumo administratoriaus duomenų pasikeitimą nelaikoma tinkamai pateikta ir nepakeičia tiek AVNIS tvarkomų, tiek viešai skelbiamų duomenų apie nemokumo administratorių.
Duomenų apie administratorių teikimo tvarka nustatyta Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V4-174 „Dėl Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“, II skyriuje.
Vadovaujantis Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2020-08-04 įsakymo Nr. V4-174, 14.1 papunkčiu, nemokumo administratorius AVNT teikia Juridinio asmens bankroto ataskaitas (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):
1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;
2) nutraukus bankroto procesą;
3) priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto;
4) priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos;
5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.).
KAIP PATEIKTI NAUJĄ DRAUDIMĄ
Prieš pradedant: AVNIS geriausiai veikia naudojant Google Chrome naršyklę. Primygtinai nerekomenduojame naudoti „Internet Explorer“ ir „Safari“ naršyklių.
Administratoriaus tipą (Draudžiamas fizinis arba Juridinis asmuo)*
Administratorių sąrašą (Bankroto arba restruktūrizavimo sąrašas)
*Jei „Administratoriaus tipas“ pasirenkamas „Juridinis administratorius“ tokiu atveju papildomai atsiranda laukai „Draudžiamas asmuo“ (Pasirenkate draudžiamą juridinį asmenį) ir „Draudžiamo asmens darbuotojai-administratoriais:“ (Pasirenkate fizinius administratorius kuriuos Juridinis asmuo apdraudžia)
Kai duomenys teisingai supildomi mygtukas „Patvirtinti“ pasidaro ryškus ir jį galima paspausti.
PASTABA: Supildžius duomenis apie administratoriaus tipą ir sąrašą ir paspaudus patvirtinti jų redaguoti nebeleis. Įsivėlus klaidai ir norint ištaisyti duomenis tokiu atveju reikės formuoti naują pranešimą (procedūra nuo 1 punkto)
Draudimo liudijimo Nr.
Draudimo objektas
Draudiko pavadinimas, įmonės kodas
Draudimo liudijimo išdavimo data
Draudimo laikotarpis nuo (būtina prisegti draudimo liudijimo kopiją )
Draudimo laikotarpis iki
Draudimo suma vienam draudžiamam įvykiui, Eur
Draudimo suma visiems draudžiamiems įvykiams, Eur
Draudimo įmokos suma, Eur
Įmokos mokėjimo grafikas (Duomenis pridedame spaudžiant + mygtuką)(Būtina pridėti pavedimo kopiją)
Vadovaujantis Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. V4-191, 5.1administratorius AVNT teikia Fizinio asmens bankroto ataskaitas (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):
1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;
2) patvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą;
3) nutraukus fizinio asmens bankroto bylą;
4) baigus fizinio asmens bankroto bylą;
5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.).
Vadovaujantis Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklėmis, patvirtintomis AVNT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V4-174 nemokumo administratoriai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo ar faktinių aplinkybių atsiradimo, ar pasikeitimo dienos elektroniniu būdu per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinė sistemos (toliau – AVNIS) interneto sąsają teikia AVNT duomenis apie bankroto ir restruktūrizavimo procesą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 103 straipsnio 3 dalies nuostatomis jeigu restruktūrizavimo procese nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.
Vadovaujantis Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-174, 11.1 papunkčiu, nemokumo administratorius AVNT teikia Juridinio asmens restruktūrizavimo ataskaitas (per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo dienos):
1) patvirtinus kreditorių reikalavimus;
2) patvirtinus restruktūrizavimo planą;
3) nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą;
4) baigus įmonės restruktūrizavimo bylą;
5) kalendoriniams metams pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje numatyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Darytina išvada, kad nemokumo administratorius nemokumo procese turi pareigų ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo, todėl nemokumo administratorių civilinė atsakomybė turi būti apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu iki tol, kol visuose nemokumo administratoriaus administruojamuose nemokumo procesuose bankrutavę juridiniai asmenys bus išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės administruoti juridinio asmens nemokumo proceso ar fizinio asmens bankroto proceso, jeigu nėra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo drausti tie fiziniai ir juridiniai nemokumo administratoriai, kurie administruoja ar siekia administruoti juridinio asmens nemokumo ar fizinio asmens bankroto procesus.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), administruojant nemokumo, fizinio asmens bankroto procesus, administruojamam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir (ar) kreditoriams, ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą. Todėl, nepriklausomai nuo to, kuriuos nemokumo procesus nemokumo administratorius administruoja (siekia administruoti), reikia sudaryti vieną nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje numatyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Darytina išvada, kad nemokumo administratorius nemokumo procese turi pareigų ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo, todėl nemokumo administratorių civilinė atsakomybė turi būti apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu iki tol, kol visuose nemokumo administratoriaus administruojamuose nemokumo procesuose bankrutavę juridiniai asmenys bus išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
Nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo 3 punkte nustatyta, kad kai nemokumo procesą administruoja administratoriaus juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už nemokumo proceso administravimą, profesinę civilinę atsakomybę privalo būti apsidraudęs šį darbuotoją paskyręs administratorius juridinis asmuo. Todėl fiziniam nemokumo administratoriui, kuris yra juridinio nemokumo administratoriaus darbuotojas, paskirtas atsakingu už nemokumo proceso administravimą, papildomai drausti savo civilinės atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nereikia.
Restruktūrizavimo procesas – tai visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
Restruktūrizuotis gali juridiniai asmenys, kurie atitinka visas šias sąlygas:
- turi finansinių sunkumų;
- yra gyvybingi;
- nėra likviduojami dėl bankroto.
Finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė, t. y. juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę, arba yra reali tikimybė, kad taip nutiks per artimiausius tris mėnesius.
Gyvybingumas – juridinio asmens komercinės veiklos, leisiančios atsiskaityti su kreditoriais, vykdymas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, vertindamas juridinio asmens gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą:
- kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas;
- kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams;
- kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo.
Vertinant gyvybingumą reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą.
Likvidavimas dėl bankroto – bankroto proceso etapas, kurio metu realizuojamas juridinio asmens turtas, iš kurio atsiskaitoma su kreditoriais, ir juridinis asmuo išregistruojamas. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Restruktūrizavimo procesą inicijuoti gali:
- juridinio asmens vadovas (dažnu atveju tai yra jo pareiga);
- juridinio asmens kreditorius, kurio pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 MMA.
Restruktūrizavimo procesas inicijuojamas išsiunčiant pranešimą kreditoriams, o jeigu procesą inicijuoja kreditorius – juridinio asmens vadovui. Pranešimas gali būti siunčiamas registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus.
Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo (kreditorius) kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.
Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui (kreditoriui) dienos.
Pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali būti pateikiamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo:
- susitarimo dėl pagalbos terminui sudaryti pabaigos;
- kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas.
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti teikiamas ir juridinio asmens restruktūrizavimo byla keliama apygardos teisme (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių) pagal juridinio asmens buveinės vietą.
Žyminis mokestis nemokamas, kai pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikia:
- juridinio asmens vadovas;
- savininkas;
- likvidatorius;
- buvęs ar esamas juridinio asmens darbuotojas;
- valstybės institucija ar įstaiga
Jei šį pareiškimą teismui teikia kreditorius – mokamas 500 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Pareiškime teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodoma ši informacija:
- prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą;
- priežastys, dėl kurių prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą.
Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedami dokumentai (informacija) nurodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 17 straipsnio 2-4 dalyse:
- dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas;
- dokumentai, kuriais patvirtinama, kad juridinis asmuo atitinka restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo sąlygas;
- juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;
- juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui;
- informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka;
- informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus;
- juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas, sąrašas;
- kiti dokumentai, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.
Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą paskelbimo priežiūros institucijos (AVNT) interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda šiuos reikalavimus tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos arba juos ginčija teisme.
Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kuris ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.
Juridinio asmens restruktūrizavimo planas – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslus ir patį procesą, kurio įgyvendinimas laiku ypač svarbus juridinio asmens mokumui ir gyvybingumui atkurti, skirtas nustatyti restruktūrizavimo procese dalyvaujančių subjektų tarpusavio susitarimą ar įstatymu nustatytų teisių ir pareigų visumą sudarant, tvirtinant ir vykdant planą.
Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas. Rengiant restruktūrizavimo planą gali būti pasitelkiama specialistų pagalba, konsultacijos.
Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai, kuri pradedama skaičiuoti nuo teismo nutarties patvirtinti planą priėmimo dienos.
Juridinio asmens vadovas (arba nemokumo administratorius, jei jis paskirtas kreditorių susirinkimo sprendimu) ne vėliau kaip likus pusei metų iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos gali pateikti motyvuotą prašymą teismui dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmės pratęsimo.
Teismas turi teisę vieną kartą pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.
Teismui pratęsus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę restruktūrizavimo planas taip pat turi būti keičiamas. Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pat tvarka kaip ir pats restruktūrizavimo planas.
Rengiant juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais.
Restruktūrizavimo plane nurodoma:
- trumpas juridinio asmens apibūdinimas (pavadinimas, juridinio asmens kodas, veiklos pobūdis, turtas ir įsipareigojimai);
- finansinių sunkumų priežastys ir mastas;
- juridinio asmens restruktūrizavimo tikslai;
- restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė;
- juridinio asmens kreditorių, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;
- restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas ir kreditorių, kurie nėra paveikiami restruktūrizavimo plano, sąrašas pagal kreditorių grupes, kuriame pateikiama informacija, kaip kreditoriai yra paveikiami ir (arba) kodėl nėra paveikiami restruktūrizavimo plano;
- laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias juridinis asmuo yra suteikęs tretiesiems asmenims (nurodoma trečiųjų asmenų ir asmenų, suteikusių paskolas tretiesiems asmenims, vardai ir pavardės, jeigu jie fiziniai asmenys, arba pavadinimai ir kodai, jeigu jie juridiniai asmenys, gyvenamųjų vietų ar buveinių adresai, paskolų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos);
- informacija apie bylas, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;
- juridinio asmens skolininkų, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta skolininko vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresas, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;
- kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti;
- informacija apie naują finansavimą nurodant numatomų gauti paskolų dydį ir sąlygas bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius;
- kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais;
- restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto;
- restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma;
- juridinio asmens verslo planas, kuriame nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti;
- bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai: informacija apie darbuotojus nurodant ir numatomą atleisti darbuotojų skaičių, darbuotojų darbo sąlygas;
- kita, juridinio asmens vadovo nuomone, svarbi informacija.
Kai plano projektas teikiamas teismui kartu su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą:
Tai atvejais, kai restruktūrizavimo procesą inicijuoja juridinio asmens vadovas ir restruktūrizavimo plano projektas teikiamas teismui kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šis plano projektas turi būti patvirtintas juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimu. Restruktūrizavimo plano projektas laikomas patvirtintu, jeigu jam pritarė daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių.
Restruktūrizavimo byla iškeliama kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą.
Kai plano projektas teikiamas teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą:
Kai restruktūrizavimo plano projektas teikiamas teismui iškėlus juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą, plano projektas turi būti patvirtinamas kreditorių susirinkime plano paveikiamų kreditorių grupėse:
- viena kreditorių grupė – kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka,
- kita grupė – visi kiti kreditoriai.
Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje jam pritarė daugiau kaip ½ (50 proc.) plano paveikiamų kreditorių dalis iš kiekvienos grupės.
Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą.
Juridinio asmens vadovas (arba nemokumo administratorius, jeigu jis paskirtas) ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui tvirtinti juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektą.
Teismas juridinio asmens vadovo (arba nemokumo administratoriaus, jeigu jis paskirtas) prašymu, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, tačiau bendras plano pateikimo teismui tvirtinti terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
Restruktūrizavimo planą tvirtina teismas, kuris nutartį dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo priima per 14 dienų nuo restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos.
Kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo procese tenkinami dviem eilėmis. Pagal pirmąją eilę tenkinami šių kreditorių reikalavimai:
- kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais;
- su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai (darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka iš Garantinio fondo skiriamų lėšų, kurias administruoja ,,Sodra“);
- reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą;
- reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
Pagal antrąją eilę tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Kreditorių reikalavimai pagal nurodytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antrajame etape tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
Už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir vykdymą atsako juridinio asmens vadovas.
Teismas priima nutartį nutraukti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų:
- nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas;
- teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano;
- nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas;
- juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių;
- nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita;
- vykdomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai.
Teismas gali nutraukti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą dėl nevykdomo arba netinkamai vykdomo restruktūrizavimo plano arba nemokamų visų ar dalies mokesčių tik tuo atveju, jei šios aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius.
Teismui nustačius bent vieną iš anksčiau nurodytų pagrindų ir padarius pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus, teismas nutraukia juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą.
Teismas priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų:
- visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;
- juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;
- patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.
Nemokumo administratorius pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra privalomas, tačiau nemokumo administratorius turi būti skiriamas šiais atvejais:
- teismui priėmus sprendimą, kad nemokumo administratoriaus skyrimas yra būtinas juridinio asmens ir jo kreditorių interesų apsaugai užtikrinti;
- teismui priėmus sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą neatsižvelgiant į juridinio asmens dalyvių arba šio plano paveikiamų kreditorių grupių nepritarimą;
- juridinio asmens arba kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prašymu;
- nutraukus juridinio asmens bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą.
Teismui teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir siūlyti jo kandidatūrą iš įrašytų į Nemokumo administratorių sąrašą asmenų turi teisę:
- juridinis asmuo;
- kreditorių susirinkimas;
- restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius teikdamas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:
- nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
- vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
- dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas;
- patronuojamojo ar jį patronuojančiojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas.
Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną buvo juridinio asmens kreditorius.
Administravimo išlaidas restruktūrizavimo procese sudaro:
- atlygis nemokumo administratoriui (jei restruktūrizavimo procese jis paskirtas);
- kitos su restruktūrizavimo procesu susijusios išlaidos (ryšio, pašto, organizacinės, restruktūrizavimo plano parengimo ir kt.).
Administravimo išlaidas (atlygį nemokumo administratoriui ir kitas administravimo išlaidas) restruktūrizavimo procese dengia pats juridinis asmuo.
Tuo atveju, kai nemokumo administratorius yra paskirtas restruktūrizavimo procesui administruoti kreditorių prašymu, atlygis jam mokamas proporcingai nuo kiekvieno prašymą pateikusio kreditoriaus patvirtinto reikalavimo sumos.
Restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita turi būti rengiama ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų ketvirtį pagal Juridinio asmens restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos rengimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.
Jeigu restruktūrizavimo procese yra paskirtas nemokumo administratorius, plano vykdymo ataskaitą turi rengti pastarasis. Tačiau tais atvejais, kai restruktūrizavimo procese nemokumo administratorius nepaskirtas – plano vykdymo ataskaitą turi rengti juridinio asmens vadovas.
Teismui teikiant restruktūrizavimo planą kartu su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui privalo būti gautas iš anksto. Atsižvelgiant į tai, galimybė pasinaudoti JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimų pateikimo teise po to, kai kreditoriai, turintys pakankamą balsų skaičių sprendimui priimti, yra pritarę restruktūrizavimo planui, praranda aktualumą. Galimybe restruktūrizavimo planą teismui teikti inicijuojant nemokumo bylą siekiama greitesnio juridinio asmens restruktūrizavimo proceso, kadangi teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi patvirtinus restruktūrizavimo planą, jo įgyvendinimo etapas pradedamas nedelsiant. Todėl papildomo termino kreditorių reikalavimams pareikšti taikymas, atitinkamai pakartotina restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūra prieštarautų greitesnio restruktūrizavimo siekiui bei tokios restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarkos esmei.
Teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą ir kartu patvirtindamas restruktūrizavimo planą, dėl kurio JANĮ nustatyta tvarka jau yra gautas restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pritarimas, nėra įpareigotas teismo nutartyje nurodyti JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pateikti.
JANĮ imperatyviai nustato, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 107 str. 1 d.), kreditorių grupės nurodomos JANĮ 108 str. 1 d. 1-2 p. JANĮ nėra numatyta jokių balsavimo išimčių tais atvejais, kai plano paveikiamais kreditoriais laikomi visi juridinio asmens kreditoriai.
ES teisės aktuose yra numatomos sankcijų įgyvendinimo išimtys humanitariniais, taikos palaikymo misijų aprūpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais.
Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys (išskyrus finansų įstaigas), siekdami pasinaudoti išimtimis, kreipiasi į tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą vykdančią instituciją.
Lėšų įšaldymas – lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
Turint informacijos apie turtą, kurį valdo asmenys, įtraukti į tarptautinių sankcijų sąrašą ar yra susiję su sankcionuotais asmenimis, šį turtą privaloma įšaldyti ir per dvi darbo dienas informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (el. paštu: [email protected]).
Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.
Subjektas, kuriam taikomos sankcijos – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos.
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims dėl Ukrainos atžvilgiu vykdomų karo veiksmų taikomos ribojamosios priemonės pagal 2014 m. kovo 17d. Tarybos reglamento (ES) 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi nuostatas.
Europos Sąjungos pritaikytų ribojamųjų priemonių Rusijai dėl Ukrainos sąrašą galite rasti paspaudę čia (nuorodoje pateikiama informacija yra anglų kalba).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad juridinio asmens bankroto procesas yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.
Vadovaujantis JANĮ 59 straipsniu, 66 straipsniu, nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir turi pareigą savarankiškai spręsti dėl juridinio asmens kreditorių, taip pat juridinio asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo, juridinio asmens turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kreditorių interesų tenkinimo.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba yra teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą (Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 straipsnis). Ši įstaiga nėra atsakinga už juridinio asmens bankroto proceso įgyvendinimą.
Fiziniai ir juridiniai asmenys (tame tarpe nemokumo administratoriai) privalo tarptautines sankcijas įgyvendinti savarankiškai. Jie yra atsakingi už tinkamą sankcijų taikymą, o ribojamąsias priemones nustatantys Europos Sąjungos (ES) teisės aktai yra taikomi tiesiogiai.
Nemokumo administratoriai, vykdydami papildomą veiklą ir įgyvendindami tinkamą sankcijų taikymą, negali teikti paslaugų (pvz., konsultuoti ar kt.) sankcionuotiems asmenims, kadangi tai pažeistų ES teisės aktus, dokumentus, kurie nustato ribojamąsias priemones. Nemokumo administratoriams taip pat svarbu įvertinti ir galutinį paslaugų gavėją, t. y. paslaugų neteikti ne tik sankcionuotiems asmenims, bet ir tais atvejais, kai sankcijos paskelbtos tik galutiniam naudos gavėjui, arba tikslas būtų apeiti sankcijas.
Remiantis Europos Sąjungos gerosios praktikos 46 p., asmuo, kurio atžvilgiu taikomos sankcijos, siekdamas perleisti reikalavimo teises, privalo gauti leidimą. Atsižvelgiant į tai, juridinio ar fizinio asmens kreditoriai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, prieš perleisdami savo reikalavimo teises, esančias Lietuvoje, privalo gauti už finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT) leidimą.
Nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, gavęs informacijos, kad sankcionuotas kreditorius perleido reikalavimo teises be atsakingos institucijos leidimo, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų reikiamų priemonių dėl neteisėtų sankcionuoto asmens, siekiančio išvengti sankcijų ar jas pažeisti, veiksmų, t. y. informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT) apie sudarytą niekinį sandorį, prieštarauti kreditoriaus pakeitimui bankroto procese, kt.
Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, yra skelbiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. Europos Sąjungos konsoliduotą finansinių sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti fiziniai ir juridiniai asmenys, galite rasti paspaudę šią nuorodą.
Taip pat, interaktyviame ES sankcijų žemėlapyje, pasirinkus atitinkamą valstybę, pateikiamos nuorodos į visus ES teisės aktus sankcijų, taikomų pasirinktai valstybei, srityje. Šiuose ES teisės aktuose taip pat skelbiami subjektų, kuriems taikomos ES finansinės ribojamosios priemonės, sąrašai.
Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant ir nemokumo administratorius, finansų įstaigos ir kiti valstybėje įsteigti arba veiklą vykdantys subjektai ar organizacijos.
Šie subjektai privalo įsitikinti, ar, vykdydami veiklą su atitinkamais klientais, verslo partneriais, nepažeidžia tarptautinių galiojančių sankcijų.
Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti sankcijų.
Už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje yra atsakingi visi ekonominę veiklą vykdantys fiziniai bei juridiniai asmenys, finansų įstaigos ir kiti valstybėje įsteigti arba veiklą vykdantys subjektai ar organizacijos. Subjektams yra draudžiama vykdyti veiksmus, kurių vykdymas draudžiamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis, ir sudaryti sandorius bei prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Nemokumo procese sankcionuoto kreditoriaus reikalavimai tenkinami negali būti, jo reikalavimo tenkinimui skirtas lėšas ar mokėjimus nemokumo administratorius įšaldo ir apie tai per dvi darbo dienas praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT). Išimtys dėl lėšų įšaldymo galimos tik esant kompetentingos institucijos (FNTT) leidimui, laikantis nustatytų sąlygų.
Už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje yra atsakingi visi ekonominę veiklą vykdantys fiziniai bei juridiniai asmenys, finansų įstaigos ir kiti valstybėje įsteigti arba veiklą vykdantys subjektai ar organizacijos. Subjektams yra draudžiama vykdyti veiksmus, kurių vykdymas draudžiamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis, ir sudaryti sandorius bei prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Nemokumo procese sankcionuoto kreditoriaus reikalavimai tenkinami negali būti, jo reikalavimo tenkinimui skirtas lėšas ar mokėjimus nemokumo administratorius įšaldo ir apie tai per dvi darbo dienas praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT). Išimtys dėl lėšų įšaldymo galimos tik esant kompetentingos institucijos (FNTT) leidimui, laikantis nustatytų sąlygų.
Nemokumo administratorius, atidaręs depozitinę sąskaitą finansų įstaigoje, kuri yra priėmusi sprendimą nebevykdyti finansinių operacijų su Rusija ir Baltarusija turėtų konsultuotis su atitinkama finansų įstaiga, priėmusia tokį sprendimą, išdėstant atskirų situacijų aplinkybes ir prašant suteikti išsamius paaiškinimus ir informaciją dėl galimų situacijos išsprendimo būdų.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas;
- Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas 2022 m. gegužės 25 d. ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, kuriomis nustatomos tikslinės finansinės sankcijos terorizmo ir teroristų finansavimo bei masinio naikinimo ginklo platinimo ir finansavimo srityse, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2024 m. gegužės 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 535 ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“;
- Tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymai, patvirtinti FNTT direktoriaus 2024 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-191.
Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios:
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą;
2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą;
3. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą;
4. Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą;
5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;
6. kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą.
FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, FNTT atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.
Skundą dėl administratoriaus veiklos galima pateikti el. paštu [email protected] ar kitu pareiškėjui patogiu būdu, pvz., paštu ar tiesiogiai atvykus į AVNT. Pažymėtina, kad patvirtintos skundo formos nėra, todėl jis rašomas laisva forma. Skunde turėtų būti nurodytas administratorius, kurio veikla yra skundžiama, administruojamas nemokumo procesas, dėl kurio administravimo yra teikiamas skundas, konkretūs galimai netinkami administratoriaus veiksmai. Kartu su skundu, jei įmanoma, taip pat turėtų būti pateiktos skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijos.
Pateikus skundą dėl administratoriaus veiklos, ne visada yra pradedamas neplaninis jo veiklos patikrinimas. Gavusi skundą, AVNT turi įvertinti, ar yra pagrindas pradėti šį patikrinimą, t. y. turi įvertinti skunde keliamus klausimus: ar jų nagrinėjimas priskirtinas AVNT kompetencijai, ar nėra suėjęs senaties terminas jiems nagrinėti ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neplaninis nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl skunde nurodytų nemokumo administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į AVNT kompetenciją, t.y. vertinti konkrečius nemokumo administratorių veiksmus, pasireiškusius nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 str. 1 dalis), išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 str. 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje pastarasis veikia.
Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinė programa sukurta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1299 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeitimo“ patvirtintas Nemokumo administratorių atrankos taisykles. Šios taisyklės, kaip nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.
Taisyklių taikyme pasikeitė nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių skaičiavimo algoritmas. Dėl šios priežasties pasikeitė nemokumo administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių (rodiklių) skaičiavimas, dėl to kai kuriems nemokumo administratoriams lėmė darbo patirties reikšmės sumažėjimą.
Perskaičiavimas įvyko šiais atvejais:
• kai administratorius pradėjo ir baigė administruoti įmonę, kurios atrankinis dydis buvo lygus nuliui. Šiuo atveju administratoriaus darbo patirtis nebedidinama dvigubu įmonės sisteminiu dydžiu, atitinkančiu sąlyginių bankroto procesų skaičių, kaip buvo senose taisyklėse;
• kai administratorius buvo atrenkamas įmonei, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, įmonės dydis nebedidinamas vienu dydžiu;
• kai įmonėms taikomas supaprastintas bankroto procesas, jų atrankinis dydis nustatomas nemažinant nustatyto įmonės dydžio vienu dydžiu;
• kai ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia įsigaliojus Taisyklėms, o bankroto procesams pasibaigus bus įtraukiami į nemokumo administratoriaus darbo patirties reikšmę. Programa darbo patirties nemokumo administratoriui neįskaičiuos tol, kol bankroto procesas nebus baigtas.
• Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai.
• Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ nustatytų bankroto bylos neiškėlimo pagrindų.
Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodoma fizinio asmens informacija, paskirto nemokumo administratoriaus duomenys ir jam skirtina administravimo išlaidų suma iki Plano patvirtinimo, nustatomas laikotarpis kreditorių reikalavimams pareikšti, plano projekto pateikimo teismui terminas. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti FABĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytiems suinteresuotiems asmenims apie bankroto bylos iškėlimą.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą:
• draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas;
• fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;
• draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus FABĮ numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja nemokumo administratorius FABĮ nustatyta tvarka;
• nemokumo administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti (toliau – depozitinė sąskaita). Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja nemokumo administratorius;
• fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tik turėdamas teismo leidimą, jeigu ši veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta. Reikalavimai, atsiradę iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, tvirtinami nutraukus fizinio asmens individualią ir (ar) ūkininko veiklą ir tenkinami FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka;
• fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, kuriai vykdyti reikalinga atskira sąskaita (sąskaitos) kredito įstaigoje (įstaigose).
• FABĮ tokia galimybė numatyta, tačiau toks susitarimas neturi pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio kreditoriaus ir fizinio asmens susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.
• Nemokumo administratorius teisę veikti fizinio asmens bankroto procese įgyja nuo nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, kuria jis paskirtas šio bankroto proceso administratoriumi.
• Nemokumo administratoriaus pareigos yra suskirstytos iki plano patvirtinimo ir nuo plano patvirtinimo. Nemokumo administratoriaus funkcijos iš esmės susijusios su bankroto proceso priežiūra, tam tikrų darbų organizavimu, disponavimu pagal planą jam patikėtu fizinio asmens turtu, siekiant fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kuo optimalesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, išlaikant šių subjektų interesų pusiausvyrą.
• Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir nemokumo administratorius pagal savo kompetenciją.
• Nemokumo administratoriaus pagrindinės teisės ir pareigos numatytos FABĮ 12 straipsnyje.
• Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas nemokumo administratoriui.
• Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas.
• Bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
• Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta nemokumo administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
• Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA.
• Nemokumo administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir nemokumo administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą.
• Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų).
• Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip.
• Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia.
• Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
• Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje (speciali tvarka dėl pritarimo plano projektui) ir 10 straipsnio 2 dalyje (kreditoriams ketinant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo) nustatytus atvejus.
• Kreditorius turi teisę iš anksto raštu balsuoti dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto. Šie balsai įskaitomi į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.
• Įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jeigu perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos.
• Visais atvejais, kai nemokumo administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos apmoka kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas su šio turto administravimu susijusias bankroto administravimo išlaidas, kurios negali būti didesnės negu 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip.
Siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
• anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir nemokumo administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus;
• nemokumo administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus;
• visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ar nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, perveda depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą.
• Nemokumo administratoriaus veiklą patvirtinantys asmens bankroto proceso dokumentai (jų kopijos) turėtų likti administratoriaus žinioje ir būti saugomi nustatytą laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir kitais atitinkamos srities dokumentų valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
• Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.
• Nemokumo administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
• Neparduotas turtas kreditoriaus (kreditorių) prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriui (kreditoriams).
• Jeigu perduodamo turto kaina yra didesnė negu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos.
• Turto perdavimo aktą tvirtina nemokumo administratorius.
• Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti kreditoriai arba jų įgalioti atstovai, fizinis asmuo, jo sutuoktinis ar sugyventinis arba jų įgalioti atstovai ir nemokumo administratorius.
• Teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai. Kreditorių susirinkimuose kreditoriai balsuoja atvirai.
• Turtą parduoda nemokumo administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus.
• Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.
• Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas.
• Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
• Pirmajame kreditorių susirinkime išrenkamas kreditorių susirinkimo pirmininkas, jis turi atitikti FABĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, kreditorių susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Taip pat juose teikiama nemokumo administratoriaus pusmečio ataskaita apie bankroto proceso eigą.
• Kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorius kreditoriams turi raštu pranešti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo dienos, kartu pateikdamas ir siūlomą kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
• Kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę pateikti prašymą nemokumo administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo (prašyme nurodomi sušaukimo motyvai, pasiūloma darbotvarkė). Nemokumo administratorius, gavęs nurodytą prašymą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo dienos turi sušaukti kreditorių susirinkimą.
• Atsiradus objektyvių aplinkybių dėl kurių padidėja fizinio asmens būtinieji poreikiai, sumažėja pajamos, atsiranda naujų kreditorių ar padidėja jų finansiniai reikalavimai ir pan. ir fizinis asmuo negali įgyvendinti patvirtintame plane nustatytų mokumo atkūrimo priemonių arba atvirkščiai – fizinio asmens pajamos reikšmingai padidėja, fizinis asmuo turėtų rengti patikslinto plano projektą ir per nemokumo administratorių teikti jį tvirtinti kreditorių susirinkimui, vėliau nemokumo administratorius jį teikia tvirtinti teismui.
• Nemokumo administratorius bankroto proceso metu turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus.
• Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas.
• Tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, nemokumo administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
• Tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, nemokumo administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
• Fiziniam asmeniui nevykdant patvirtintame plane numatytų reikalavimų, tačiau nesiimant veiksmų tikslinti patvirtintą planą, suinteresuotų asmenų prašymu, teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (ir tuo atveju, kai asmuo gauna žymiai daugiau pajamų nei numatyta ir neskiria jų kreditorių reikalavimų tenkinimui).
Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:
• nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti;
• teismas nepatvirtina plano;
• paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos;
• paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių (tapo nemokus dėl tyčinių veiksmų (arba sąmoningo neveikimo), susijusių su siekiu išvengti patenkinti kreditorių reikalavimus arba nesąžiningumo prisiimant skolinius įsipareigojimus (per 3 m. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo); nemokumas kilo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);
• paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose (kreditinis sukčiavimas, skolininko nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, apgaulingas, aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas), ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;
• fizinis asmuo nuslepia nuo nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti;
• iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla;
• fizinis asmuo nevykdo kitų FABĮ nustatytų reikalavimų;
• fizinis asmuo miršta;
• kitais FABĮ numatytais atvejais.
Bankroto byla gali būti nutraukiama bet kurioje bankroto proceso stadijoje iki jo užbaigimo įvykdžius planą.
Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą nurodytais pagrindais, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus.
• Fizinio asmens bankroto procesas be nemokumo administratoriaus vykti negali.
• Nemokumo administratorių skiria teismas.
• Nemokumo administratoriaus kandidatūrą bankroto procesą inicijuojant įprasta tvarka turi teisę pasiūlyti pats fizinis asmuo, o inicijuojant supaprastinta tvarka – fizinis asmuo privalo pasiūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūrą.
• Jeigu fizinis asmuo nemokumo administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria nemokumo administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo AVNT Vyriausybės nustatyta tvarka.
• Fiziniam asmeniui siūlant nemokumo administratoriaus kandidatūrą turi būti pateiktas administratoriaus sutikimas administruoti jo bankroto procesą. Administratorius negali turėti suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi taip pat neturi būti pagrindų, numatytų FABĮ 11 straipsnio 3, 4 dalyje, dėl kurių jis negali būti skiriamas konkretaus bankroto proceso administratoriumi.
• Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui.
• Kai plano patikslinimo poreikį nustato teismas nutartimi nurodydamas plano projekto techninius trūkumus (plano esmės nekeičiančius trūkumus dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų), teismo nurodymu tik dėl teismo nutartyje nurodytų plano techninių trūkumų patikslintas planas kreditoriams tvirtinti nebeteikiamas.
• Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas nemokumo administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
• Teismas, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą dėl plano projekto tvirtinimo ir plano projektą su išvada, per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano arba nutartimi nustato pakankamą, bet ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, terminą plano projektui patikslinti ištaisant teismo nutartyje nurodytus plano projekto techninius trūkumus (plano esmės nekeičiančius trūkumus dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų) ir pateikti teismui (tokiu atveju kreditoriams tvirtinti papildomai neteikiamas). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju (kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui ir jo patikslinimui, arba nepritarus dėl nesusijusių priežasčių arba be argumentų) teismas nutartį dėl plano priima žodinio proceso tvarka.
• Kreditorių susirinkimui nustatyta tvarka nepatvirtinus fizinio asmens plano, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
• Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeista plano rengimo ir tvirtinimo tvarka ir (ar) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas, pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.
• Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, jeigu plano projektui pritarė kreditorių susirinkimas. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai plano projektas, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, patikslinamas teismo iniciatyva dėl plano techninių trūkumų. Teismui patvirtinus planą, kurio nepatvirtino kreditorių susirinkimas, ši teismo nutartis gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka.
Plane turi būti nurodyta:
• priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų;
• lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą;
• numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu;
• numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos;
• kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos);
• kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos);
• bankroto administravimo išlaidų pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą sumos ir jų pagrindimas;
• sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas;
• sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas;
• kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys;
• kreditorių pagalba, nurodyta FABĮ 24 straipsnio 4 punkte;
• kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kai sudaromas FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra nurodomi;
• nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.
Jeigu fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, plane papildomai turi būti nurodyta:
• lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos bankroto proceso metu;
• reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas;
• individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti;
• numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai.
Plane gali būti nurodyta ir kita informacija, jei ji yra reikšminga fizinio asmens mokumo atkūrimui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Visos plane įrašytos lėšos ir jų sumos nurodomos eurais.
Fiziniai asmenys, kurie bankrutuoja pagal vieną bylą ir kuriuos sieja bendras turtas ir (ar) bendros prievolės kreditoriams, gali rengti bendrą planą.
• Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (2012 m. gegužės 10 d. Nr. XI-2000) (toliau – FABĮ) reguliuoja fizinio asmens bankroto procesą, jis taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai. FABĮ taikymo klausimai išplėtoti teismų praktikoje nagrinėjant fizinių asmenų bankroto bylas.
• Fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
• Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse.
• Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai.
• Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
• Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta.
• Nepagrįstus kreditorių reikalavimus nemokumo administratorius ginčija teisme.
• Nemokumo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs nemokumo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
• Teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos. Teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka.
Fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Pagal FABĮ 29 straipsnio nuostatas nustatyta šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.
• Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.
• Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, ir plane jie priskiriami prie fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų, nurodant konkrečią jų paskirtį bei sumą.
• Kiti kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais.
• Pirmuoju etapu pagal FABĮ 29 straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
• Pirmąja eile tenkinami: darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų).
• Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl FABĮ 29 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų (dėl Garantinio fondo išmokėtų lėšų, dėl žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, dėl žemės ūkio veiklos subjektų patenkintų reikalavimų) tenkinimo.
• Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.
• Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
• Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl asmens prisiimtų skolinių įsipareigojimų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos ir prisiimtus skolinius įsipareigojimus individualiai ir (ar) ūkininko veiklai bankroto proceso metu vykdyti, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po pirma eile tenkinamų kreditorių reikalavimų ir prieš nustatytus antra eile tenkinamus kreditorių reikalavimus.
• Fizinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama bendra tvarka, atsižvelgiant į nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.
• Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus atvejį, kai nemokumo administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nurašomi.
• Pasibaigus bankroto procesui nenurašomi kreditorių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu (nebent fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarime dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas, susitarta kitaip).
• Nemokumo administratorius po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir disponuoja jos lėšomis.
• Nemokumo administratorius turi pateikti kredito įstaigai informaciją, kad depozitinės sąskaitos išrašus turi teisę gauti bankrutuojantis fizinis asmuo, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo depozitinės sąskaitos atidarymo dienos perduoti šios sąskaitos duomenis fiziniam asmeniui.
• Fizinis asmuo kiek įmanoma greičiau į depozitinę sąskaitą turi pervesti bankroto procedūroms atlikti teismo nutartyje iškelti bankroto bylą patvirtintą administravimui skirtų lėšų sumą, taip pat į ją nustatytais terminais įmokėti kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidų apmokėjimui Plane nustatytas sumas.
• Bendro turto ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams siejami fiziniai asmenys gali bankrutuoti pagal vieną bylą. Nėra privalomo reikalavimo, jog šie asmenys būtų susiję santuokos ar giminystės ryšiais.
• Bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantys asmenys gali teismui pateikti bendrą pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą ar iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kito fizinio asmens inicijuotoje byloje pateikti teismui prašymą įstoti į bylą.
• Teismas nepriima fizinio asmens prašymo įstoti į bylą arba kelių asmenų pateiktą bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą išskiria į atskiras bylas, kai nusprendžia, kad šie bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantys fiziniai asmenys nėra siejami bendro turto ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams.
Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo.
Fizinio asmens bankroto procesas vykdomas teismo tvarka. Bankroto procesui prižiūrėti skiriamas nemokumo administratorius.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pavyzdžiui, 2022-01-01 MMA sudarė 730 Eur, taigi nuo šios datos skolininko pradelsti įsipareigojimai, kurių jis negali įvykdyti, turėtų sudaryti 18 250 Eur (25x730).
Pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma nemokumo administratoriaus kandidatūra.
Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama:
• Kreditoriams išsiųstų pranešimų, apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, kopijos;
• fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai;
• fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė;
• duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus;
• kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai;
• skolininkų sąrašas, kuriame nurodomi, kai skolininkas fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai, kai skolininkas juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai;
• informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka;
• fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi jų vardai, pavardės, gimimo datos, duomenys apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijos;
• informacija apie kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos);
• jei fizinis asmuo verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, šiai veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti;
• fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas;
• jei siūloma nemokumo administratoriaus, kuris administruos jo bankroto procesą, kandidatūrą, pridedamas nemokumo administratoriaus sutikimas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras ir pateikiama informacija apie lėšų sumas, reikalingos nemokumo administratoriui bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bei jų pagrindimas.
• kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai.
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.
Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui. Atskiro papildomo teismo leidimo nereikia.
• Nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
• Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apie tai pranešus įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Jeigu įkeistas turtas neparduodamas dvejose varžytynėse ir šio turto neperima įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius, įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
• Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kaip nurodyta FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje.
• Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į FABĮ 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes.
• Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.
• Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos turi fizinis asmuo, parduodami vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, jeigu jų neįsigyja kiti tų bendrovių akcininkai, gali būti parduodamos varžytynėse kreditorių susirinkimo sprendimu.
• Taurieji metalai ir brangakmeniai parduodami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
• Apie parduodamą turtą, turintį istorinės, mokslinės ar meninės vertės, nemokumo administratorius praneša Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai.
• Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.
• Apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą nemokumo administratorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pranešti kreditoriams ir AVNT.
• AVNT savo interneto puslapyje skelbia informaciją apie Lietuvos Respublikoje vykdomas, baigtas, nutrauktas fizinių asmenų bankroto procedūras. Šią informaciją galima rasti čia.
• Nustatyta informacija AVNT interneto puslapyje skelbiama 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos.
Bankroto proceso metu sudaroma rašytinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir neturi būti sudaromi notarine forma.
• Teismui nutartimi patvirtinus fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, fizinis asmuo turi parengti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą, kuris nustatyta tvarka ir terminais teikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui ir teismui.
Kreditorių susirinkimas turi šias teises:
• rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką;
• nagrinėti kreditorių skundus dėl nemokumo administratoriaus veiksmų;
• reikalauti, kad nemokumo administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas;
• tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat FABĮ nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą;
• spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo;
• nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš nemokumo administratoriaus informaciją apie fizinio asmens bankroto bylos eigą;
• kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo;
• išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas;
• spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.
Teismas priima nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais, kai:
• nemokumo administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo. Apie ketinimą pateikti prašymą dėl atsistatydinimo nemokumo administratorius praneša fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kreipimosi į teismą dienos;
• teismas gauna informacijos, kad nemokumo administratorius neteko teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, ir nemokumo administratorius ir (ar) fizinis asmuo nesikreipė į teismą dėl šio nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos.
Nemokumo administratorius, netekęs teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, nebegali atlikti fizinio asmens bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
Kai nemokumo administratorius netenka teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie šios teisės netekimą, pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų fizinio asmens bankroto procesų ir šio prašymo kopiją pateikia fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui.
Fizinis asmuo ir (ar) kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nemokumo administratoriaus pranešimo gavimo dienos arba nuo informacijos, kad nemokumo administratorius neteko teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, gavimo dienos gali teismui pasiūlyti naują nemokumo administratoriaus kandidatūrą FABĮ nustatyta tvarka.
Jeigu fizinis asmuo nemokumo administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria nemokumo administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo AVNT Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas gali priimti nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais, kai:
• fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują nemokumo administratoriaus kandidatūrą;
• kreditorių susirinkimas ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
Visais atvejais, kol bankroto byla nėra užbaigta, teismas atstatydindamas nemokumo administratorių, ta pačia nutartimi paskiria naują nemokumo administratorių, atstatydintas nemokumo administratorius per teismo nurodytą terminą privalo naujai paskirtam administratoriui perduoti visus bankroto proceso dokumentus ir kitą informaciją, už šios pareigos nevykdymą teismas jam gali skirti baudą.
• Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui.
• Su šio turto areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.
• Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
• Kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami FABĮ nustatyta tvarka.
• Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir (arba) pritaria administratoriaus išvadai, kad nėra galimybių įgyvendinti planą ir (arba) administravimo išlaidų sumos pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.
• Kai plano projektas patikslinamas, išskyrus atvejus, kai plano patikslinimo poreikį nustato teismas nutartimi nurodydamas plano projekto techninius trūkumus (plano esmės nekeičiančius trūkumus dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų), nemokumo administratorius turi teisę per 2 darbo dienas nuo patikslinto plano projekto gavimo dienos pateikti naują išvadą.
• Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus patikslinto plano projekto pagal pateiktas kreditorių pastabas, nemokumo administratorius po šio kreditorių susirinkimo plano projektą teikia tvirtinti teismui.
• Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7, 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui FABĮ 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (surašius kreditorių susirinkimo protokolą, administratorius per nustatytą terminą ir nepraleisdamas teismo nustatyto plano pateikimo termino, pateikia teismui protokolą ir plano projektą su išvada).
• Nustatytu terminu kreditorių susirinkimui ir teismui nepateikus plano projekto (jei teismas šio termino nepratęsė) arba kreditorių susirinkimui, o vėliau ir teismui nepatvirtinus pateikto plano projekto, fizinio asmens bankroto byla toliau nebevyksta ir yra nutraukiama.
• Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir nemokumo administratorius pagal savo kompetenciją.
• Nustačius, jog fizinis asmuo nevykdo plano, neįgyvendina FABĮ nustatytų pareigų, elgiasi nesąžiningai, fizinio asmens kreditoriai ar administratorius gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
• pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė, neatitinka fizinio asmens nemokumo, t. y. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, neviršija 25 MMA. Nustatant fizinio asmens nemokumo būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nustatyta tvarka negali būti nurašyti (dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, alimentai, reikalavimai dėl baudų už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas sumokėjimo ir kt.);
• paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;
• paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);
• paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;
• nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (kai bankroto byla nutraukiama nepateikus tvirtinti ar nepatvirtinus Plano arba dėl iškeltos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto bylos);
• paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
• Po bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti nemokumo administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
• Kreditoriai kartu su teikiamais reikalavimais pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą.
• Nemokumo administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti.
• Teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui po termino skirto juos pateikti nemokumo administratoriui, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.
• Teismas taip pat priima ir tvirtina po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų administravimo išlaidoms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos sumokėti, jei asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka, taip pat dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų individualiai ar ūkininko veiklai vykdyti.
• Teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos. Teismo nutartyje dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.
• Teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui nutartimi patvirtinus fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, turi būti rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, kuris nustatyta tvarka ir terminais teikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui ir teismui.
Prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo turėtų:
• Įsivertinti visus turimus skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių jis nepajėgia vykdyti, apsiskaičiuoti ar jų suma viršija 25 MMA (skoliniams įsipareigojimams neviršijant šios sumos bankroto bylą teismas iškelti turėtų atsisakyti);
• Įsivertinti ar atitinka kitas FABĮ nustatytas sąlygas fizinio asmens bankroto bylai iškelti (ar nėra aplinkybių dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškeliama);
• ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo teismui iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams;
• pareiškimą iškelti bankroto bylą su jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais dokumentais pateikti vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
• fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali pasiūlyti nemokumo administratoriaus, kuris administruos jo bankroto procesą, kandidatūrą. Tokiu atveju prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas nemokumo administratoriaus sutikimas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras taip pat teismui pateikiamos lėšų sumos, reikalingos nemokumo administratoriui bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (toliau – Planas) įsiteisėjimo dienos, pagrindimą.
• Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti nemokumo administratoriui plano projektą, kurį rengia pats.
• Nemokumo administratorius bankroto proceso metu turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus.
• Nemokumo administratorius, gavęs plano projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia ir pateikia fiziniam asmeniui argumentuotą rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (toliau – išvada).
• Šioje išvadoje turi būti nurodyta, ar fizinio asmens turimas turtas ir profesinė kvalifikacija, individualios ar ūkininko veiklos vykdymas (kai tokią veiklą numatoma vykdyti) ir kitos plano įgyvendinimui reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia tikėtis plano projekte numatytų lėšų, kad būtų įvykdyti plano projekte numatyti mokėjimai; ar fizinis asmuo numato panaudoti visas galimybes gauti lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat visos kitos aplinkybės, kurias, administratoriaus vertinimu, tikslinga nurodyti. Išvadoje administratorius privalo įvertinti administravimo išlaidų sumos pagrindimą;
• Nemokumo administratorius likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.
• Fizinis asmuo nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki jos iškėlimo turi atsakingai disponuoti savo turtu, o iškėlus bankroto bylą vykdyti FABĮ nustatytus įpareigojimus, bendradarbiauti su administratoriumi siekiant užtikrinti sklandų bankroto proceso vykdymą.
• Patvirtinus fizinio asmens planą, asmuo turi pareigą nustatyta tvarka ir terminais vykdyti plane numatytas mokumo atkūrimo priemones ir tenkinti kreditorių reikalavimus, vykdyti FABĮ įpareigojimus, bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus.
• Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir nemokumo administratorius pagal savo kompetenciją.
• Fizinio asmens pagrindinės teisės ir pareigos numatytos FABĮ 16, 17 straipsniuose. Vykdytinos mokumo atkūrimo priemonės ir mokėtinos sumos kreditoriams, realizuotinas fizinio asmens turtas ir kiti atliktini veiksmai numatyti fizinio asmens patvirtintame plane.
• Fizinio asmens sąžiningumas vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir viso bankroto proceso metu.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, per teismo nustatytą terminą, fizinio asmens kreditoriai turi perduoti iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusius savo finansinius reikalavimus su juos pagrindžiančiais dokumentais paskirtam nemokumo administratoriui, o šis, įvertinęs jų pagrįstumą, juos pateikti tvirtinti teismui.
• Fizinio asmens kreditoriai tai turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:
mokesčių nemokėjimo atveju – juos surinkti įpareigotos valstybei atstovaujančios institucijos;
darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – fizinio asmens darbuotojai (jų įpėdiniai);
iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų ir su valstybės garantija gautų paskolų negrąžinimo atveju – valstybei atstovaujančios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerija arba paskolą administruojanti institucija);
iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybei atstovaujančios institucijos;
kiti kreditoriai (juridiniai ir fiziniai asmenys; pvz., reikalavimai reiškiami dėl išlaikymo (alimentų), antstolių reikalavimai dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, reikalavimai kilę iš paskolinių teisinių santykių, teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais priteisti piniginiai reikalavimai ir kt.).
• Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kreditorius kartu su prašymu įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui turi pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę fiziniam asmeniui patvirtinančius įrodymus.
• Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.
• Kai iškėlus fizinio asmens bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.
• Teismui priėmus nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas FABĮ nustatyta tvarka.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, jeigu teismo nutartimi tvirtinami su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai raštu pranešti Garantinio fondo administratoriui ir kartu pateikti šios nutarties patvirtintą kopiją.
• Įprastai plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai.
• Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
• Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas.
• Nemokumo administratorius plano įgyvendinimo aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šių asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.
• Teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą (kai yra įgyvendintas mokumo atkūrino planas) arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (kai šis planas neįgyvendintas).
Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal FABĮ nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos.
Tokiu atveju fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą teismui pateikia:
• FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis (dokumentus patvirtinančius kreditorių informavimą apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, gaunamas ar numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo turto sąrašas ir jo vertė, duomenis apie įkeistą turtą, kitus prievolių užtikrinimo būdus ir įsipareigojimus, informacija apie bylas, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai ir taikomi apribojimai turtui, išieškojimus ne ginčo tvarka);
• plano projektą;
• dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.
• pasiūlo nemokumo administratoriaus kandidatūrą ir pateikia jo sutikimą administruoti fizinio asmens bankroto procesą.
Teismas, gavęs šiuos dokumentus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį (terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui) nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo dienos juos išnagrinėja ir priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti planą ir paskirti nemokumo administratorių arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šia teismo nutartimi iškelti fizinio asmens bankroto bylą taip pat patvirtinami ir kreditorių reikalavimai. Ši nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.
• Kreditorių susirinkimo eiga ir jame priimti/nepriimti nutarimai darbotvarkės klausimais fiksuojami kreditorių susirinkimo protokole.
• Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ar šiam nedalyvaujant, kreditorių susirinkime išrinktas pirmininkauti asmuo ir protokolą rašęs asmuo.
• Kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopija būtų pateikta fiziniam asmeniui, nemokumo administratoriui ir teismui.
• Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, nemokumo administratoriui ir fiziniam asmeniui.
• Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, nemokumo administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, nemokumo administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą.
• Būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama lėšų suma – tai konkrečiu piniginiu dydžiu išreikšta ir nurodyta fizinio asmens plane suma, kurią asmuo iš savo gaunamų pajamų kas mėnesį galės skirti būtiniesiems savo poreikiams tenkinti (maistui, vaistams, aprangai, būsto nuomai, išlaikomiems asmenims ir pan.) ir iš kurios nebus tenkinami kreditorių reikalavimai.
• Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka.
• Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis.
• Įgyvendinus planą ir užbaigus bankroto byla Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus atvejį, kai nemokumo administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarime dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas, susitarta kitaip.
• Pažymėtina, kad kreditorių, kuriems nebuvo tinkamai pranešta apie asmens bankroto procesą ir kurių finansiniai reikalavimai nebuvo įtraukti į įgyvendinamą planą, reikalavimai į fizinį asmenį negali būti nurašomi.
• Baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
• Baigus fizinio asmens bankroto procesą, fiziniam asmeniui negali būti taikomi draudimai užsiimti individualia, ūkininko ar kita veikla, draudimai naudotis valstybės teikiamos pagalbos verslui priemonėmis ar kitų teisių apribojimai, grindžiami vien tuo, kad jam buvo iškelta bankroto byla.
• Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinis asmuo visą turimą turtą valdo ir naudoja atsakingai. Fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams.
• Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą asmenims draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.
• Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta FABĮ.
• Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šias nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.
• Fizinis asmuo neprivalo, tačiau gali pasiūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūrą.
• Jeigu fizinis asmuo nemokumo administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria nemokumo administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo AVNT nustatyta tvarka. Tokiu atveju prieš teismui priimant nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratorius teismui taip pat pateikia lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą.
Teismui patvirtinus planą:
• nemokumo administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, išskyrus FABĮ numatytas išimtis;
• fizinis asmuo praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti numatyta plane. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal nustatytas eiles ir etapus).
• Fizinis asmuo turi įgyvendinti plane numatytas mokumo atkūrimo priemones, nustatytais terminais ir tvarka mokėti įmokas kreditoriams, administravimo išlaidas, siekti pagal galimybes pagerinti savo finansinę padėtį ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, viso bankroto proceso metu elgtis sąžiningai, bendradarbiauti su administratoriumi, vykdyti kitas FABĮ nustatytas fizinio asmens pareigas bankroto metu.
• Įstatymų nustatyta tvarka nemokumo administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.
• Nemokumo administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytomis sąlygomis.
• Nemokumo administratoriaus veiklą prižiūri AVNT. Nemokumo administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos JANĮ III dalies nuostatos.
• Nemokumo administratoriaus veiksmais (neveikimu) padarytą žalą pagal jo profesinę civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko veiklą reglamentuojančias nuostatas, atlygina draudimo įmonė. Draudikui įvykį pripažinus nedraudiminiu, ginčas gali būti sprendžiamas teisme nustatyta tvarka.
• Ginčai dėl nemokumo administratoriaus veiksmais (neveikimu) galimai padarytos žalos ir civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjami atitinkamuose teismuose suinteresuotų asmenų prašymo pagrindu civilinio proceso tvarka.
• Esant baudžiamosios ar administracinės atsakomybės pagrindams, galimai neteisėti veiksmai vertintini baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka.
• Jeigu fizinio asmens kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo (dalyvavo mažiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų turintys kreditoriai), nemokumo administratorius per 15 dienų turi sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą.
• Pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
• Pakartotiniame kreditorių susirinkime sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių ir iš anksto raštu balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
• Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
• Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip.
• Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia.
• Iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti nemokumo administratoriui turto pirkėją.
• Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.
• Jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, nemokumo administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
• Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama FABĮ 27, 28 straipsniuose nustatyta tvarka.
• Kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti nemokumo administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.
Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
• reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka;
• dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose;
• kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš nemokumo administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą;
• suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo: atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole – duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra. Valstybei, kaip kreditorei, atstovaujančios institucijos šią pagalbą teikia teisės aktų nustatyta tvarka;
• teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar nemokumo administratoriaus kaltės patirtus nuostolius;
• teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir nemokumo administratoriui dėl plano;
• kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl nemokumo administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą nemokumo administratoriaus kandidatūrą;
• apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus;
• kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais;
• motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują nemokumo administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos;
• bet kuriuo fizinio asmens bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;
• spręsti kitus kreditorių kompetencijai FABĮ priskirtus klausimus.
• Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nutartis nepriimti nagrinėti pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama.
• Informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialioje teismų interneto svetainėje, kurią, pasirinkus pranešimo tipą, galima rasti čia.
• Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
• Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
• Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos.
• Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos, išskyrus atvejus, kai nutartis atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimta dėl to, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Pastaruoju atveju ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos visus su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susijusius dokumentus teismas perduoda neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o šis sprendžia fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, ir laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinimo klausimus.
FABĮ 30 straipsnio 6 dalis nurodo, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ar nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, perveda depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą.
Nors FABĮ nenumato „saugotinų dokumentų“ sąvokos, tačiau nemokumo administratorius bendrąja prasme nemokumo administratorių rinkoje veikia kaip fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla yra prižiūrima ir jis turi pareigą saugoti juridinio asmens veiklos dokumentus.
JANĮ 136 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės už AVNT nemokumo administratorių veikloje nustatytus pažeidimus gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. būtent už tokį laikotarpį nemokumo administratorius privalo sudaryti sąlygas patikrinti jo veiklą, susijusią su nemokumo procesų administravimu (JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. ir išsaugoti dokumentus, reikalingus šiai priežiūrai atlikti (nevertinant kitų teisės aktų reglamentavimo dėl veiklos dokumentų išsaugojimo).
Baigus (nutraukus) fizinio asmens bankroto procesą nemokumo administratorius turi grąžinti fiziniam asmeniui jo dokumentus, tačiau tai nepaneigia taip pat įstatymu nustatytos nemokumo administratoriaus pareigos saugoti savo veiklos dokumentus, kurie yra rengti paties nemokumo administratoriaus, tokie kaip: kreditorių susirinkimo protokolai (su priedais); veiklos ataskaitos ir pan. Nemokumo administratoriaus veiklos dokumentų kopijos turi būti saugomos 5 metus pagal teisės aktų reikalavimus, taikomus juridinio asmens ir nemokumo administratoriaus veikloje.
Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 (75 proc.) visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.
Kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiama dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, turi būti išsprendžiamas ir klausimas dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo.
Teisė kreditoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui atitinkančiam nemokumo būseną atsiranda nuo:
• termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos;
• kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;
• likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo;
• kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
Bankroto procesas juridiniam asmeniui turėtų būti inicijuojamas jam tapus nemokiam arba esant realiai nemokumo tikimybei per artimiausius 3 mėnesius.
Juridinio asmens nemokumu laikoma juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Bankroto procesą gali inicijuoti:
• juridinio asmens vadovas ar atsižvelgiant į juridinio asmens teisinę formą – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso esant juridinio asmens nemokumo tikimybei;
• kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
Juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius 3 mėnesius.
Bankroto procesą privalo inicijuoti:
• juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus;
• juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pradedamas juridinio asmens likvidavimas ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą.
• Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami.
• Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu sudaromi tik juridinio asmens likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.
• Bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidoms nustatyti mutatis mutandis taikomos JANĮ 75 straipsnio nuostatos. Teismo nutartis dėl bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.
• Juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai (bankroto proceso ne teismo tvarka atveju – kreditorių susirinkimo nutarimui) juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą. Šioje stadijoje juridinis asmuo gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, iš bankroto proceso pereiti į restruktūrizavimą, gali būti sprendžiama dėl juridinio asmens pardavimo.
• Teismui (bankroto proceso ne teismo tvarka atveju – kreditorių susirinkimui) priėmus sprendimą juridinį asmenį pripažinti bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto ir jam įsiteisėjus, pradedama likvidavimo stadija, juridinis asmuo tampa likviduojamu dėl bankroto. Pradėjus likvidavimo procedūrą, visi administravimo veiksmai nukreipiami į juridinio asmens veiklos nutraukimą ir išregistravimą iš viešojo Juridinių asmenų registro. Šioje stadijoje realizuojamas, perduodamas, nurašomas juridinio asmens turtas, kaupiamos kreditorių sąskaitoje bankroto proceso metu gautos lėšos ir ruošiamasi užbaigti bankroto procesą.
• Galutinė bankroto proceso stadija – juridinio asmens pabaiga ir išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Šioje stadijoje ruošiama ir tvirtinama galutinė bankroto ataskaita, galutinai apmokamos administravimo išlaidos, tenkinami kreditorių reikalavimai, priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos (vykdant bankroto procesą teismo tvarka sprendimą priima teismas, ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas).
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.
Informacija apie vykdomas bankroto procedūras ir jas administruojančius nemokumo administratorius bei kita aktuali informacija skelbiama AVNT interneto puslapyje, taip pat VĮ Registrų centro interneto svetainėje galima pasitikrinti informaciją apie juridinio asmens teisinį statusą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, čia skelbiama informacija apie teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir juridinio asmens teisinį statusą „bankrutuojantis“.
Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų (administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip 14 dienų) nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Ginčijami reikalavimai nagrinėjami teisme ir dėl jų tvirtinimo/netvirtinimo priimamas teismo procesinis sprendimas. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.
Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
• juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
• juridinis asmuo nėra nemokus;
• pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ numatytą atvejį.
Juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą. Buveinės vieta nustatoma pagal juridinio asmens registracijos adresą.
Kai taikomas Reglamentas (ES) 2015/848, pagrindinės nemokumo bylos keliamos juridinio asmens pagrindinių interesų vietos, o teritorinės nemokumo bylos – juridinio asmens įsisteigimo vietos, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2015/848, apygardų teismuose.
Pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti:
• prašymas iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui ir tokio prašymo priežastys (pagrindimas, kad juridinis asmuo yra nemokus).
• informacija apie skolą kreditoriui (jos dydį, susidarymo laikotarpį, pradelsimo laikotarpį, atliktus skolos išieškojimo veiksmus ir jų rezultatus ir kt.).
• pridedami dokumentai, kuriais patvirtinamas kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas (skolos pagrindimo dokumentai, išieškojimo, jei buvo vykdomas, pagrindimo dokumentai, dokumentai patvirtinantys ikiteisminės procedūros įvykdymą (dėl skolos sumokėjimo, susitarimo dėl pagalbos ar bankroto proceso ne teismo tvarka), juridinio asmens nemokumą patvirtinantys dokumentai (jei tokių turima), kiti dokumentai, kurie, kreditoriaus nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.
Teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
• juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos;
• juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.
Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti šie asmenys:
• paskirtasis nemokumo administratorius;
• kreditorius;
• juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.
Reikalavimai taikos sutarčiai ir jos įsigaliojimas:
• Pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Prie pasiūlymo sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas taikos sutarties projektas.
• Taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.
• Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėta JANĮ nustatyta tvarka pasirašyta taikos sutartis.
• Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.
• Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.
• Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka taikos sutartį tvirtina notaras.
• Bankroto proceso faktinės administravimo išlaidos turėtų būti pagrįstos ir būtinos konkretaus bankroto proceso administravimui, jos neturi viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.
• Nemokumo administratorius turi pareigą pagrįsti faktiškai patirtų administravimo išlaidų būtinumą, pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
• Bankroto proceso išlaidos (ir administratoriaus atlygis) apmokamos pirmiausiai, t. y. prieš kreditorių finansinių reikalavimų apmokėjimą.
• Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka proporcingai atliktų darbų apimčiai.
• Teismas, priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą, ta pačia nutartimi nustato nemokumo administratoriui priklausančią kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį, proporcingą atliktų darbų apimčiai.
• Jeigu bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar taikos sutarties sudarymo, nemokumo administratoriui išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą suma.
• Jeigu bankroto proceso metu vykdoma ūkinė komercinė veikla, jos metu gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos turi būti atskirtos nuo bankroto proceso pajamų ir išlaidų, jos vykdymo laikotarpiu mokami visi einamieji mokėjimai iš ūkinės veiklos gautų pajamų.
• Ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.
• Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybių.
• Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.
• Ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik tuo atveju, jei tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka.
• Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.
• Ūkinės komercinės veiklos pajamoms ir išlaidoms turi būti atidaryta atskira komercinė sąskaita.
• Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.
• Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.
• Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.
• Ūkinė komercinė veikla paprastai gali būti vykdoma iki juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto, nebent yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo ar konkrečių sandorių sudarymas yra numatytas teismo nutartyje dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu.
Įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto;
Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:
• pirmąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai – kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos;
• antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Kreditorių reikalavimai pagal aukščiau nurodytą eiliškumą tenkinami dviem etapais:
• pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų.
• antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.
Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
Juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.
Įmonės bankroto procese tiek vykdomame teismo, tiek ne teismo tvarka yra privalomai skiriamas nemokumo administratorius, tik skiriasi jo skyrimo tvarka šiuose bankroto procesuose.
Bankroto procese, vykdomame teismo tvarka, nemokumo administratorius paskiriamas teismui naudojantis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, kuria iš Nemokumo administratorių sąrašo atrenkamas nemokumo administratorius (juridinis ar fizinis asmuo) juridinio asmens bankroto bylai administruoti įvertinus administratorių apibūdinančius aktualius kriterijus.
Bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas jo paskyrimą iš anksto suderinus su nemokumo administratoriumi ir šiam pateikus sutikimą–deklaraciją administruoti konkretų bankroto procesą.
Bankroto proceso išlaidas sudaro:
• bankroto proceso administravimo išlaidos;
• ūkinės komercinės veiklos išlaidos (jei iki likvidavimo pradžios vykdoma ūkinė komercinė veikla);
• kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.
Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro:
• bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui;
• su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje;
• juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos;
• turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;
• turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos;
• juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;
• bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos;
• restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos;
• pašto, ryšių, organizacinės išlaidos;
• kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.
Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.
Nemokumo administratoriui pradėjus administruoti bankroto procesą, jo prašymu, pateiktu JANĮ nustatyta tvarka, teismas tvirtina pradines bankroto proceso administravimo išlaidas, kurios galės būti naudojamos bankroto procesui administruoti iki bendros administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.
Nemokumo administratoriaus atlyginimą sudaro:
• bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą (priskiriamas prie bankroto proceso administravimo išlaidų);
• kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus;
• atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma.
Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (dydį, specifiką).
Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas.
Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurios sumą nustato kreditorių susirinkimas.
Mokėtino žyminio mokesčio dydis už teikiamus procesinius dokumentus nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnyje.
Už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo mokamas 500 eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat, kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (CPK 80 straipsnio 10 punktas).
CPK 87 straipsnis numato sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo atvejus.
Sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Žyminis mokestis taip pat grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (teismui savo iniciatyva neišsprendus šio klausimo – suinteresuoto asmens prašymu).
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Reikalavimas pateikti pranešimą nurodant, kad, jei prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti netaikomas, jeigu:
• anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas ar netinkamai vykdomas,
• arba kreditorius jau buvo inicijavęs išieškojimą iš šio juridinio asmens ir antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
Tokiais atvejais kreditorius turi teisę raštu informavęs skolininką iškart kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui juridiniam asmeniui.
• Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos.
• Galutinėje bankroto ataskaitoje nurodoma bankroto proceso pajamų ir visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus, kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma.
• Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.
• Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.
• Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir prie prašymo prideda įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus; institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius.
Kreditoriaus teisės ir pareigas konkrečiame bankroto procese įgyjamos nuo to momento, kai jo atitinkamo dydžio finansinį kreditoriaus reikalavimą bankroto procese patvirtina teismas (bankroto procese ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas).
Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
• dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose;
• teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų;
• skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus;
• gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir iš nemokumo administratoriaus;
• reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės;
• kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;
• naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.
• Pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas motyvuota nutartimi, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, ši nutartis neskundžiama;
• Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą; į ją turi būti įtrauktos turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos;
• Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama;
• Bazinio atlygio dydį nemokumo administratoriui nustato teismas;
• Kintamojo atlygio dydį pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuoja nemokumo administratorius;
• Atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nustato kreditorių susirinkimas.
Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas.
Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos įmonei, apimančios skolų grąžinimo terminų atidėjimą, dalies prievolių atsisakymą, neįvykdytų prievolių pakeitimą kita prievole ir pan.
Asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos.
Sudarius susitarimą dėl pagalbos gali būti svarstoma dėl restruktūrizavimo, o ne bankroto bylos kėlimo arba skolos grąžinimo klausimas sprendžiamas neinicijuojant nemokumo bylos.
Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis terminas dėl svarbių priežasčių vieną kartą teismo gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Nutartis iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs tokią nutartį, negali priimti nutarties iškelti bankroto bylą. Dėl teismo nutarčių iškelti bankroto bylą kasacija negalima.
Kreditorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą (arba kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka) paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos turi pateikti juridinio asmens bankroto procesą administruoti paskirtam nemokumo administratoriui prašymą įtraukti jį į bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių sąrašą ir jo reikalavimą (skolą) patvirtinančius dokumentus, nurodyti, kaip yra užtikrintas (jei yra) šio reikalavimo įvykdymas (įkeitimu, hipoteka ar kt.).
Įmonei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, paskirtas nemokumo administratorius informuoja visus žinomus įmonės kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą ir nurodo per kokį terminą, kur ir kokiu būdu kreditoriai turi pateikti savo finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus bankrutuojančiam juridiniam asmeniui. Visgi, gali susidaryti tokia situacija, kad nemokumo administratoriui nėra žinomi visi bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai (pvz., nemokumo administratoriui laiku neperduoti įmonės dokumentai ar netinkamai vesta įmonės apskaita), todėl kreditorius, sužinojęs apie bankroto bylos iškėlimą, gali savo iniciatyva pateikti finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui.
Informacija apie pradėtas bankroto bylas („50 naujausių pradėtų bankroto procesų“), vykdomas bankroto procedūras („Vykdomos procedūros“) ir kt., taip pat nemokumo administratorių sąrašas ir jų kontaktiniai duomenys skelbiami AVNT interneto puslapyje.
Prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui – juridiniam asmeniui, kreditorius pirmiausia privalo įgyvendinti ikiteisminę bankroto proceso inicijavimo stadiją.
Kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, siekdamas inicijuoti bankroto procesą turi:
• registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikti pranešimą su pasiūlymu dėl susitarimo juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti pranešimą teikiančio asmens tapatybę (pranešimą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą). Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, pateiktus jį elektroninių ryšių priemonėmis – nuo patvirtinimo apie pranešimo gavimą dienos;
• pranešime nurodyti juridinio asmens neįvykdytą neginčijamą prievolę ir įspėti, jog per pranešime nurodytą terminą (terminas turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos) prievolės neįvykdžius, nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui;
• praėjus terminui, skirtam prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir šių veiksmų neatlikus, kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreiptis per 3 mėnesius. Per šį terminą kreditoriui neinicijavus bankroto bylos, pranešimas su pasiūlymu juridiniam asmeniui turėtų būti teikiamas iš naujo aukščiau nurodyta tvarka.
Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos:
• teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;
• į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;
• nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu nėra tenkinamos šios sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka. Tokio sutikimo nesant, bankroto procesas gali vykti tik teismo tvarka.
Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia.
Teismas gali priimti kreditorių reikalavimus pateiktus praleidus terminą tik tokiu atveju, jei praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis arba kai kreditoriaus civiliniai ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu arba Komercinio arbitražo įstatymu, tokiu atveju laikoma, kad terminai šiems reikalavimams pateikti nepraleisti.
Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po bankroto bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos.
Viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sąmatos viršijimo ar ją viršijančių įsipareigojimų prisiėmimo sušaukti kreditorių susirinkimą ir jam pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl šių aplinkybių bei atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą.
Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius dėl jos tvirtinimo gali kreiptis į teismą.
Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.
• Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais.
• Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi turėti kreditorių sąskaitą – juridinio asmens depozitinę sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti.
• Jei yra vykdoma ūkinė komercinė veikla, juridinis asmuo turi turėti atskirą komercinę sąskaitą – juridinio asmens sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti.
• Bankroto proceso metu gavus lėšų grynaisiais pinigais (pvz., už parduotą turtą, išieškotas skolas ir pan.), nemokumo administratorius nedelsdamas turi šias lėšas įnešti į atitinkamą sąskaitą – kreditorių ar komercinę.
• Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams.
• Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.
• Kreditorių reikalavimai patenkinami bankroto proceso pabaigoje ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Išimtys taikomos įkaito turėtojo reikalavimams tenkinti, darbuotojų reikalavimams, kurie tenkinami iš Garantinio fondo, darbuotojų reikalavimams atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams tenkinti.
• Kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.
• Kreditorių reikalavimai bankroto procese tenkinami pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus.
• Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.
• Teismas savo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti nutartį nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, jeigu kreditorių sąskaitoje yra sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma, negu reikia mokėti šioms išmokoms: teismo patvirtintoje bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nustatytoms išlaidoms apmokėti; į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtai pinigų sumai ją įmokėjusiam asmeniui grąžinti.
• Reikšmingai didesne lėšų suma laikoma suma, kuria vykdant bankroto procesą teismo tvarka būtų galima patenkinti ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos turi grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą pinigų sumą ją įmokėjusiam asmeniui.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, bankroto procesas toliau vykdomas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisinis statusas nesikeičia.
• Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami.
• Visos bankroto proceso išlaidos apmokamos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.
• Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinio statuso.
Nutartimi iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti juridinio asmens ilgalaikio turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.
Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (jeigu bankroto byla nutraukiama) draudžiama:
• vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą;
• išieškoti skolas iš juridinio asmens;
• įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;
• skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos;
• nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą;
• įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Iškėlus bankroto bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Jų nustatyta tvarka nemokant, einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdomas bankroto procesas, kurio metu siekiama kiek galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma sparčiau iš rinkos pašalinti nemokų subjektą jį likviduojant (išskyrus atvejus, kai iš bankroto proceso pereinama į restruktūrizavimo procesą ar esant teisiniams pagrindams bankroto byla nutraukiama). Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka, atlieka kitus numatytus administravimo veiksmus paskirtas nemokumo administratorius, svarbiausi klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai sprendžiami kreditorių susirinkimuose.
JANĮ numato vienų metų likvidavimo procedūros užbaigimo terminą nuo juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto, kuris esant objektyvioms aplinkybėms gali būti teismo (vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) pratęstas.
• Bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui su atitinkamais pakeitimais taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.
• bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.
• teismo funkcijos atliekamos šiame bankroto procese yra minimalios. Paprastai bankroto procese ne teismo tvarka teismas sprendžia klausimus kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo.
• tam, kad bankroto procesas ne teismo tvarka galėtų sklandžiai vykti, tarp juridinio asmens ir jo kreditorių neturėtų būti esminių nesutarimų.
• bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį nutraukti bankroto bylą tvirtina notaras (vykdant teismo tvarka – teismas).
• JANĮ nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią nurodyti asmenys (kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; nemokumo administratorius) sužinojo arba turėjo sužinoti apie jų priėmimą.
• bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas, kreditorių susirinkimo sprendimo kopiją pateikia Garantinio fondo administratoriui.
Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
• asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti;
• nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.
Jeigu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo nesumoka teismo nustatytos sumos į depozitinę sąskaitą administravimo išlaidoms apmokėti ir nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo administruoti bankroto procesą savo rizika ir lėšomis, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir paveda inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
Jei tokiam juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla (arba sumokėjus depozitą, arba nemokumo administratoriui sutikus su rizika), ji nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo jos kopiją išsiunčia:
• juridiniam asmeniui;
• kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo;
• antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;
• Lietuvos bankui, jeigu bankroto byla iškelta kredito įstaigai;
• Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos.
Nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.
Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
uridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) reglamentavimą nemokaus juridinio asmens bankroto procesas gali vykti:
• teismo tvarka;
• ne teismo tvarka.
Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, JANĮ nustatytas teismo kompetencijai priskirtas pareigas vykdo ir JANĮ numatytas teismo teises turi kreditorių susirinkimas, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.
Esminiai bankroto proceso klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose. Kreditorių susirinkimas yra kolegialus kreditorių teisių įgyvendinimo organas.
Kreditorių susirinkimas turi šias teises:
• sudaryti kreditorių komitetą;
• atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką;
• nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką;
• su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo;
• spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei;
• nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką;
• kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;
• leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu;
• kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo;
• spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.
Nuo 2023-01-01 su pagrindine informacija apie bankroto procesą, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims bus galima susipažinti AVNT nustatyta tvarka jos tvarkomoje informacinėje sistemoje.
Informacinėje sistemoje bus skelbiama tokia informacija, kurią teiks nemokumo administratorius ir teismai:
• pranešimai apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius;
• kreditorių susirinkimų ir kreditorių komiteto sprendimai;
• bankroto proceso planas;
• informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos);
• informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal JANĮ 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą ir jų pagrindimas;
• informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jeigu kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;
• restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita;
• galutinė bankroto proceso ataskaita;
• galutinė restruktūrizavimo ataskaita;
• likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai;
• nemokumo byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys.
Minėta informacija bus laikoma žinoma teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims nuo šios informacijos pateikimo informacinėje sistemoje.
Iki informacinės sistemos veikimo pradžios tokios informacijos pateikimą nurodytiems asmenims turi užtikrinti bankroto procesą administruojantis nemokumo administratorius.
Kreditorių teisė gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, bankroto procesą iš nemokumo administratoriaus, o nemokumo administratoriaus pareiga ją teikti numatyta JANĮ. Taip pat numatyta ir kreditorių susirinkimo teisė nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Nemokumo administratorius turi užtikrinti kreditoriams (kreditorių susirinkimui) galimybę šias teises įgyvendinti nepažeidžiant komercinės (gamybinės) paslapties sudarančios informacijos ir informacijos, kurią sudaro asmens duomenys, teikimo reglamentavimo.
Kreditoriai, ar kiti subjektai, turintys teisę gauti nurodytą informaciją, turi kreiptis tiesiogiai į nemokumo administratorių dėl pageidaujamos informacijos pateikimo vadovaudamiesi kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarka, jei tokia nustatyta. Jei tokia tvarka nepatvirtinta, rekomenduotina į nemokumo administratorių kreiptis su prašymu raštu konkrečiai nurodant pageidaujamą gauti JANĮ numatytą informaciją ir pagrindžiant besikreipiančiojo teisę ją gauti.
Paprastai kreditoriai ar kiti asmenys, turintys teisę gauti informaciją apie bankroto procesą, turi atlyginti tiesiogines tokios informacijos surinkimo ir pateikimo išlaidas nemokumo administratoriui.
Pradėjus veikti AVNT informacinei sistemai, joje išviešinta informacija bus prieinama su tokia informacija turintiems teisę susipažinti subjektams, todėl šios informacijos nemokumo administratorius neturės pareigos teikti pakartotinai individualiai.
Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais:
• visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;
• juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;
• patvirtinama taikos sutartis;
• iškeliama restruktūrizavimo byla.
Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, išskyrus restruktūrizavimo bylos iškėlimo atvejį. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.
• Įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto;
• Įkaito turėtojas, patenkinus jo reikalavimą ar reikalavimo dalį iš parduoto ar perduoto turto, turi prisidėti prie bankroto proceso administravimo išlaidų kompensavimo;
• Įkeistą turtą pardavus ar perdavus už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintas reikalavimas ir iš to turto apmokėjus bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti;
• Įkeistą turtą pardavus ar perdavus už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinto reikalavimo suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami bendra tvarka pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles;
• Įkaito turėtojo reikalavimą pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius apmoka per 7 dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dienos dėl atskaitytinų administravimo išlaidų dalies ir dėl įkeisto turto administravimo turėtų išlaidų.
• Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę likvidavimo terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.
Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus.
Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas.
Kreditorių susirinkime bankroto procese turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės bankroto byloje dalyvaujantys asmenys.
Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas iš juridinio asmens atnaujinami.
Teismas nutartimi atsisakyti iškelti bankroto bylą nusprendžia ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų teismo nurodymų.