LVAT konstatavo, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais (toliau – Nuostatai), kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros (Įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad Garbės teismo sprendimai priimami posėdyje arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po nagrinėjimo posėdžio vykstančiame posėdyje, kuriame priimamas sprendimas vertintojo drausmės byloje (tais atvejais, kai sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimas buvo atidėtas). Nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių. Nuostatų 31 punktas numato, kad nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantis vertintojas ir (arba) jo atstovas informuojami žodžiu, kad Garbės teismo posėdžio protokolo išrašas, kuriame pateikiamas Garbės teismo sprendimas vertintojo drausmės byloje, vertintojui bus išsiųstas per 13 darbo dienų nuo Garbės teismo sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimo. Taigi, LVAT teisėjų kolegija nurodė, jog teisinis reglamentavimas nenumato atskiro dokumento – sprendimo išnagrinėjus vertintojo drausmės bylą priėmimo, jis įforminamas Garbės teismo posėdžio protokolu, kuris (arba jo išrašas) pateikiamas vertintojui susipažinti. Tai, LVAT teisėjų kolegijos konstatavimu, suponuoja išvadą, kad protokole turi būti nurodyti visi esminiai teisiniai ir faktiniai sprendimo priėmimo pagrindai, nurodytos konkrečios drausminės nuobaudos taikymą lemiančios aplinkybės, tačiau sprendimo įforminimas protokolu savaime nėra jo trūkumas.
Be kita ko, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju protokole buvo nurodyti sprendimo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai: nagrinėtos patikrinimo akte (pareiškėja buvo su juo susipažinusi) nustatytos aplinkybės, vertinti pareiškėjos paaiškinimai, konstatuoti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 61 punkto, Tarptautinių vertinimo standartų 102 ir 104), aptartas atsakomybės taikymas ir nuobaudos parinkimas (Nuostatų 30 p.). LVAT akcentavo, jog ta aplinkybė, kad ne visi Garbės teismo nariai vienodai vertino aplinkybes drausmės bylos nagrinėjimo metu, negali būti laikoma sprendimo trūkumu, nes jo priėmimą nulemia balsavimo rezultatai; atitinkamai protokole užfiksuoti duomenys, nulėmę balsavimo rezultatus, ir sudaro sprendimo priėmimo pagrindą, todėl LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi protokolo turinį, jame nurodytus duomenis pripažįsta pakankamais, kad drausminėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų to priežastis ir konkretaus sprendimo priėmimo argumentus.
4. ĮVERTINTA TURTO IR VERSLO VERTINIMO METODIKOS ATITIKTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
LVAT 2018 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Nr. eI-6-822/2018
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo, ar Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika), 58.1, 58.2, 60, 76, 77, 78, 81 ir 82 punktai neprieštarauja konstituciniam įstatymų viršenybės principui bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 daliai.
Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis tiesiogiai reikalauja, kad turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka Metodikoje būtų reglamentuotos išsamiai. Įstatymas reikalauja, kad Metodikoje būtų reglamentuoti turto vertinimo metodai, jų galimi deriniai, metodų taikymo būdai, jų taikymo procedūros ir tvarka, nurodytos taikytinos formulės ir jų reikšmės. Pareiškėjo nuomone, negali būti laikoma, jog šis reikalavimas įvykdomas, jeigu konkretūs vertinimo metodai pateikiami tik Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS). Šie standartai nėra teisės aktai, priimti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, taip pat tai nėra tarptautiniai dokumentai, todėl juose numatytų metodų taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka turi būti išsamiai reglamentuotos Metodikoje.
Pareiškime teigiama, kad Metodikos 58.1, 58.2, 60, 76, 77, 78, 81 ir 82 punktuose nėra paaiškinama, kaip konkrečiai turi būti taikomi TVS ir EVS nurodyti vertinimo metodai, t. y. šiuose punktuose nėra pateikiamos skaičiavimų procedūros, taikytinos formulės, vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos, todėl nėra įgyvendinamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas.
Nagrinėdamas administracinę bylą Teismas akcentavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina tokius reikalavimus Metodikai: 1) joje turi būti nurodytas TVS ir EVS nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo procedūros ir tvarka; 2) TVS ir EVS nustatytų metodų taikymo procedūros ir tvarka turi būti nurodytos išsamiai.
Pasisakydamas dėl pirmojo Įstatyme nurodyto reikalavimo įgyvendinimo Teismas įvertino ne tik Pareiškėjo nurodytus, bet ir kitus susijusius Metodikos punktus ir konstatavo, kad Metodikoje yra nurodyti turto vertinimo metodai bei jų taikymo aspektai – konkretūs veiksmai, atliekami vertinant turtą pasirinktu metodu tam, kad būtų įvertintas konkretus turtas ir nustatyta jo rinkos vertė tam tikru metu.
Vertindamas metodų taikymo procedūrų išsamumą Teismas pasisakė, kad Metodikoje, TVS ir EVS įtvirtintos nuostatos koreliuoja tarpusavyje ir turto vertinimo metodų taikymo procedūrų aspektu vienos kitas papildo. Be to, nustatant turto vertę, sistemiškai remiamasi įvairiais kitais šaltiniais, kuriuose plačiai pateikiami turto vertės nustatymui reikšmingi metodų aprašymai ir instrukcijos, vadovaujamasi rinkos bei ekonomikos sąlygų stebėjimų, tyrimų išvadomis ir rezultatais. Taigi, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas Metodikoje išsamiai nurodyti turto vertinimo metodų procedūras ir tvarką nereiškia, kad Metodikoje turi būti pateikti visų joje vartojamų sąvokų aprašymai ir sampratos ar / ir tam tikrų skaičiavimų, reikalingų vertinant konkretų turtą, formulės.
Sprendime papildomai pažymima, kad Įstatymas reikalauja, kad konkretūs metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai, taip pat turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus būtų nurodyti konkrečioje turto vertinimo ataskaitoje. Dėl to ir turto vertinimo ataskaitų aiškumas bei detalumas priklauso ne nuo Metodikos nuostatų išsamumo, o nuo to, kiek pati turto vertinimo ataskaita yra išsami ir suprantama.
5. ASMENŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ PAŽEIDIMAS (TEISINĖS PASEKMĖS)
LVAT 2019-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019.
Turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, su visais teisės pažeidimui būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės). Ji galima tik esant neteisėtai veikai, teisinėms pasekmėms – asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių bei turto vertintojo kaltei. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė. Jei pažeidimas akivaizdus, paprastai nereikalingi procedūriniai veiksmai siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo sudėtį. Pažeidimo vertinimas jo šiurkštumo aspektu, kai įstatymas nenustato tokio veikos pobūdžio, yra taikytinos nuobaudos parinkimą griežtinančia linkme lemianti aplinkybė.
6. DĖL 3 – OJO EUROPOS VERTINIMO STANDARTO „KVALIFIKUOTAS VERTINTOJAS“ 4 PUNKTO TAIKYMO
LVAT 2020-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1158-556/2020.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 3 – ojo vertinimo standarto „Kvalifikuotas vertintojas“ 4 punkto), pažymėjo, kad Europos vertinimo standartai yra Europos vertintojų asociacijų grupės leidžiami leidinai, tačiau patys savaime (be atitinkamo įtvirtinto reguliavimo Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės sistemoje) neturi imperatyvaus pobūdžio Lietuvos teisėje. Todėl, teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjo nurodoma nuostata (Europos vertinimo standarto Nr. 3 „Kvalifikuotas vertintojas“ 4 punktas) negali paneigti keliamų imperatyvių kvalifikacijos reikalavimų turto arba verslo vertintojams, nustatytų Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje, t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo.
7. DĖL PAKLAUSIMŲ DĖL TURTO ARBA VERSLO VERTINIMO ATASKAITŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 22 STRAIPSNYJE NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ TEISĖTUMO
LVAT 2024-11-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-15-821/2024.
Išnagrinėjus norminę bylą dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016-09-05 įsakymu Nr. V1-349 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, teisėtumo, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024-11-30 sprendimu pripažino, kad minėtas įsakymas, kuriuo nustatomi konkretūs asmenys, galintys pateikti priežiūros institucijai paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.
LVAT, atlikęs sisteminį Įstatymo nuostatų vertinimą, konstatavo, kad įstatymų leidėjas siekė suteikti Tarnybos direktoriui galimybę detaliai reguliuoti paklausimų dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, įskaitant asmenų, galinčių pateikti tokius paklausimus, ratą. Šiuo klausimu pabrėžta, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai pripažino ataskaitą užsakovo nuosavybe ir nustatė jos ribotą prieinamumą tretiesiems asmenims. Be to, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas kyla iš turto vertinimo ataskaitų teisingumo peržiūros paskirties.
Išplėstinė teisėjų kolegiją konstatavo, kad turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo reikalavimams vertinimas yra kišimasis tiek į užsakovo, kuris ataskaitą užsakė savo reikmėms, galimybes naudotis savo nuosavybe, tiek į turto arba verslo vertinimo ūkinę veiklą, kuris negali būti neapibrėžtas, suteikiant teisę bet kuriam asmeniui (net neturinčiam jokio aiškaus suinteresuotumo) kreiptis į priežiūros instituciją dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo.
Be kita ko, LVAT pažymėjo, kad ši norminė byla buvo inicijuota nagrinėjant administracinę bylą pagal verslo subjekto pateiktą reikalavimą panaikinti Tarnybos atsisakymą peržiūrėti turto vertinimo ataskaitą, kurioje reikšmingai skiriasi valstybinės žemės sklypo, esančio prie Vilniaus autobusų ir Geležinkelio stočių, vertė, palyginti su kita ataskaita, parengta vėliau. LVAT atkreipė dėmesį, kad verslo subjektas, kuris nedalyvavo sandoriuose dėl sklypo perleidimo ir nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, negali tiesiogiai inicijuoti turto vertinimo ataskaitų peržiūros pagal nustatytą tvarką. Tačiau LVAT vertinimu, kilus ginčui, suinteresuotieji asmenys turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų priežiūros instituciją pateikti išvadą dėl vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams.
Atnaujinimo data: 2025-01-14