Pavadinimas | Atsisiųsti |
TURINYS
1. DĖL REIKALAVIMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO
2. DĖL ASMENŲ TEISIŲ IR INTERESŲ GYNIMO TARNYBOS PRIIMAMAIS SPRENDIMAIS
3. DĖL ADMINISTRATORIŲ DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS
4. DĖL SKIRTINGŲ ETIKOS KODEKSŲ NORMŲ TAIKYMO
5. DĖL TEISMO PATVIRTINTOS ADMINISTRAVIMO SĄMATOS VIRŠIJIMO
6. DĖL NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PAREIGOS RENGTI FINANSINES ATASKAITAS
7. DĖL TEMŲ PASIRINKIMO NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS KVALIFIKACIJOS KĖLIMUI
8. DĖL ASMENŲ TEISIŲ GYNIMO TEIKIANT SKUNDĄ TARNYBAI
9. DĖL NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PATIRTIES GRĄŽINIMO
10. DĖL NEPAGRĮSTAI IŠKREIPTŲ RODYKLIŲ NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ ATRANKOJE
11. DĖL AVNT KOMPETENCIJOS ATLIEKANT NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ PRIEŽIŪRĄ
12. DĖL BANKROTO PROCESO VILKINIMO
13. DĖL INFORMACIJOS APIE JURIDINIO ASMENS FINANSINĘ BŪKLĘ TEIKIMO
14. DĖL DOKUMENTŲ SAUGOJIMO IR PATEIKIMO TARNYBAI
15. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMO NUSTAČIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS
1. DĖL REIKALAVIMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO
LVAT 2022-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-786-789/2022
Atskiruoju skundu buvo ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) sprendimo skubų vykdymą, kuriuo nuspręsta tenkinti pareiškėjų skundą, panaikinti AVNT įsakymą.
LVAT Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turinį, skundžiamos nutarties turinį, pareiškėjų atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami nustatyti skubų LAGK sprendimo, kuris buvo priimtas ikiteismine tvarka iš esmės išnagrinėjus ginčą, kilusį tarp pareiškėjų ir atsakovo, vykdymą, dar neišnagrinėjus bylos dėl LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, siekia pripažinimo, kad administracinėje byloje ginčijamas LAGK sprendimas tikėtinai pagrindžia pareiškėjų reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas apskritai nėra galimas. Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra numatyta galimybė skubiai vykdyti sprendimą, kuriuo tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas iš esmės. Taigi pareiškėjų argumentai, susiję su tuo, jog priimtas AVNT įsakymas buvo panaikintas LAGK sprendimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar tik bus vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje.
LVAT 2016-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-494-556/2016.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (dėl veiklos nutraukimo kilsiančios neigiamos pasekmės), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (įsiteisėjęs teismo nuosprendis) patvirtina apie pareiškėjo nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, jo padaryta neteisėta veika susijusi su teisės teikti bankroto administravimo paslaugas pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimas yra veikla, kurios vykdymui taikomi aukštesni kriterijai bei kurios netinkamas vykdymas gali lemti reikšmingas ekonomines ir teisines pasekmes, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrina viešąjį interesą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esminė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra aplinkybių, jog šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nustatymas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, skundžiamais įsakymais buvo panaikinta pareiškėjo teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši teisė pareiškėjui būtų sugrąžinta. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tokių veiksmų nebūtų galima atlikti, t. y. įvykdyti galbūt pareiškėjui palankų teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankrutuojančių įmonių bankroto procedūra nėra stabdoma.
Be to, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui ir jo administruojamoms bendrovėms, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
Taigi nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliktina nepakeista.
LVAT 2019-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-373-520/2019.
LVAT Teisėjų kolegija Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).
Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus, jog pritaikius jam nuobaudą ir sumažinus LASĮS viena sąlygine įmone, pareiškėjo dalyvavimas bankroto administratorių atrankose dėl įmonių tampa beprasmis, nes dėl sumažinto reitingo (LASĮS) pareiškėjas tapo nekonkurencingas ir negauna administruoti bankrutuojančių įmonių, o tai nulemia negautas pareiškėjo pajamas.
Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Nutarimas), 23 punktas nustato, kad nuo sąlyginių įmonių skaičiaus priklauso tai, kokiai administratorių grupei atitinkamas administratorius turi būti priskiriamas, t. y. A, B arba C grupės, ir būtent nuo šios grupės priklauso bankroto administratoriui atrinktina įmonė. Nutarimo 29 punkte nurodyta, kad pagal įmonės atrankinį dydį programa administratorių didelei įmonei parenka tokiu eiliškumu: C grupės administratorius, B grupės administratorius ir A grupės administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra pritaikyta nuobauda – įspėjimas, leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus riba mažintina viena sąlygine įmone.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo galimybės dalyvauti C grupės administratorių atrankose dėl didelių įmonių tapo minimalios, t. y. pareiškėjas tapo nekonkurencingu, akcentuoja, jog pas pareiškėją dirba 16 bankroto administratorių, kuriems turi būti mokamas darbo užmokestis, o 15 iš 16 bankroto administratorių neturi darbo, nes neadministruoja nei vienos įmonės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateiktą įrodymą, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartį, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius jo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nėra sudaryta galimybė administruoti įmones, o jo nurodyti bankroto administratoriai neadministruoja įmonių vien dėl to, jog pareiškėjui paskirta nuobauda.
2. DĖL ASMENŲ TEISIŲ IR INTERESŲ GYNIMO TARNYBOS PRIIMAMAIS SPRENDIMAIS
LVAT 2018-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018.
LVAT Teisėjų kolegija, pagal nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali įtakoti tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (tame tarpe) skundą padavusių, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant tokioje administracinės procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui
3. DĖL ADMINISTRATORIŲ DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS
LVAT 2018-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1753-602/2018.
Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).
Juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai.
Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą
4. DĖL SKIRTINGŲ ETIKOS KODEKSŲ NORMŲ TAIKYMO
LVAT 2019-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-321-492/2019.
Tarnyba savarankišku pareiškėjo atsakomybės pagrindu Išvadoje nurodė Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų, įpareigojančių administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu, pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakomybės taikymo už nurodomą pažeidimą nepagrįstumą, akcentavo, kad Etikos kodeksas, kuriuo priimdamas skundžiamą Įsakymą rėmėsi atsakovas, įsigaliojo tik 2017 m. liepos 20 d., o pareiškėjo veiksmai (neveikimas), už kuriuos skundžiamu Įsakymu buvo paskirta nuobauda, atlikti per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. (atsakymas teismui į 2015 m. gegužės 8 d. paklausimą) iki 2016 m. kovo 23 d. (pranešimas teismui apie baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį ir planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą), ir padarė išvadą, kad buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį į tai, kad nurodomų pareiškėjo pažeidimų padarymo metu galiojusios Etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d., 11.4 papunktyje buvo įtvirtintos identiškos nuostatos, taigi numanomų pažeidimų padarymo metu galiojo teisinis reglamentavimas, kuriuo buvo konkrečiai apibrėžta teisinė atsakomybė už tokius pačius pažeidimus, todėl teisės akto redakcijos pakeitimai, kuriais iš esmės nepasikeičia reikalavimai subjektų elgesiui, tik tokios pačios taisyklės išdėstomos kituose punktuose, neturi būti vertinami kaip iš esmės naujai nustatantys atsakomybę ir dėl to neeliminuoja atsakomybės taikymo.
5. DĖL TEISMO PATVIRTINTOS ADMINISTRAVIMO SĄMATOS VIRŠIJIMO
LVAT 2021-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-552/2021
Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas ar Tarnyba pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą už tai, kad bankroto administratorius, administruodamas Įmonę, esant teismo patvirtintai Įmonės administravimo išlaidų sąmatai, išpirkdamas lizinguojamą turtą, ją viršijo nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo.
LVAT nutartyje nurodė, jog „Sutiktina su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, išpirkdamas automobilį pagal Įmonės 2016 m. kovo 21 d. sudarytą lizingo sutartį ir 2018 m. vasario 2 d. sumokėdamas Bankui 27 645,04 Eur sumą už lizinguojamą transporto priemonę veikė kreditorių interesais, tačiau ši aplinkybė savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte numatytą pažeidimą“ t. y. už teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nesilaikymą. Ši aplinkybė gali būti reikšminga parenkant pareiškėjui nuobaudą, į tai Tarnyba ir atsižvelgė pareiškėjui už padarytą pažeidimą skirdama švelniausią nuobaudą - įspėjimą.
6. DĖL NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PAREIGOS RENGTI FINANSINES ATASKAITAS
LVAT 2021-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1103-261/2021
Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas ar Tarnyba pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą už tai, kad nemokumo administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, nerengė finansinių ataskaitų rinkinių ir neteikė jų kreditoriams.
LVAT teisėjų kolegija pasisakydama dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatyto pažeidimo pažymėjo, kad ši norma yra blanketinė, kadangi joje nėra nurodyta finansinių ataskaitų rengimo tvarka. Tokiu atveju pareiškėjas administruodamas Įmonės bankroto procesą privalėjo vadovautis kito teisės akto nustatyta tvarka ir Įmonės finansinės atskaitomybės rinkinį privalėjo rengti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu. LVAT taip pat nurodė, kad šio ginčo apimtyje teismas neturėjo pagrindo vertinti finansinės atskaitomybės rinkinio rengimo turinio ar tvarkos, kadangi pareiškėjas tokio rinkinio nebuvo parengęs. Tai, kad Įmonės bankroto proceso administravimas turi savo ypatumų finansinės atskaitomybės srityje, neatleidžia bankroto administratoriaus nuo pareigos rengti atskaitomybės rinkinį, remiantis galiojančiais teisės aktais ir teikti jį kreditoriams.
7. DĖL TEMŲ PASIRINKIMO NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS KVALIFIKACIJOS KĖLIMUI
LVAT 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-173-525/2021
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad Tarnyba į pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo laiką nebuvo įskaityti jo lankyti du seminarai, kurie Tarnybos vertinimu, neatitiko Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos (toliau – ir Programa) turinio.
LVAT teisėjų kolegija vertindama šią situaciją nutartyje nurodė, kad „Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo lankyti, tačiau kaip kvalifikacijos kėlimas neįskaityti seminarai temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ atitinka Programą ir ji aiškintina plečiamai. LVAT teisėjų kolegija, susipažinusi su Programos turiniu, daro išvadą, kad Programą sudaro temos, priskiriamos bankroto teisei, civilinei teisei, civilinio proceso teisei, baudžiamajai teisei, darbo teisei, mokesčių teisei, apskaitos ir finansų organizavimo ir tvarkymo pagrindams bei pateiktas literatūros sąrašas (nebaigtinis, rekomendacinio pobūdžio), tačiau pareiškėjo pasirinktas seminaras tema „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ nėra susijęs su Programos poteme „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasirinktas seminaras pernelyg savo esme nutolęs nuo Programos potemės, patenkančios į Programos I skyriaus „Bankroto teisė“ dalį „Bankroto teisės subjektai“, kadangi asmens duomenų teisinė apsauga ir jos teisinio reguliavimo ypatumai nėra bankroto teisės dalykas. Pareiškėjo pasirinktas seminaras tema „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ taip pat pagrįstai neįskaitytas į privalomą kvalifikacijos kėlimo laiką, kadangi statybos proceso teisinis reguliavimas neatitinka jokios Programos temos, nepaisant to, kad statybos teisiniai santykiai bei statybos procesas gali būti reguliuojami ir civilinės teisės normomis.“
8. DĖL ASMENŲ TEISIŲ GYNIMO TEIKIANT SKUNDĄ TARNYBAI
LVAT 2021-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr.eAS-66-629/2021
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti neplaninį nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimą, kadangi atliktame patikrinime Tarnyba nevertino, kad nemokumo administratorius savo veiksmais/neveikimu pažeidė jų turtines ir neturtines teises.
LVAT teisėjų kolegija pasisakydama šioje byloje, akcentavo „jog, siekiant įrodyti teisinį suinteresuotumą, pareiškėjams nepakanka vien deklaratyviai tvirtinti, kad ginčijamas Įsakymas turi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Įsakyme nėra suformuluotų jokių pareiškėjams privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jiems nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jų subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Pareiškėjai tiek skunde, tiek atskirajame skunde savo teisių pažeidimą, patirtą žalą sieja ne su Įsakymo priėmimu, o su nemokumo administratorės veiksmais. Pareiškėjai nepaaiškino, kaip konkrečiai pasikeistų jų teisių ir pareigų apimtis, jei nemokumo administratorei būtų pritaikyta kuri nors iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių. Pareiškėjai užsiminė apie viešojo intereso pažeidimą, tačiau neįvardijo jokio teisinio pagrindo, suteikiančio jiems teisę kreiptis į teismą dėl tokio intereso gynybos.“
9. DĖL NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PATIRTIES GRĄŽINIMO
LVAT 2021-04-28 sprendimas administracinėje byloje eA-967-1062/2021
Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas ar Tarnyba pagrįstai atsisakė gražinti pareiškėjui iki išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) sukauptą patirtį apie baigtus nemokumo procesus, pareiškėją iš naujo įtraukus į Sąrašą.
LVAT teisėjų kolegija vertindama teisės aktuose nustatytą reglamentavimą konstatavo, jog „Iš ĮBĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad išbraukimas iš Sąrašo reiškia vykdytų įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo nutraukimą, t. y. tokia juridinio asmens veikla draudžiama. Išbraukimas iš Sąrašo sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes juridiniam asmeniui ir dėl to įstatymų leidėjas numatė konkrečius išbraukimo iš Sąrašo pagrindus, terminus ir išbraukimo iš Sąrašo procedūrą. Tačiau įstatymo leidėjas nenustatė, kad išbraukimas iš Sąrašo, kai juridinis asmuo iš naujo įtraukiamas į Sąrašą, yra siejamas su jo turėtos darbo patirties praradimu. <...> Konstitucija nedraudžia nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika, nustatyti ūkinės veiklos sąlygas, ūkinės veiklos kontrolę, taip pat šios veiklos apribojimus ar draudimus; kai asmuo dalyvauja ūkinėje veikloje, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti apribojimai. Tačiau, kaip matyti iš Konstitucinio Teismo doktrininių nuostatų – tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus. <...> Vien tai, kad juridinis asmuo išbrauktas iš Sąrašo ir siekiantis, kad iš naujo būtų įtrauktas į Sąrašą yra iš naujo tikrinamas ar jis atitinka nustatytus reikalavimus teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nereiškia, kad iš naujo jį įtraukus į Sąrašą, yra panaikinami faktiniai duomenys apie jo darbo patirtį teikiant įmonių bankroto administravimo paslaugas to expressis verbis nenustačius ĮBĮ.“
Minėtu sprendimu Tarnyba buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo turimos darbo patirties, teikiant įmonių bankroto administravimo paslaugas, apskaitos.
10. DĖL NEPAGRĮSTAI IŠKREIPTŲ RODYKLIŲ NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ ATRANKOJE
LVAT 2021-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Tarnybos paskirtos nuobaudos pareiškėjams už tai, kad Bendrovė, įdarbindami 16 darbuotojų nemokumo administratorių (iš kurių 15 neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų)) ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje.
Vertindama šią situaciją LVAT teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju skundžiamu Įsakymu pagrįstai konstatuotas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatyto sąžiningumo reikalavimų pažeidimas. Tai, kad atrankos galimybės Bendrovei pagerėjo dėl aptartų aplinkybių pareiškėjai neneigia. Pareiškėjų elgesys rodo, kad jie dirbtinai nurodė darbuotojus, turinčius teisę administruoti bankroto procesus, nors realiai tokios funkcijos jiems nebuvo priskirtos. Taigi elgėsi nesąžiningai. Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad kai įdarbinami darbuotojai ir jiems administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje. Elgesio kodekso pažeidimui konstatuoti užtenka paties fakto, kad rodikliai atrankoje buvo pagerinti. Nėra pagrindo nesutikti su Išvados konstatavimu, kad pareiškėjai, įdarbindami ir pateikdami informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie realiai bankroto procesų neadministruoja, pagerino atrankos rodiklius ir elgėsi nesąžiningai.“
LVAT 2021-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-688-520/2021
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Tarnybos paskirtos poveikio priemonės pareiškėjui už tai, kad pareiškėjas būdamas Administratoriaus 1 bei Administratoriaus 2 vieninteliu akcininku ir vadovu, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, t. y. organizavo bei vykdė Administratoriui 1 priskirtų įmonių perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2) bei, tokiu būdu, nepagrįstai įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje.
LVAT teisėjų kolegija įvertinusi šioje byloje Tarnybos surinktus ir pateiktus pirmosios instancijos teismui įrodymus, konstatavo, „kad yra faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, jog dėl pareiškėjo (Administratoriaus 1 ir Administratorius 2 akcininko, vadovo ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens) įvykdytų nesąžiningų veiksmų buvo sudaryta tokia teisinė situacija, jog Administratorius 1 po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį programoje ir įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje <...>“ Priimdamas šią nutartį LVAT taip pat vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose buvo analogiško pobūdžio situacijos, t. y.: „Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018, atsižvelgdamas į šios nutarties 34–36 punktuose nurodytas teisės aktų nuostatas ir įvertinęs analogiško pobūdžio reorganizaciją, nurodė, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1560-330/2018 priimtoje 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2-220-781/2021 priimtoje 2021 m. vasario 2 d. nutartyje, įvertinęs atliktas bankroto administratorių (juridinių asmenų) reorganizacijas, nurodė, kad atsižvelgiant į bankroto proceso teisinio reguliavimo ypatumus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas vieną teisinio santykio šalį (bankroto administratorių) pakeisti kita.
11. DĖL AVNT KOMPETENCIJOS ATLIEKANT NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ PRIEŽIŪRĄ
LVAT 2022-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-24-261/2022
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar AVNT, gavusi pareiškėjos prašymą įvertinti Bankroto administratoriaus veiksmus, turėjo atlikti Bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, ar nagrinėjamu atveju galėjo šio patikrinimo nepradėti.
Teisėjų kolegija vertindama byloje nustatytas aplinkybes sutiko tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo (AVNT) argumentais, kad AVNT kompetencijai priskirta nemokumo administratorių, atliekančių nemokumo procesus, priežiūra, tačiau ne įmonių ir jų vadovų ar kreditorių, inicijuojančių įmonių bankroto ne teismo tvarka procesą, priežiūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad AVNT neturėjo tirti pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl Įmonės vadovo bei jo pavestų pavedimų Nemokumo administratoriui organizuoti kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka paskelbimo ir jo pagrindu atliktais kreditorių susirinkimo šaukimo veiksmais.
12. DĖL BANKROTO PROCESO VILKINIMO
LVAT 2022-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-449-629/2022
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl AVNT įsakymo, kuriuo pareiškėjams – nemokumo administratoriams – pritaikyta poveikio priemonė (įspėjimas) už tai, kad jie vilkino įmonės bankroto procesą ir piniginių lėšų kreditoriams paskirstymą – be įmonės kreditorių pritarimo advokatui sumokėjo sumą, viršijančią sąmatą, dėl šio pritarimo kreipėsi po to, kai atliko veiksmus, vėliau kreditorių susirinkimuose kėlė pakartotinius klausimus dėl atlyginimo advokatui sumokėjimo, nors dėl sąnaudų padidinimo jau buvo pradėti teisminiai ginčai. Įvertinęs Įmonių bankroto įstatyme ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme ginčo laikotarpiu įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su nemokumo administratoriaus pareigomis ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus ir tai daryti vadovaujantis efektyvumo principu, LVAT konstatavo, kad AVNT pareiškėjų elgesį pagrįstai ir teisėtai pripažino efektyvumo principo nemokumo procese pažeidimu bei bankroto procedūros vilkinimu. LVAT atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
13. DĖL INFORMACIJOS APIE JURIDINIO ASMENS FINANSINĘ BŪKLĘ TEIKIMO
LVAT 2022-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-449-629/2022
Ginčas byloje kilo dėl AVNT įsakymo, kuriuo pareiškėjams – nemokumo administratoriams – pritaikyta poveikio priemonė (įspėjimas) ir skirtas nurodymas ištaisyti nustatytus trūkumus – pateikti kreditoriui informaciją apie bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, pagrįstumo ir teisėtumo.
Remdamasis Įmonių bankroto įstatyme ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teise iš nemokumo administratoriaus gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, kuriai priskirtina ir informacija apie bankrutuojančios įmonės sąskaitos likutį, LVAT darė išvadą, kad nemokumo administratoriui kyla pareiga tokią informaciją pateikti. Byloje nustatyta, kad į kreditoriaus rašytinius prašymus pateikti informaciją apie įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį pareiškėjai prašomos informacijos nepateikė, atsakymais nurodė tik visų įplaukų sumą, kas nėra tapatu informacijai apie įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį, todėl atsakovas (AVNT) pagrįstai konstatavo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte įtvirtintos nemokumo administratoriaus pareigos neįvykdymą. LVAT atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
14. DĖL DOKUMENTŲ SAUGOJIMO IR PATEIKIMO TARNYBAI
LVAT 2023-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-312-789/2023.
LVAT konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo, Duomenų teikimo taisyklių nuostatas (ginčo metu LVAT buvo vertinamos skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu galiojusios Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklės, patvirtintos Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012-12-12 įsakymu Nr. V-108 „Dėl Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“), bankroto administratoriui kyla pareiga teikti duomenis Tarnybai iš esmės apie visus bankroto administratoriaus atliekamus veiksmus, kuriuose jis dalyvauja, vykdydamas fizinio asmens bankroto procedūrą. Ši pareiga yra tiesiogiai susijusi ir su atitinkamų šiuos veiksmus pagrindžiančių dokumentų saugojimu (jų turėjimu).
Be kita ko, LVAT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Tarnyba nepagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir Duomenų teikimo taisyklių 5.6 papunkčio pažeidimus, pažymėjo, kad teismo įpareigojimas perduoti saugotinus dokumentus fiziniam asmeniui, kuriam buvo iškelta bankroto byla, nereiškia, kad bankroto administratorius neprivalo saugoti dokumentų, pagrindžiančių jo bankroto procedūroje atliktus veiksmus, ir pateikti juos Tarnybai, atliekant patikrinimą (šiuo atveju planinį patikrinimą, apie kurį pareiškėjos turėjo žinoti dar 2018 metų pabaigoje, Tarnybos interneto tinklalapyje paskelbus informaciją apie planuojamus 2019 metais tikrinti bankroto administratorius, t. y. iki teismo nutarties, kuria jos buvo įpareigotos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu).
15. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMO NUSTAČIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS
LVAT 2023-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1497-821/2023.
LVAT teisėjų kolegija, konstatavo, kad skundžiamame įsakyme ir išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, todėl Tarnyba pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį pareiškėjų veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis ir patikrinimų taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu. LVAT, be kita ko pažymėjo, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustačius pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, nuobauda gali būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., LVAT 2022-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-406-492/2022; 2023-01-18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-502/2022; 2023-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-821/2023), todėl LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnį ir pažeidė lex retro non agit principą
Atnaujinimo data: 2024-01-04